Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 17d. 07:44

Prof. R.Stukas: kaip mitybos įpročiai veikia smegenis ir kodėl svarbios žarnyno bakterijos

Maistas smegenims
Fotolia nuotr. / Maistas smegenims

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytojas, prof. dr. Rimantas Stukas teigia, kad mūsų sveikata, be abejonės, susijusi su mityba, kuri, veikdama visas organizmo sistemas, atsiliepia ir smegenų veiklai.

Lietuvos neuromokslų asociacijos organizuotame renginyje „Smegenų pažinimo savaitė“, kurio tema – smegenų ir žarnyno ryšys, prof. dr. R.Stukas dalijosi įžvalgomis apie mitybos įtaką smegenų veiklai.

Mityba veikia visas organizmo sistemas

Pirmiausia, R.Stukas patikino, jog žmogaus organizmas yra vientisa sistema, tad nėra taip, jog, pavyzdžiui, vienus maisto produktus valgome tam, kad palaikytume smegenų būklę, o kitus – tam, kad būtų sveiki inkstai ar kepenys. Anot jo, maistas, kurį valgome, veikia visą organizmą. Taigi, jei renkamės sveikatai palankius maisto produktus, atitinkamai padedame smegenų veiklai, – ir atvirkščiai.

Asmeninio archyvo nuotr./Rimantas Stukas
Asmeninio archyvo nuotr./Rimantas Stukas

„Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sveikata apie 50 proc. priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, iš kurių apie 30 proc. tiesiogiai lemia mityba. Tai reiškia, jog maistas gali stiprinti arba žaloti sveikatą. Mes patys galime būti aktyviais savo sveikatos puoselėtojais“, – pabrėžė VU profesorius.

Sveikatos aspektas gyventojams ne toks svarbus

Pasak mokslininko, žinant tai, jog viskas, ką suvalgome, tampa sudėtine kūno ląstelių dalimi ir turi įtakos bendrai savijautai, turėtume rinktis maistą, kuris yra biologiškai vertingas.

„Deja, bet ne visada pagalvojame, ar pakankamai su maistu gauname organizmui reikalingų medžiagų, ar tas gaunamų medžiagų kiekis yra subalansuotas; ar laikomės tinkamo mitybos režimo, išlaikome optimalias pertraukas tarp valgymų. Neretai prieš pirkdami maistą neskaitome produktų etikečių, nors jose būna surašyta daug reikalingos informacijos“, – apžvelgė R.Stukas.

Neretai prieš pirkdami maistą neskaitome produktų etikečių, nors jose būna surašyta daug reikalingos informacijos, – apžvelgė R.Stukas.

Jo teigimu, netgi tyrimai rodo, jog tik apie 25 proc. gyventojų Lietuvoje maisto produktus renkasi pagal jų palankumą sveikatai: „Retas žmogus parduotuvėje rinkdamasis, pavyzdžiui, grietinę, pagalvoja, kuri čia būtų sveikesnė. Dažniausiai žmonės perka maistą pagal skonį, pakuotę, o nauda sveikatai lieka trečioje vietoje – ir taip jau dvidešimt metų.“

Rinkoje užtikrinamas tik produktų saugumas

R.Stukas pasakojo, jog Europos Sąjungos šalyse teisės aktai reglamentuoja tik maisto produktų saugumą. O tai, ar maistas yra visavertis, maistingas ir naudingas sveikatai – priklauso nuo vartotojų pasirinkimų.

Pasak profesoriaus, kadangi šiandien žmonės įprastai daug skuba, neturi laiko, neretai parduotuvėse renkasi jau paruoštą maistą, įvairius pusgaminius, kurių gamyboje naudojami konservantai bei kiti įvairūs maisto priedai (įprastai žymimi E raide etiketėje).

123RF.com nuotr./Keksiukai
123RF.com nuotr./Keksiukai

Pavyzdžiui, kaip teigė mokslininkas, kadangi mus traukia gražiai atrodantis, spalvingas maistas, dažniausiai produktai būna prisotinti sintetinių dažiklių – daug pigesnės ir todėl dažniau gamintojų naudojamos žaliavos nei natūralios medžiagos.

Tai įrodo, jog nors maisto produktai rinkoje yra saugūs vartoti, jų sudedamosios dalys neretai nepasižymi nauda sveikatai.

Didžiausią riziką kelia konservantai

„Visgi didžiausią susirūpinimą kelianti maisto priedų grupė yra būtent konservantai“, – pabrėžė profesorius.

Jis paaiškino, jog konservantai (kurie gali būti natūralūs arba sintetiniai) iš esmės apsaugo maistą nuo gedimo, neleisdami mikroorganizmams daugintis maiste. Beje, kaip nurodė mokslininkas, kuo maisto produkto vartojimo trukmė ilgesnė, tuo, tikėtina, jame daugiau konservantų.

Manoma, kad konservantai gali kenkti imuninei sistemai ir virškinimui, o dideli jų kieki gali būti toksiški.

„Taigi nors konservantai užtikrina, kad maistas ilgiau išliktų saugus, gražiai atrodantis ,vartojimo metu jis nebūna šviežias. Kitas dalykas, nors ilgalaikis konservantų vartojimo poveikis dar nėra ištirtas, manoma, kad konservantai gali kenkti imuninei sistemai ir virškinimui, o dideli jų kieki gali būti toksiški“, – nurodė R.Stukas.

Sveika žarnyno mikrobiota – ypač svarbi

Jis toliau aiškino, jog konservantai, patekę į mūsų organizmą, veikia taip pat – tai yra, neleidžia daugintis žarnyno bakterijoms, slopina jų gyvybingumą.

Tuo tarpu bakterijos, gyvenančios žarnyne, R.Stuko teigimu, yra reikalingos geram virškinimui, tam tikrų vitaminų gamybai, imuninės, endokrininės (hormonų) sistemų palaikymui.

„Yra atlikta daug tyrimų, kurie rodo, jog konservantai žudo žarnyno mikrobiotą, o dažnas konservantais prisotinto maisto vartojimas neigiamai atsiliepia sveikatai, kadangi organizmui pradeda trūkti vitaminų, silpnėja imuninė sistema“, – patikino R.Stukas.

Kalbėdamas apie žarnyno mikrobiotos sąsają su smegenims, jis paaiškino, kad jeigu bakterijos yra gyvybingos, jų įvairovė žarnyne yra didelė – ką padeda pasiekti sveikatai palankus maistas – užtikrinamas geras bendras organizmo, taigi ir smegenų veiklos, funkcionavimas. Bei pridūrė, kad sumažėjęs bakterijų skaičius ir jų įvairovė žarnyne gali skatinti įvairių neurologinių sutrikimų vystymąsi.

123rf.com nuotr./Smegenys
123rf.com nuotr./Smegenys

Reikėtų vengti sočiųjų riebalų

Be to, jog turėtume vengti maisto, kuriame gausu konservantų, R.Stuko teigimu, svarbu atsisakyti ir per didelio kiekio sočiųjų riebalų – mat dažno lietuvio mityboje jų yra išties daug.

„Dėl per didelio riebalų suvartojimo kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis, kuris pablogina kraujotaką ir smegenyse. Kai cholesterolio susikaupia per daug, vystosi aterosklerozė, gali susidaryti trombai, dėl ko ištinka infarktas, insultas“, – pridūrė jis.

Skaidulinių medžiagų suvartojama per mažai

Tad kaip maitintis, siekiant palaikyti sveiką organizmo bei smegenų būklę? R.Stukas pirmiausia išskyrė skaidulinių medžiagų, kurios yra pagrindinis žarnyno bakterijų „maistas“, svarbą.

„Skaidulinės medžiagos yra vadinamieji nevirškinami angliavandeniai, kurių gausu daržovėse, grūdiniuose produktuose, rūpaus malimo grūdų gaminiuose. Per dieną su maistu jų turėtume gauti apie 20–30 mg, nors tyrimai rodo, kad statistinis gyventojas suvartoja tik apie 13–15 mg skaidulinių medžiagų. O tai lemia, jog žarnyno bakterijos negauna reikalingų medžiagų, todėl mažėja jų aktyvumas“, – patikslino profesorius.

Mityba turėtų būti kuo įvairesnė

Be to, anot mokslininko, smegenims yra labai svarbios nesočiosios riebalų rūgštys (ypač omega-3 riebiosios rūgštys), taip pat magnis, kalis, cinkas, geležis, B grupės vitaminai, vitaminai D, E, kurių yra įvairiuose maisto produktuose.

„Taigi, kaip matome, labai svarbu, kad mūsų mityba būtų kuo įvairesnė, kadangi vienų medžiagų yra viename maiste, kitų – kitame. Nei vienas maisto produktas neturi jų visų.

Ir nors dabar plinta augalinės mitybos idėjos, problema ta, kad iš augalinio maisto negauname vitamino B12, kuris reikalingas kraujo gamybai. Be to, tyrimai rodo, kad organizmui trūkstant vitamino B12, didėja depresijos, demencijos ligų išsivystymo rizika“, – nurodė R.Stukas.

123RF.com nuotr./Alyvuogių aliejus
123RF.com nuotr./Alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus – vertingiausias

Baigdamas pranešimą, R.Stukas atkreipė dėmesį, jog, lyginant maistui dažniausiai naudojamus riebalus, šalto spaudimo alyvuogių aliejus yra pats vertingiausias, kadangi jame yra daug mononesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda subalansuoti visas kitas riebalų rūgštis organizme.

Kaip aiškino VU profesorius, kepimui naudojant bet kitokį augalinį aliejų (pvz., alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), po pirmojo kepimo jau susidaro toksiški peroksidai.

Anot jo, taip pat vertingas šalto spaudimo linų sėmenų aliejus, tačiau jis greitai oksiduojasi – tą galima atpažinti, jei aliejus apkarsta: „Įvykus oksidacijai, aliejuje susidaro peroksidai (kancerogeniniai junginiai), kurie gali ne tik skatinti vėžio vystymosi riziką, bet ir sutrikdyti kraujotaką. Tad linų sėmenų aliejų svarbu laikyti tamsoje, šaldytuve ir greitai suvartoti, o pajutus, kad produktas oksidavosi – jo nevartoti.“

Jis taip pat patikino, jog maisto kepimui geriausia naudoti sočiųjų riebalų šaltinius – kokosų aliejų, lydytą (ghee) sviestą arba kiaulienos lašinius – jais pakanka tik patepti keptuvės dugną. Mat, kaip aiškino VU profesorius, kepimui naudojant bet kurį kitą augalinį aliejų (pvz., alyvuogių, saulėgrąžų, rapsų), po pirmojo kepimo jau susidaro toksiški peroksidai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

03:39
01:19
00:58

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką