5 taisyklės rūkymo žalai mažinti
1. Nerūkykite cigaretės iki galo: sulig kiekvienu užsitraukimu cigaretės filtras sulaiko vis mažiau kenksmingųjų medžiagų.
2. Rūkydami nelaikykite suspaudę filtro (pirštais ar lūpomis). Filtre yra plika akimi neįžiūrimų plyšelių, pro kuriuos cigaretė vėdinasi. Jei užspaudžiate tuos plyšelius, kenksmingas medžiagas, kurios galėjo pakilti į orą, sutraukiate į plaučius.
3. Rečiau užsitraukite. Įrodyta, kad surūkę po vieną tos pačios rūšies cigaretę žmonės gauna nevienodą nikotino ir kitų kenksmingųjų medžiagų kiekį. Rūkydami stenkitės kuo rečiau užsitraukti, nelaikykite cigaretės dantyse tarp užsitraukimų – taip bent šiek tiek sumažinsite rūkymo daromą žalą.
4. Nerūkykite vaikščiodami. Einant, kaip ir užsiimant bet kokia kita fizine veikla, pagilėja kvėpavimas. Jei tuo metu užsitraukiate dūmą, vietoj didesnio deguonies kiekio į plaučius plūsteli didesnė nikotino, dervų ir kitokių nuodų porcija.
5. Nerūkykite namuose ir kitose uždarose patalpose. Seniai žinomas faktas, kad rūkaliui tenka tik 10 procentų rūkomoje cigaretėje esančių nuodų. Likęs kiekis pasklinda į aplinką. Rūkydami uždarose patalpose iš smilkstančios cigaretės išpešite šimtaprocentinį apsinuodijimą: 10 proc. rūkydami, o likusius nuošimčius – būdami prirūkytoje patalpoje. Ir dar versdami pasyviai rūkyti aplinkinius.
Tikri ir tariami rytinės cigaretės pavojai
Pensilvanijos (JAV) mokslininkai, remdamiesi atliktais tyrimais, paskelbė, kad viena cigaretė, surūkyta rytą, vos pramerkus akis, yra kenksmingesnė už dešimtis cigarečių, sutrauktų vakare! Jei prieš prisidegdami rytinę cigaretę papusryčiautumėte, rūkymo žala sumažėtų perpus, tikina minėtą tyrimą atlikę specialistai. Tačiau ne visi jų kolegos su šiuo teiginiu sutinka. Pasak jų, poreikį prisidegti cigaretę vos prabudę jaučia tik užkietėję rūkaliai, kurių organizmas jau pripratęs prie didelės nikotino koncentracijos kraujyje. Savaime suprantama, kad po 6–8 val. nakties miego juos jau vargina ryškūs abstinencijos sindromo požymiai. Tokiems žmonėms yra tik du keliai: arba ristis gilyn į priklausomybės nuo nikotino duobę, arba ryžtingai mesti rūkyti. Tad poreikis užsirūkyti, kol esate dar nepusryčiavę, gali būti tarsi lakmuso popierėlis jūsų priklausomybei nuo nikotino nustatyti. Jei mintis apie cigaretę iki pusryčių jums atgrasi, padėtis dar nėra tokia beviltiška. Tačiau jei vos tik prabudę jaučiate didžiulį norą užsitraukti dūmą, verčiau nebeskaitykite patarimų, kaip sumažinti cigarečių daromą žalą, tiesiog pasiryžkite mesti šį bjaurų įprotį, kuris jums jau yra itin žalingas!
3 dalykai, kurių verčiau atsisakyti rūkaliams
♦ Intensyvių Saulės vonių. Kuo daugiau laiko rūkote, tuo labiau turėtumėte vengti saulės, karšto ir sauso klimato. Rečiau lankykis soliariume.
♦ Pirties, ypač saunos. Aukšta oro temperatūra, padidėjęs prakaitavimas gali labai padidinti kraujagyslių užsikimšimo riziką. Taip neretai ir atsitinka, tik niekas šios bėdos nesusieja su rūkymu...
♦ Kontracepcijos. Ilgus metus rūkančioms moterims, kurių amžius per 35 m., gydytojai nerekomenduoja geriamųjųkontraceptikų, nes jie gali sutrikdyti kojų kraujotaką, padidinti kojų venų varikozės riziką.
Ar tikrai rūkymas mažina stresą?
Kalbantieji apie rūkymo žalą paprastai būna labai kategoriški, tačiau mes stengiamės visus kategoriškumus atmesti į šalį ir sakyti tiesą. O tiesa yra tokia: rūkymas išties mažina stresą. Veikimo mechanizmas pagrįstas tuo, kad nikotinas suaktyvina antinksčių veiklą, jie savo ruožtu pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie mobilizuoja organizmą, slopina jaudulį, padeda susikaupti. Bėda ta, kad gamta tokį antinksčių gaminamų streso hormonų pliūpsnį numato tik ypatingiems atvejams, o ne dešimtims kartų per dieną (t. y. tiek kartų, kiek vidutiniškai surūko bent kiek „pažengęs“ rūkalius). Rūkančio žmogaus organizme beveik nuolat būna padidėjęs streso hormonų kortikosteroidų kiekis. Be kita ko, tai labai padidina gastrito ir opaligės riziką. Rūkančiajam yra ir didesnė tikimybė susirgti cukriniu diabetu. Mat dėl streso hormonų mažėja organizmo jautrumas insulinui, prastėja gliukozės pasisavinimas ir didėja cukraus kiekis kraujyje.
