Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Širdies vėžys. Ar jis egzistuoja?

Širdies sveikata
„Fotolia“ nuotr. / Širdies sveikata
Šaltinis: vlmedicina.lt
0
A A

Pamąstykime. Kone kasdien girdime apie tokių organų, kaip plaučių, kepenų, skrandžio, žarnyno ar net smegenų vėžį. Sakome, kad nėra tokio organo, kuris negalėtų susirgti vėžiu. Tačiau kaip dažnai girdite kalbant apie širdies vėžį? Ar išvis jis toks egzistuoja? O gal mūsų pagrindinis variklis negali turėti piktybinių auglių?

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Deja. Būtų gerai, jei tai būtų tiesa. Tačiau ir šis mūsų varikliukas, nors ir labai retai, gali susirgti vėžiu. Ir jame gali išsivystyti piktybiniai augliai. Tačiau tai nutinka taip retai, kad beveik net nešnekama apie tai.

Piktybiniai augliai širdyje vadinami rabdomiosarkomomis. Jie būdingi raumeniniam širdies audiniui. Ligos dažnumas yra mažesnis nei 0,1 proc., atlikus 12 tūkst. autopsijų. Jų metu identifikuoti tik septyni piktybinių pirminių širdies auglių atvejai. Pirminiai – reiškia susiformavę būtent širdyje. Mat tokių atvejų, kai piktybiniai augliai atsiranda kituose pirminiuose organuose ir vėliau išplinta iki širdies, pasitaiko dažniau.

Kodėl šios rūšies vėžys yra toks retas? Priežasčių galime pradėti ieškoti nuo histologijos. Mūsų organizme yra keliasdešimt trilijonų ląstelių. Esant sveikam organizmui, jos bendradarbiauja ir palaiko optimalų mūsų organizmo darbą: auga, dauginasi, atlieka funkcijas, dalijasi. Vėžiniai pakitimai organizme sutrikdo šį natūralų ląstelių ciklą.

Niokojamas jų DNR, skatinamas nežabotas augimas ir dauginimasis kurioje nors organizmo vietoje. Naujos piktybinės ląstelės, priešingai nei normaliosios, pasižymi invazinėmis savybėmis – plinta, veši. Pavyzdžiui, iš plaučių, kepenų ar skrandžio gali nukeliauti iki širdies, ypač dešiniosios jos pusės.

Taip pat skaitykite: Krūties vėžio prevencija – ką būtina žinoti kiekvienai moteriai?

Kodėl širdis išvengia piktybinių auglių? Atsakymas sudėtingas, bet egzistuoja. Vėžį sukelia daugybė išorinių veiksnių, kurie gali keisti mūsų DNR. Tarkime, įvairūs aplinkos toksinai, galintys pakeisti DNR, dažniausiai kaupiasi riebaliniame audinyje. Nors mūsų organizmas turi ne vieną mechanizmą, kaip apsiginti nuo onkologinių pakitimų (pavyzdžiui, įvairios fermentinės sistemos), riebaliniame audinyje išsilaikę toksinai nėra gynybinių sistemų paveikiami ir lengviau gali modifikuoti DNR.

Širdyje labai mažai riebalinio audinio, be to, pati širdis yra apsaugota membrana, vadinama perikardiumu. Jis pripildytas tam tikro skysčio, kuris vėlgi tampa užtvara onkologiniams pakitimams formuotis pačioje širdyje. Mokslininkai juokauja, kad jei ir daugelį gynybinių mechanizmų vėžys įveikia, mūsų širdis lieka pačiu protingiausiu ir rečiausiai vėžio apimamu organu.

vlmedicina.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką