Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Spalis – rožinio kaspino mėnuo

Spalis – rožinio kaspino mėnuo
Shutterstock nuotr. / Spalis – rožinio kaspino mėnuo
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Spalis – kovos prieš krūties vėžį mėnuo. Šis mėnuo neretai dar vadinamas rožiniu mėnesiu, nes rožinė spalva jau seniai yra tapusi moteriškumo, vilties, sveikatos spalva. Rožinis kaspinas visame pasaulyje suprantamas kaip pergalės prieš klastingą ligą ir solidarumo simbolis.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Nors medikai ir Rožinio autobusiuko įkūrėjai nuolat skambina varpais primindami apie krūties vėžio pavojų, riziką ir profilaktiką, kasmet juo suserga daugybė moterų. Tiesa, paskutiniais duomenis, dabar ši klastinga liga vis dažniau aptinkama pačiu laiku, t. y. kai ją dar galima išgydyti. Tai tik dar kartą įtikina, kad mūsų sveikata yra mūsų pačių rankose. 

Kodėl susergama krūties vėžiu

Krūties, kaip ir kitų organų, auglių būna gerybinių ir piktybinių. Pastarieji vadinami vėžiu, nes juos sudaro supiktybėjusios ląstelės. Mokslininkai iki šiol negali tiksliai pasakyti, kodėl ląstelės supiktybėja ir nekontroliuojamai plinta po visą organizmą, taigi tiksliai ir nežino, kaip šios ligos išvengti. Tyrimais nustatyta, kokie veiksniai didina tikimybę susirgti krūties vėžiu. Tai:

⇒ ankstyvos mėnesinės (iki 12 metų amžiaus);
⇒ vėlyvas pirmasis gimdymas ar vaikų neturėjimas;
⇒ genetinis paveldimumas;
⇒ kontraceptinės tabletės;
⇒ estrogenų terapija;
⇒ vėlyva menopauzė;
⇒ dažnos ginekologinės ligos;
⇒ darbas cheminėmis medžiagomis užterštoje aplinkoje;
⇒ nesveika mityba ir antsvoris;
⇒ fizinio aktyvumo stoka.

Įsidėmėkite! Nors nepriklausote nė vienai iš rizikos grupių, negalite būti tikra, kad krūties vėžiu nesusirgsite. Ir priešingai: jeigu kuriai nors minėtai rizikos grupei priklausote, tai nereiškia, jog susirgsite krūties vėžiu. Kyla klausimas, ar išvis įmanoma išvengti šios klastingos ligos? Jei propaguosite sveiką gyvenimo būdą, reguliariai tikrinsitės krūtis apčiuopos būdu ir lankysitės pas gydytoją ginekologą, blogiausio tikrai išvengsite. 

Krūtų savityra

Jau nuo dvidešimties metų amžiaus kartą per mėnesį (geriausiai praėjus 3–4 dienoms po mėnesinių) būtinai pasitikrinkite krūtis apčiuopos būdu. Šią procedūrą atlikite prieš veidrodį gerai apšviestoje vietoje. Jeigu vonios kambaryje turite didelį veidrodį, kuriame galite gerai save matyti, prausdamasi po dušu, krūtis čia pat ir apsižiūrėkite, nes muiluotame kūne bet kokius nelygumus itin lengva apčiuopti.

♦ Atidžiai apžiūrėkite krūtis veidrodyje: ar nepakito jų dydis, ar nėra krūtų odos pakitimų, ar nematyti iškilimų ar įdubimų.
♦  Pakelkite abi rankas į viršų ir stebėkite, ar krūtys vienodo dydžio ir formos.
♦ Nuleidusi rankas, apžiūrėkite kiekvienos krūties spenelį ir įsitikinkite, ar jie vienodo dydžio, neįdubę, ar aplink juos nematyti išskyrų.
♦ Vieną ranką pakelkite ir sulenkite už galvos. Kitos rankos trijų vidurinių pirštų pagalvėlėmis iš pradžių čiuopkite pažasties audinius braukdama spenelio link ir atgal.
♦ Sukamaisiais judesiais apčiuopkite visą krūtį nuo spenelio išorinių kraštų link.
♦ Sukamaisiais judesiais, pradėdama nuo krūties viršaus vidurio, pirštų pagalvėlėmis „apkeliaukite“ visą krūtį. Taip pat patikrinkite kitą pažastį ir krūtį.

Verta žinoti. Jeigu krūtys labai didelės, suglebusios, viena ranka čiuopkite krūtį, o kita prilaikykite ją iš apačios.

Nerimą keliantys simptomai

Ankstyvas krūties vėžys paprastai jokių nemalonių pojūčių nesukelia, todėl apčiuopos būdu pastebėti net menkiausi krūtų pakitimai – rimtas signalas, kad reikia tuoj pat apsilankyti pas specialistus. Į kokį gydytoją kreiptis? Pirmiausia – į šeimos. Įvertinęs jūsų nusiskundimus, jis patars, su kokiais specialistais konsultuotis. 

Kokie simptomai byloja apie vėžį? Dažniausiai – krūties formos ar dydžio pasikeitimas, krūtų išvaizdos skirtumas pakėlus rankas į viršų, įdubęs spenelis ar skaidrios, juolab kraujingos išskyros iš jo, padidėję pažastų limfmazgiai. Kadangi atskirais atvejais krūties vėžys gali pasireikšti neįprastais simptomais, pavyzdžiui, skausmu krūtyse gulint ant pilvo, nenumokite ranka į bet kokį nemalonų pojūtį krūtyse – su specialistu pasitarkite, kokius tyrimus atlikti.

Echoskopija. Tai krūtų tyrimas ultragarsu, atliekamas pagal indikacijas neatsižvelgiant į moters amžių. Specialiu aparatu echoskopu gydytojas kompiuterio monitoriuje apžiūri krūtų audinius ir įvertina jų būklę. Krūtų echoskopiją profilaktiškai patartina atlikti visos moterims kas keletą metų net ir nestebint jokių krūtų pokyčių.   

Mamografija. Tai nesudėtingas ir saugus rentgeno tyrimas, leidžiantis stebėti, kas vyksta krūties viduje. Mamografu piktybiniai pakitimai aptinkami anksčiau negu jie pasidaro apčiuopiami ranka.

Atliekant mamografiją, krūtis padedama ant rentgeno aparato ir plastikine plokštele suspaudžiama, kad matytųsi kuo daugiau jos audinio. Kol krūtis spaudžiama, galima justi nedidelį diskomfortą, tačiau tai trunka tik keletą sekundžių ir jokio pašalinio poveikio nesukelia.

Patarimas. Jeigu esate sveika, jūsų giminėje nėra ir nebuvo moterų, sirgusių krūties vėžiu, profilaktiškai pirmąjį mamografinį tyrimą atlikite sulaukusi 35-erių. Nuo 40 iki 50 metų profilaktiškai krūtis mamografu tirkitės kartą per dvejus metus, o po penkiasdešimties – kartą per metus.

Jeigu turite šeiminę krūties vėžio riziką, pirmąjį mamografijos tyrimą atlikite būdama trisdešimties metų amžiaus, o nuo 40-ies krūtis mamografu išsitirkite kasmet.         

Biopsija. Tai vienintelis būdas, leidžiantis tiksliai diagnozuoti krūties vėžį. Per šią procedūrą gydytojas adata įduria į mazgelį ir ja ištraukia nedidelį pakitusio audinio gabalėlį, kuris laboratorijoje ištiriamas mikroskopu.

Jei gydytojas adata negali ištraukti iš krūties pakitusio audinio gabalėlio, pacientei atliekama mamografinė biopsija. Gydytojas (dažniausiai radiologas) įduria vieną ar daugiau plonų adatų tiksliai į tą vietą, kuri matoma mamogramoje. Tada adata pažymėtose vietose daromi nedideli pjūviai, paimami įtarimą keliančių audinių mėginėliai ir ištiriami mikroskopu.       

Verta žinoti

♦ Krūties vėžys pasaulyje gydomas bene sėkmingiausiai iš visų vėžio formų, ypač jeigu nustatomas ankstyvosios stadijos. Nuo šios ligos vidutiniškai pasveiksta 85 proc. ja sirgusių moterų. Taigi reguliariai tikrinkitės krūtis pati ir bent kartą per metus prašykite, kad krūtis apžiūrėtų gydytojas ginekologas.   

♦ Tyrimais įrodyta, kad antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka lemia apie 30 procentų krūties vėžio atvejų. Jei nesportuojate specializuotame klube, kasdien bent pusvalandį pasimankštinkite namuose.

♦ Pastebėta, kad rizika susirgti krūties vėžiu gerokai padidėja vyresnėms nei 35-erių metų moterims, kurios kontraceptines tabletes pradėjo vartoti anksčiau nei sulaukusios dvidešimties. Labai svarbu jaunoms merginoms kontraceptikų nevartoti savo nuožiūra – būtina pasitarti su gydytoju ginekologu.   

♦ Jei krūtyje aptikote mažytį mazgelį, nepulkite į paniką. Vidutiniškai tik kas penktas sukietėjimas būna piktybinis, kiti gali būti išgydomos cistos ar fibromos.

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką