Pirkėjai tikisi, kad baltyminiai produktai – sveikesni
Baltyminiai produktai užkariauja parduotuvių lentynas: nuolat naujienomis papildomas gausus baltyminių batonėlių asortimentas, pieno produktų skyriuose daugėja gaminių su padidintu baltymų kiekiu (sūreliai, jogurtai, kiti pieno gaminiai), papildų skyriuose – didelis pasirinkimas įvairiausių skonių baltyminių kokteilių.
Anot sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerio Mariaus Bartusevičiaus, pirkėjai, rinkdamiesi produktus, kuriuose baltymų daugiau nei angliavandenių, siekia maitintis sveikiau, o maisto pramonė tuo naudojasi – populiarius produktus papildo baltymais, baltyminius gaminius pritaiko pirkėjų skoniams.
Visgi Sporto klinikos gydytoja dietologė Evelina Sabonaitytė rekomenduoja reikiamą kiekį baltymų pirmiausia gauti su natūraliu baltyminiu maistu. Baltyminiai papildai, baltymais gamybos procese praturtinti gaminiai, pasak medikės, reikalingi tik tuomet, kai su maistu sunku suvartoti reikiamą baltymų kiekį, pavyzdžiui – labai intensyviai sportuojantiems žmonėms.
Prioritetas – natūraliems produktams
Pasak M.Bartusevičiaus, vyrauja įsitikinimas, kad baltyminiai produktai padeda lieknėti, o angliavandenių vartojimas tampa viršsvorio priežastimi. Anot specialisto, gausus angliavandenių vartojimas tikrai prisideda prie nepageidaujamo svorio augimo, tačiau svorio kontrolei svarbiausia stebėti, kad su maistu nebūtų suvartojama daugiau kalorijų, nei organizmas jų sunaudoja.
Maisto prekės, kurių pakuotės pažymėtos užrašais „baltyminis“, „proteininis“, „su padidintu baltymų kiekiu“, anot specialistų, nebūtinai reiškia, kad tai sveikesnė alternatyva. Baltyminiuose batonėliuose, sūreliuose ir jogurtuose gali būti nepageidaujamų priedų.
M.Bartusevičius pastebi, kad neretai tokiuose gaminiuose būna daug cukraus, taigi gausu ir nepageidaujamų kalorijų. „Gamybos technologijos tobulėja, baltyminiai produktai gaminami taip, kad skonis vartotojams patiktų. Įvairiais skoniais papildytas baltyminis jogurtas arba sūrelis skanesnis nei natūrali varškė, bet varškė – vertingesnė, turinti daugiau baltymų ir be nepageidaujamų priedų“, – sako M.Bartusevičius.
Baltyminių gaminių (batonėlių, kokteilių, kokteiliams ruošti skirtų baltyminių miltelių) gausu ir sportuojantiems žmonėms skirtose parduotuvių lentynose. Treneris M.Bartusevičius paaiškina, kad itin daug sportuojantiems žmonėms, auginantiems raumenų masę, kartais gali būti sudėtinga taip suplanuoti racioną, kad jame būtų pakankamas baltymų kiekis.
„Baltymai sportininkams reikalingi raumenų atstatymui, raumenų masės augimui. Sportininkams reikalinga baltymų porcija gali būti labai didelė. Man nėra sunku suvalgyti dešimt kiaušinių, bet tiems, kam tokia porcija atrodo per didelė, baltymų milteliai – pagalbinė priemonė laikytis reikiamo mitybos režimo“, – paaiškina treneris.
M.Bartusevičius atkreipia dėmesį, kad sportininkams taip pat reikia mokėti atsirinkti, kurie išrūgų baltymai vertingiausi. „Pavyzdžiui, vartojantiems ne izoliatą, o koncentratą, būna, išberia kūną. Natūralūs, su maistu vartojami baltymai nepageidaujamų organizmo reakcijų sukelia žymiai rečiau. Natūralus baltyminis maistas tik smarkiai jo padauginus gali sukelti alerginių reakcijų ar virškinimo sutrikimų“, – sako M.Bartusevičius.
Natūralių produktų, kuriuose gausu baltymų, pasirinkimas platus. „Jautiena, vištiena, žuvis, kiaušiniai, varškė – kasdienio vartojimo, įprasti produktai įsisavinami lengviau nei organizmui nepažįstami baltyminiai priedai“, – pastebi M.Bartusevičius.
Formulė padės suprasti, kiek reikia baltymų
Gydytoja dietologė E.Sabonaitytė atkreipia dėmesį, kad sveika mityba turi būti subalansuota, žmogus su maistu turi gauti baltymų, riebalų ir angliavandenių.
„Pagrindinės statybinės medžiagos organizmui – baltymų – pakankamą kiekį būtina gauti dėl nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurių organizmas pats negali pasigaminti ir jas būtina gauti su maistu.
Valgant gyvulinės kilmės produktus šias rūgštis galima gauti lengviau, tačiau tą galima užtikrinti ir vartojant įvairų augalinės kilmės maistą.
Augalinės kilmės baltymų šaltiniai, turintys daug aminorūgščių: bolivinė balanda, sojos gaminiai (tofu, edamame, tempė), grikiai, burnotis, kanapių baltymai, chia sėklos, maistinės mielės“, – sako mitybos ekspertė.
Dietologė pateikia paprastą formulę, kuri suaugusiam žmogui padės susiskaičiuoti, kiek baltymų reikia suvartoti per dieną.
„Žmogui, kurio fizinis krūvis yra minimalus, rekomenduojama kasdien gauti 0,8 gramo baltymų vienam kilogramui kūno svorio. Taigi mažo fizinio aktyvumo moteris, sverianti 60 kilogramų, per dieną turėtų suvartoti 48 gramus baltymų. Didėjant fiziniam krūviui didėja ir baltymų kiekis. Esant vidutiniam fiziniam aktyvumui rekomenduojama suvartoti 1,3 g baltymų 1 kg kūno svorio. Sportuojantiems intensyviai reikalingas dar didesnis kiekis baltymų“, – paaiškina dietologė.
Treneris M.Bartusevičius atkreipia dėmesį, kad geriausias metas vartoti baltyminius produktus – antra dienos pusė, mat baltymai padės raumenims atsistatyti po dieną patirto krūvio. Daugiau angliavandenių turinčius patiekalus specialistas pataria valgyti ryte, nes toks maistas suteikia energijos. Intensyviai sportuojantiems žmonėms, siekiantiems sustiprinti raumenis, auginti raumenų masę, baltyminių produktų, kurie būtini raumenų augimui, reikėtų vartoti ir ryte, ir po treniruotės, ir vakarienės metu.
