Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 12d. 21:00

Specialistai kritiškai vertina badavimą dėl grožio: gali sutrikti hormonų veikla, psichologinė būklė

Dieta
Vida Press nuotr. / Dieta

Diskusijos apie tobulai atrodančio žmogaus kūną netilo dar tada, kai nepriekaištingai atrodančios moterys žvelgdavo nuo žurnalų viršelių ir tapdavo jaunų merginų įvaizdžio siekiamybe. Šiandien problema dar opesnė – socialinių medijų daroma įtaka, galimybė koreguoti nuotraukas net ir neturint išlavintų kompiuterinių įgūdžių bei asmenukių kultūra leidžia dar paprasčiau save lyginti su kitais.

Apie priemones ir pasekmes, su kuriomis susiduriama siekiant kardinalių išvaizdos pokyčių, pranešime žiniasklaidai pasakoja sveikatinimo ir gyvenimo būdo treneris Arturas Swanas bei gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Žmonės, norėdami sulieknėti, nepaiso nieko

„Dažniausiai žmonės mato sportininkus, kurie meta svorį lėtai ir daug metų sportuodami, turi didelę patirtį ir daug žinių. Todėl patys norėdami atrodyti taip pat, pradeda badauti ir taip pakenkia savo sveikatai“, – vieną iš neatsakingo valgymo priežasčių įvardina „Motyvuotų atletų“ vardu pažįstamas Arturas Swanas.

Jo teigimu, svorio metimui yra reikalingas kalorijų mažinimas, tačiau tai turi būti daroma palaipsniui. Bet kokie kraštutinumai yra pavojingi dėl galimų sveikatos problemų, o be to, po didelio kalorijų deficito kūnas yra linkęs dar labiau auginti svorį dėl adaptacijos prie esamų aplinkybių.

„Visas dietos procesas turi vykti subalansuotai, rekomenduojamas ir svorio metimas ciklais – tokiu būdu meti svorį, tuomet grįžti į įprastą kalorijų kiekį ir vėl viską kartoji“, – pabrėžia specialistas bei pataria, kad norint mesti svorį negalima nieko nepaisant laukti rezultato veidrodyje, labai svarbu yra kreipti dėmesį ir į kraujo tyrimus, ir į bendrą savijautą. To neįvertinus, gali atsirasti geležies nepakankamumas, mažakraujystė, sutrikti skydliaukės bei kitų hormonų veikla.

Ernest Šumel nuotr./Arturas Swanas
Ernest Šumel nuotr./Arturas Swanas

Dar vienas įdomus praktinis Arturo pastebėjimas – kai kurie klientai, norėdami numesti svorio, imasi pačių drastiškiausių priemonių, nors jiems užtektų pradėti nuo užsiėmimo sportine veikla, kuri sustiprintų raumenis, pagerintų kūno tonusą bei bendrą savijautą.

Treneriai naudojasi silpnomis žmonių akimirkomis

Daugiametę patirtį šioje srityje turintis sveikatinimo treneris teigia, kad jau „išmušę“ savo organizmą iš normalių veikimo vėžių, žmonės bando grįžti į normalią mitybą, tačiau po didelio kalorijų deficito kūnas reaguoja atvirkščiai – svoris pradeda augti dar greičiau nei įprastai. Tokios informacijos nežinojimu dažnai pasinaudoja ir specialias mitybos bei treniruočių programas sudarinėjantys treneriai.

„Aš pats padedu kitiems mesti svorį, tačiau pirmiausia reikia galvoti apie rezultatų ilgalaikiškumą. Klientai, numetę svorį per labai trumpą laiką, dalinasi nuotraukomis bei sėkmės istorijomis, tačiau niekas nepasidomi, kokia situacija būna po šešių mėnesių ar metų.

Nemažai trenerių, pasinaudoję silpnomis žmonių akimirkomis, „padeda“ jiems paprasčiausiu būdu – dideliu fiziniu aktyvumu bei griežtomis mitybos programomis tai pasiekti“, – nusivylimo neslepia A.Swanas ir priduria, kad tokiu būdu numesti svorio – daug žinių nereikia, tačiau dažniausiai po kelių mėnesių tokias paslaugas gavę klientai kreipiasi į gydytojus dėl sutrikusių hormonų, išsekimo.

Kai kurie žmonės, norėdami numesti svorio, imasi pačių drastiškiausių priemonių, nors jiems užtektų pradėti nuo užsiėmimo sportine veikla.

„Labai svarbu suprasti, kad specialisto darbas prasideda ne tada, kai metamas svoris, o tuomet, kai reikia išlaikyti formą, kuri buvo pasiekta kalorijų deficito metu. Jeigu žmogus laikėsi alinančios, ribojančios ir didelio deficito mitybos programos, jis, tikėtina, tikrai neišlaikys savo esamos formos ilgesnį laiką.

Taigi, pirmiausia mityboje neturi būti taikomas badavimo ir rezultatų per kuo trumpesnį laiką pasiekimo principas. Visų antra, žmonės turėtų konsultuotis su specialistu ir tęsti su juo darbą po rezultatų pasiekimo, nes tai yra pats jautriausias momentas visos transformacijos metu.“

Prašo rodyti realybę atitinkančias nuotraukas

Paklaustas, ar teisinga sakyti, kad prie šios, vis garsiau skambančios problemos atsiradimo yra prisidėjęs gausus tokio pobūdžio socialinių tinklų turinys, Arturas mato dvi puses: „Aklai dėl esamos situacijos kaltinti socialinių medijų ar žmonių, kurie dalinasi istorijomis, negalima, nes kartais tai būna ir teigiama įtaka – skatinimas gyventi sveikiau, aktyviau ar, pavyzdžiui, atsisakyti alkoholio, rūkymo.

Bet norėčiau paprašyti kolegų – trenerių ir specialistų, visuomenei rodyti realias nuotraukas, atskleidžiančias ilgalaikius žmonių kasdienybės pokyčius. Atverkime sunkaus ir itin daug kantrybės reikalaujančio darbo šydą vietoje rekomendacijų imtis ekstremalių pokyčių ar nuotraukų koregavimo filtrais.“

Svarbu stebėti visus organizmo siunčiamus signalus

Gydytojo dietologo Edvardo Grišino teigimu, žmonės, norėdami sulieknėti, neatsižvelgia į svarbiausius ir pagrindinius fiziologinius organizmo poreikius: „Galvos svaigimas, mėšlungis, nuovargis, nemiga – atrodo, kiekvienam žmogui pasitaikančios kasdienės problemos, o „vienas suvalgytas brokolis nuo vėžio neapsaugos“, tačiau ilgoje perspektyvoje laiku įvertinti net nedideli organizmo „pasisakymai“ ar kas dieną suvalgyta daržovė gali būti tai, kas ateityje apsaugos nuo įvairių ligų.“

Asmeninio archyvo nuotr./Edvardas Grišinas
Asmeninio archyvo nuotr./Edvardas Grišinas

Jam antrina ir socialiniuose tinkluose daugeliui sveiko gyvenimo būdo pavyzdžiu esantis A.Swanas: „Būtent griežti maisto pasirinkimo ribojimai arba taip vadinamos „sportinės“ mitybos, kurios neva yra „sveikos“, nes filmukuose puikius kūnus demonstruojantys sportininkai valgo tik virtą vištieną ir sausus ryžius, ir sukelia minėtus negalavimus dėl kelių esminių priežasčių: žarnyno sutrikimų negaunant įvairaus maisto, maistinių medžiagų trūkumo, mineralų bei vitaminų stokos.

Dėl šių ribojimų, pasibaigus dietai, žmogus besąlygiškai nori valgyti nesveiką maistą, nes jam tai buvo draudžiama. Dažna to pasekmė – svorio grįžimas, apie kurį niekas nebepasakoja po nuotraukomis.“

Specialistai priduria, kad esant lėtiniam maistinių medžiagų trūkumui, arba kitaip – badaujant, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai, hormonų veikla, įvairių organų funkcijos ir net žmogaus psichologinė būklė.

Plona riba tarp fiziologinių ir psichologinių sutrikimų

„Jei situacija nėra ekstremali, daugumą sutrikimų galima pagydyti, tačiau žaizda mūsų mąstyme palieka randą visam gyvenimui, kuris, vėl susidūrus su panašiomis išorinėmis situacijomis, pradeda iš naujo kraujuoti“, – perspėja E.Grišinas, dažniausiai sulaukiantis pagalbos prašymų dėl chroniško nuovargio, hormonų išsibalansavimo, plaukų slinkimo, mieguistumo, nekontroliuojamo kūno tinimo, sotumo jausmo stokos.

Gydytojas pabrėžia, kad virškinimo trakto veiklos sutrikimai – GERL (gastroezofaginis refliuksasred.), gastritas, maisto alergijos, vidaus organų suriebėjimas yra ligos, reikalaujančios sudėtingo gydymo, tačiau jas sieja plona riba nuo psichologinių valgymo sutrikimų apraiškų: „Peržengus šią ribą, kelias atgal gali būti labai ilgas, todėl turime būti itin atsargūs priimdami bet kokius sprendimus dėl mitybos ir kasdienės rutinos pokyčių.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką