Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tyrimais patvirtinta: kuo sveikiau valgysime, tuo ilgiau gyvensime

Augalinė mityba padeda išvengti daugybės ligų.
Fotolia nuotr. / Mityba
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Reikia paskatos maitintis sveikiau? Neseniai atliktu tyrimu patvirtinta, kad žmonės, kurie savo dietą bent retkarčiais pakoreguoja taip, kad ji būtų sveikesnė, tikėtina, gyvens ilgiau, mokslo naujienų portale livescience.com rašo apžvalgininkė Cari Nierenberg.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tyrėjai nustatė, kad dietos kokybės rodikliams esant dvidešimčia procentilių geresniems 12 metų iš eilės, mirties dėl bet kokių veiksnių rizika gali sumažėti nuo 8 iki 17 procentų, rašoma prieš kelias dienas žurnalo „The New England Journal of Medicine“ interneto svetainėje paskelbtose tyrimo išvadose. Atliekant tyrimą, dietos kokybė laikyta pagerėjusia dvidešimčia procentilių, kai, pavyzdžiui, taikant vieną iš objektyvių tyrime naudotų skaičiavimo būdų, jos kokybės vertinimas pagerėja 22 balais iš 110 galimų.

Dvidešimčia procentilių pagerinti savo dietos kokybės rodiklį galima vos vieną porciją mėsos (apie 115 g raudonos mėsos arba 45 g perdirbtos mėsos) kasdien pakeičiant viena porcija riešutų (maždaug sauja) arba ankštinių augalų produktų (vienu valgomuoju šaukštu žemės riešutų sviesto), sako pagrindinė tyrimo autorė, Ohajo universiteto (JAV) maisto ir mitybos mokslų dėstytoja Mercedes Sotos-Prieto.

Fotolia nuotr./Žemės riešutų sviestas
Fotolia nuotr./Žemės riešutų sviestas

Tyrimo rezultatai atitinka ankstesnių tyrimų išvadas, kuriomis patvirtinta, kad, tam tikru apibrėžtu laikotarpiu laikantis kokybiškesnės dietos, mirties dėl bet kokių veiksnių rizika gali sumažėti nuo 17 iki 26 procentų.

Vis dėlto ne kiekvienas iš mūsų turi pakankamos motyvacijos keisti savo mitybos įpročius, rašo C.Nierenberg. Ji atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad tyrimo metu dalyvio dietos kokybei prastėjant, jo mirties rizika aptariamuoju 12 metų laikotarpiu didėjo 6–12 procentų, palyginti su tais dalyviais, kurių dietos kokybė nekito.

Tyrimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad net ir nedideli mitybos įpročių pakeitimai per tam tikrą laiką gali nulemti reikšmingą mirties rizikos sumažėjimą, sako M.Sotos-Prieto, kuri, be kita ko, yra ir Bostone (JAV) įsikūrusios Harvardo universiteto T.H.Chano vardo visuomenės sveikatos mokyklos kviestinė mokslo darbuotoja. Suprastėjus mitybai, mirties rizika gali padidėti, priduria ji.

Tyrime dalyvavo per 70 tūkst. žmonių

Atliekant tyrimą nagrinėti maždaug 48 tūkstančių 30–55 metų amžiaus moterų ir 26 tūkstančių 40–75 metų amžiaus vyrų duomenys. Visos šios moterys ir visi vyrai – ilgamečiai kitų tyrimų, susijusių su lėtinių ligų rizikos veiksnių analize, dalyviai.

Prieš prasidedant tyrimui, visi būsimi jo dalyviai turėjo užpildyti išsamų klausimyną. Vėliau tą patį klausimyną jie pildė kas ketverius metus 12 metų laikotarpiu. Visų dalyvių buvo prašoma nurodyti, kokiu dažnumu vidutiniškai per vienus pastaruosius metus jie vartojo tam tikrų maisto produktų.

Klausimynų duomenis tyrėjai įvertino atsižvelgdami į amerikiečiams skirtose 2015 m. mitybos rekomendacijose pateiktus tris sveikos mitybos planus. Remdamiesi šia informacija, jie nustatė trijų lygių vertinimo sistemą, pagal kurią – kuo labiau žmogaus pasirinkta dieta atitinka minėtose rekomendacijose siūlomą racioną, tuo aukščiau įvertinama jo pasirinktos dietos kokybė.

123rf.com/Sveika mityba
123rf.com/Sveika mityba

Pirmasis sveikos mitybos planas – vadinamasis alternatyvusis sveikos mitybos indeksas (angl. Alternative Healthy Eating Index). Jo pagrindą sudaro tokie maisto produktai ir medžiagos, kurie galimai mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis. Antrasis – alternatyvioji Viduržemio jūros dieta (angl. Alternative Mediterranean Diet), kurioje vyrauja vaisiai, daržovės, riešutai, pupelės, grūdai, žuvis ir alyvuogių aliejus. Ir trečiasis planas – vadinamoji DASH dieta. Tai specialiai sergantiesiems hipertenzija subalansuotas mitybos režimas (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension), rekomenduojamas visiems, kurie siekia susimažinti kraujospūdį.

Svarbiausia – ne konkretus mitybos planas, o principai

Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad sveikatai gali būti naudingi visi šie mitybos planai, nesvarbu, kurio laikomasi. Tačiau, pasak M.Sotos-Prieto, nė vienu iš ankstesnių tyrimų nemėginta išsiaiškinti, kas, žmogui keičiant mitybos kokybę per tam tikrą laiką, vyksta mirties rizikos požiūriu.

Tyrimo išvadose nurodoma, kad per 12 metų trukusį tyrimą mirė apie 6 tūkst. tyrime dalyvavusių moterų ir 4 tūkst. vyrų.

Tyrėjai pamėgino išsiaiškinti, kokio ryšio esama tarp dietos kokybės vertinimo rodiklių, apskaičiuotų kiekvieno dalyvio atžvilgiu, ir mirties rizikos. Tačiau jie atsižvelgė ir į kitus veiksnius, galėjusius turėti įtakos asmens sveikatai, t.y.amžių, svorį, tai, ar žmogus rūkė, ar buvo fiziškai aktyvus, taip pat į jo sveikatos istoriją.

Nustatyta, kad dalyviams, kurie visu dvylikos metų tyrimo laikotarpiu laikėsi kokybiškos dietos, rizika numirti buvo 9–14 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurių mitybos įpročiai buvo nuolat vertinami prastai, rašo C.Nierenberg.

Vida Press nuotr./Kepama žuvis
Vida Press nuotr./Kepama žuvis

Išanalizavus visus tris sveikos mitybos planus išaiškėjo, kad nė vienas iš jų mirtingumo rodiklio nesumažina labiau negu kuris nors kitas. Vis dėlto apžvalgininkė atkreipia dėmesį, kad alternatyvusis sveikos mitybos indeksas ir alternatyvioji Viduržemio jūros dieta siejami su mirties dėl širdies ligų ir infarkto rizikos sumažėjimu 7–15 proc., o DASH dieta šio pobūdžio rizikai įtakos, tyrimo duomenimis, neturi.

Tyrėjų nuomone, taip gali būti dėl to, kad, priešingai negu kitų dviejų mitybos planų atveju, DASH dietos aprašyme nepateikiama rekomendacijų vartoti daugiau žuvies ir kitų omega-3 riebalų rūgščių turtingų maisto produktų ir mažiau alkoholio, o siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, pasak specialistų, tai yra labai svarbu.

M.Sotos-Prieto tikina, kad nebūtina laikytis kokios nors vienos konkrečios dietos, idant mityba būtų sveika. Pasak jos, siekiant sveikiau maitintis, svarbiausia – vartoti daugiau vaisių, daržovių, sveikų grūdų, riešutų, pupelių ir mažiau raudonos bei perdirbtos mėsos, saldumynų ir ypač švariai išvalytų grūdų produktų, pavyzdžiui, poliruotų ryžių ir aukščiausios rūšies miltų.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką