Sezoniškumas nebūtinai yra minusas
„Nors sezoniškumas mūsų kraštui ir būdingas, tai nebūtinai yra vien minusas“, – teigia doc. dr. Edita Gavelienė, dietologijos paslaugas teikiančios klinikos „Dietos sistema" gydytoja dietologė.
Anksčiau buvusio deficito fone, pasakoja gydytoja, daugelio mintyse išlikę esą žiemą ir link pavasario nebeturime vaisių ir šviežių daržovių.
„Reikėtų mesti senus stereotipus iš galvos ir matyti, kas darosi aplink. Aš jau nė nekalbu apie tai, jog ištisus metus yra atvežtinių šviežių vaisių ir daržovių įsigijimo galimybė“, – apie kokybiškų importuojamų vaisių ir daržovių prieinamumą pasakoja E. Gavelienė bei primena, kad naudingų žmogui produktų turime ir patys: tai ir obuoliai, ir spanguolės, uogos, be to pakanka ir daržovių įvairovės: ropės, kaliaropės, salierai, kopūstai, morkos.
Klausiama apie tai, ar skirtingi metų sezonai turėtų daryti įtaką mūsų maisto produktų pasirinkimui, gydytoja dietologė atsako, jog bendras rekomenduojamų vaisių ir daržovių kiekis neturi sumažėti visus metus.
„Reikia išmokti vienas daržoves keisti kitomis. Neužmirškime kiaurus metus galinčių ant stalo puikuotis burokėlių, morkų, kopūstų, prisiminkim ridikus, ropes“, – vardija E. Gavelienė.
Taip pat skaitykite: Šylant klimatui Europoje pamėgti vaisiai ir daržovės išnyks?
Vitaminų atsargų sukaupti neįmanoma
Bene visi žinome, kad šaltuoju metų laiku be didelių pastangų galima sukaupti papildomų kilogramų, o ar įmanoma per vasarą tam šaltajam sezonui sukaupti papildomų vitaminų?
„Sukaupti vitaminų atsargų, ypač vandenyje tirpių vitaminų – neįmanoma. Reikia stengtis valgyti kuo įvairiau ir sveikiau visada“, – atsako gydytoja. Pasak jos, maisto paįvairinimui galima naudoti atvežtinius vaisius, tokius kaip bananai, citrusiniai vaisiai, kiviai, granatai ir daugelį kitų vaisių, kurie turi daug naudingų medžiagų.
Pašnekovės teigimu, Lietuvoje dažnai susidaro įspūdis, kad žmonės pažįsta tik pomidorus ir agurkus, o pasibaigus šviežių šių produktų sezonui, atvežtinių daržovių tarsi nebemato.
Tai pat skaitykite: 15 vaisių: kaip jie padeda atsikratyti antsvorio
Valgyti reikia ir vaisius, ir daržoves
Per dieną reikia suvalgyti ne mažiau kaip 500 g daržovių. Įsivaizdavimui: tuos pusę kilogramo daržovių sudaro penki vazonėliai salotų arba apie 4–5 kiaušinio dydžio pomidorai.
Gausus vaisių ir daržovių vartojimas ir sveika gyvensena yra neatskiriami, todėl pašnekovės klausiame, kiek daržovių ir vaisių reikia suvartoti kasdien.
„Per dieną reikia suvalgyti ne mažiau kaip 500 g daržovių. Įsivaizdavimui: tuos pusę kilogramo daržovių sudaro penki vazonėliai salotų arba apie 4–5 kiaušinio dydžio pomidorai“,– pasakoja E. Gavelienė.
Anot gydytojos dietologės, puiku, kai daržovių įvairovė užtikrinama jei ne kasdien, tai bent kiekvieną savaitę, tai yra valgant įvairias daržoves keletą dienų. Idealiu atveju, tai turėtų būti kuo įvairesnės daržovės.
Vaisių, taip pat uogų, dėsto E. Gavelienė, pakanka kiek mažiau – apie 400 g per dieną. Pasako jos, vaisių dienos normą suvalgyti tikrai nesudėtinga – tiek sveria du vidutinio dydžio obuoliai.
Taip pat reikėtų atsiminti, kad vaisiai ir daržovės vieni kitų neatstoja, tai yra neįmanoma vaisiais pakeisti daržovių ir atvirkščiai.
Sveikai maitintis skatina ir speciali kampanija
Populiarėjant sveikai gyvensenai Lietuvoje tikėtina, kad ateityje dar labiau didės ir vaisių bei daržovių vartojimas šalyje. Nepamiršti jų įtraukti į savo racioną skatina ir pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“. Speciali kampanija praėjusiais metais prasidėjo ir Lietuvoje.
Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos sąjungoje užaugintus vaisius ar daržoves.
Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė.
