Dabar populiaru
Publikuota: 2012 gruodžio 23d. 16:01

Verta žinoti: kaip išsirinkti gydomąją arbatą

Arbata
Fotolia nuotr. / Arbata

Kiekvienas augalas turi daug biologiškai aktyvių medžiagų (vitaminų, mineralų, bioflavonoidų ir kt.), kurios stiprina organizmą ir gydo vienu metu net keletą negalavimų.

Net gydytojai pritaria, kad pirmiausia reikia išbandyti natūralius preparatus, o cheminius vaistus vartoti tik tada, kai šie jau neveiksmingi. Teigiama, kad, ilgai vartojus cheminius vaistus, augaliniai preparatai veikia silpniau. Tačiau, pasak medikų, net gydantis žolelėmis labai ilgai ir rimtas ligas, reikia pasikonsultuoti su šios srities žinovu ar gydytoju. Ypač jei kamuoja ne vienas negalavimas. Tarkim, vartojant kraują skystinančius vaistus, jų poveikį stiprina ir kraujavimą gali paskatinti imbierai, ginkmedžiai, ramunėlės, spanguolės, augaliniai preparatai su greipfrutų ar ženšenių ekstraktais ir kt.  

Taip pat gydantis vaistažolėmis reikia laikytis jų ruošimo receptūros ir vartoti taip, kaip nurodyta. Nuoviras, kuris gaunamas kaitinant vandenį su vaistažolėmis, būna stipresnės koncentracijos, todėl veikia stipriau. Dažniausiai nuovirai geriami nedideliais kiekiais. O ištrauka, kurią gauname plikydami vaistinius augalus, turi silpnesnį poveikį.

 

Žalioji arbata

Fotolia nuotr./Žalioji arbata
Fotolia nuotr./Žalioji arbata

Mokslininkų teigimu, ypatingą gydomąjį poveikį turi žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai. Ši medžiaga geba pristabdyti senėjimą, nes stimuliuoja viso organizmo veiklą. Ir ne tik. Žalioji arbata veikia kaip antioksidantas: naikina laisvuosius radikalus ir saugo nuo vėžio. Mažina nuovargį ir teikia energijos, gerina fizinę ir protinę veiklą, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje.

Šioje arbatoje daug A, C, K, P, E ir B grupės vitaminų, taip pat eterinių aliejų ir mineralinių medžiagų: geležies, magnio, mangano, natrio, fluoro, jodo, fosforo, aminorūgščių.

Arbatoje esantis teinas stimuliuoja nervų sistemą, širdies ir kraujagyslių veiklą. Teinas veikia kur kas švelniau nei kofeinas, kurio yra kavoje, be to, neužsilaiko organizme.

Žalioji arbata tonizuoja ir žvalina, todėl yra nepakeičiamas vaistas nuo depresijos. Arbatoje esantis taninas naikina ėduonį sukeliančias bakterijas, fluoras stiprina dantis. Taip pat šioje arbatoje gausu medžiagų, kurios stiprina imuninę sistemą.

Jei sumanėte lieknėti ar atsikratyti celiulito, gerkite žaliąją arbatą, mat ji greitina medžiagų ir riebalų apykaitą, šalina toksinus ir šlakus. Be to, aktyvina kraujotaką, gerina atmintį, šalina nuovargį, žvalina ir stiprina imuninę sistemą.
Žalioji arbata prilyginama porcijai vaisių salotų. Puodelyje žaliosios arbatos flavonoidų, kurie veikia kaip antioksidantai, keturiskart daugiau nei stiklinėje apelsinų sulčių.

Dėmesio: žalioji arbata turi vėsinamąjį poveikį, todėl ypač tinkama gerti po pirties, sušilus po intensyvios treniruotės ar šiltuoju metų laiku.

 

Paragvajinių bugienių arbata

Fotolia nuotr./Bugienių arbata
Fotolia nuotr./Bugienių arbata

Ši iš Pietų Amerikos kilusi arbata ruošiama iš džiovintų bugienių lapų. O mate vadinama todėl, kad pagal tradiciją indėnų tautose ji buvo geriama iš moliūgų pagamintų indų (išvertus iš  indėnų kalbos, mati reiškia „moliūgas“).
Tikra matė geriama ir ruošiama pagal tam tikrą ritualą. Labai svarbu, kad ji būtų plikoma ne karštesniu kaip 70–80 °C vandeniu. Jei temperatūra per žema ar per aukšta, arbata labai karti arba praranda tikrąjį skonį. 

Ši arbata turi daug sveikatai naudingų savybių. Joje gausu vitaminų C, B, E, A, P ir kt., taip pat kalio, kalcio, magnio, sieros, geležies, vario, cinko, teobromino, eterinių aliejų ir kitų vertingų medžiagų. Paragvajinių bugienių arbatoje yra vertingo mateino, kuris sudėtimi panašus į kofeiną. Priešingai nei kofeinas, mateinas nesukelia nemigos, nors tonizuoja, nedidina kraujospūdžio, t. y. turi savybę jį reguliuoti. 

Matė skatina protinę ir fizinę veiklą, padeda sutelkti dėmesį pervargus, stiprina imuninę sistemą, šalina iš organizmo skysčių perteklių, suteikia trūkstamų vitaminų ir mineralų išsekus, po ligos ir kt. Taip pat padeda sutrikus virškinimui, skatina pažeistos skrandžio gleivinės atsinaujinimą. Be to, slopina apetitą ir skatina medžiagų apykaitą – tinka metant svorį. Šios arbatos gerkite, jei kamuoja nemiga, slogi nuotaika ar jaučiate energijos stygių.

Dėmesio: geriausias poveikis, kai ji ruošiama laikantis tam tikro ritualo (informacijos apie arbatos ruošimą rasite internete).

 

Raudonoji arbata

Fotolia nuotr./Raudonoji arbata
Fotolia nuotr./Raudonoji arbata

Raudonoji arbata ne tik gaivina, bet turi ir gydomųjų savybių. Kadangi joje gausu antioksidantų, stabdo senėjimo procesus, didina organizmo atsparumą. Šiek tiek ramina ir atpalaiduoja, malšina pilvo skausmus, ypač nervinės kilmės, bei rėmenį. Mokslininkų ištirta, kad raudonojoje arbatoje yra medžiagų, slopinančių alergiją, niežulį. Joje yra vitaminų C, E, taip pat cinko, vario, natrio, kalcio, fluoro, mangano bei kraują stiprinančios geležies.

Dėmesio: raudonojoje arbatoje nėra kofeino, kuris šalina iš organizmo kalį ir geležį.

 

Vaistažolių gydomosios savybės

• Aviečių lapų arbata skatina prakaitavimą, gydo uždegimą, stabdo ūmų nebakterinį viduriavimą. Tinka burnai, nosiaryklei ir dantenoms skalauti.

• Čiobrelių arbata vartojama peršalus, sergant gripu ar bronchitu. Lengvina atsikosėjimą, mažina bronchų spazmus, atpalaiduoja ir dezinfekuoja.

• Medetkų žiedų arbata tinka sergant angina, stomatitu, parodontoze. Jų nuoviro pavilgai veiksmingai gydo žaizdas ir nudegimus.

• Atsikosėjimą lengvina vaistažolių mišinys su gysločių lapais, saldymedžiais ir čiobreliais. Padeda sergant bronchitu, angina, gripu ir kt. 

• Tarkuotų imbierų nuoviras mažina pykinimą, gerina virškinimą, malšina sąnarių irraumenų skausmą, slopina uždegimus. 

• Spanguolių arbata ir sultys gydo šlapimo takų ligas, naikina virusus ir bakterijas, mažina riziką susirgti širdies ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige bei kai kuriomis vėžio rūšimis ir kt. 

• Bazilikai spartina virškinimą, ramina, slopina įtampą, mažina migrenos skausmus ir kt.

• Rozmarinų nuoviras ramina, atpalaiduoja, gerina virškinimą, malšina reumatinius ir galvos skausmus, gydo podagrą, gerina kraujotaką ir kt.

• Vaistinės gelsvės varo šlapimą, gerina virškinimą, mažina vidurių pūtimą ir rėmenį.

• Anyžinės ožiažolės malšina kosulį ir lengvina kvėpavimą, skatina tulžies išsiskyrimą ir gerina virškinimą. Maitinančioms mamoms skatina pieno gaminimąsi.

• Raudonėliai padeda peršalus (ypač užkimus) ir sutrikus virškinimui. Slopina reumatinius, galvos ir menstruacijų skausmus.

• Kraujažolių arbata mažina menstruacinius skausmus ir stabdo kraujavimą, gerina virškinimą, slopina peršalimo simptomus,.

! Prieš vartodamos arbatas gydomaisiais tikslais, pasikonsultuokite su žolininku ar vaistininku.

 

Keli vaistažolių arbatos receptai

Fotolia nuotr./Žolelių arbata
Fotolia nuotr./Žolelių arbata

 

Nuo nemigos, širdies ligų

• 3 valgomuosius šaukštus raudonėlių, šaukštą gudobelių ir šaukštą melisų užplikykite 0,5 l vandens. Po 15 min. nukoškite ir išgurkšnokite valandą prieš miegą.

 

Stiprinanti širdies veiklą

• 2 valgomuosius šaukštus sukatžolių užplikykite 0,5 litro vandens. Uždenkite ir palaikykite  2  valandas, kol pritrauks. Sergant širdies ligomis, padidėjus kraujospūdžiui, sudirgus skrandžiui, kamuojant nemigai, gerkite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Sukatžolių ištrauka taip pat lengvina atsikosėjimą ir skatina šlapimo išsiskyrimą.

Sukatžolėmis gydoma širdies ir kraujagyslių neurozė, hipertonija, struma. Taip pat sukatžolės stiprina nervų sistemą, slopina įtampą, lėtina padažnėjusį širdies ritmą ir kt. 

 

Nuo per didelio cholesterolio

20 g sausų gudobelių vaisių užpilkite stikline karšto vandens ir pavirkite 10 minučių ant silpnos ugnies. Nukoškite ir pripilkite tiek vandens, kiek jo buvo iki virimo. Gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.

Gudobelių nuoviras tinka ir sutrikus virškinimui, mažina menopauzės simptomus. Gerina širdies veiklą, šiek tiek plečia kraujagysles. Taip pat švelniai mažina kraujospūdį, gerina miegą, ramina nervus ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

 

Nuo rėmens

Po šaukštelį mėtų, ramunėlių ir mažą žiupsnį pelynų (pastarųjų negalima padauginti) supilkite į 0,5 l verdančio vandens. Pavirkite ant silpnos ugnies kelias minutes, nukoškite ir gerkite po pusę stiklinės.

Teigiama, kad rėmenį slopina ir gysločių lapų, jonažolių bei ramunėlių žiedų nuoviras (užplikykite po 20 g).

 

Naudingi patarimai

Verta žinoti

• Tos pačios rūšies arbatos nepatartina gerti ilgiau kaip 3–4 savaites be pertraukos (nebent gydytojo paskirta kitaip).

• Išgėrus per daug skysčius šalinančios arbatos, gali mausti pilvo apačią ar paleisti vidurius.

• Ilgai vartojant vidurius laisvinančią arbatą, „aptingsta“ žarnynas. Jei staiga liausitės ją gėrusi, gali užkietėti viduriai.

• Prieš vartojimą patikrinkite, ar nesate alergiška kuriam nors mišinio komponentui.

 

Taip pat skaitykite:

Arbatos ruošimo paslaptys: 11 auksinių taisyklių

10 dėmesio vertų vaistažolių

Žolelės – ne žaidimas

Arbatos gėrimo tradicijos

10 puikių arbatų nuo peršalimo

 

Žurnalas „JI“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką