Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 9d. 08:50

Žinoma alergologė išvardino naujus maisto produktus, kurie sukelia alergiją

Dažniausiai alergiją sukeliantis maistas
123RF.com nuotr. / Dažniausiai alergiją sukeliantis maistas

Seniai žinoma, kad maistas gali sukelti alergiją. Maisto alergenai taip pat yra išvardinti ir surūšiuoti. Tačiau įvežama vis daugiau naujų maisto produktų, kurių anksčiau pas mus nebuvo. Daugelis jų laikomi sveikais, tačiau, pasirodo, gali sukelti alergiją. 15min GYVENIMAS pateikia ištrauką iš alergologės prof. Rūtos Dubakienės knygos „Alergija“ (leidykla „Tyto alba“), kurioje autorė apžvelgė ir pakomentavo naujus maisto alergenus.

Bet kuris maisto produktas gali sukelti maisto alergiją, bet retais laikomi tie maisto alergenai, kurie reakcijas sukelia labai retai. Tai mėsa (ypač raudona), česnakai, svogūnai, kukurūzai, želatina, salyklas, bulvės, kokosų riešutai, medus, prieskoniai, burnočio sėklos, bananai, lęšiai, aguonos, lašišos ir pan.

Naujausias maisto alergenas, imunologiniais metodais nustatomas jau ir Lietuvoje, yra galaktozė-1,3-alfa-galaktozė. Jos esama raudonoje mėsoje. 2018 m. JAV mokslininkai įrodė, kad tai yra ir svarbus žmogaus aterosklerozės, trombozių, padidėjusio kraujospūdžio, arba hipertenzijos, veiksnys. Manoma, kad nustatant šio alergeno antikūnus galima prognozuoti širdies ligų eigą.

Toliau – apie keletą būdingų naujų alergeniškų maisto produktų.

Astos Puikienės nuotr./Rūta Dubakienė
Astos Puikienės nuotr./Rūta Dubakienė

Lubinų sėklos

2006 m. sužinota, kad lubinų sėklos ir jų gaminiai yra labai stiprus alergenas. Kai kuriose šalyse Europos šalyse lubinams jautrūs beveik 20 % gyventojų. Dėl kryžminių reakcijų jiems gali būti jautrūs ir asmenys, kuriuos alergizuoja ir žemės riešutai.

Pasaulyje lubinų alergenų esama įvairiuose maisto gaminiuose – miltuose, duonoje, bandelėse, pyraguose, makaronuose. Lubinai gali sukelti tokias alergines ligas, kaip anafilaksija, dilgėlinė, astma. Belieka tik pasidžiaugti tuo, kad kol kas Lietuvoje maisto produktuose lubinų alergenų nėra. O lubinų žiedadulkės per stambios, kad sukeltų šienligę.

Vaistinė ožragė

Tai vaistažolė, bet jos sėklų dedama į prieskonius indų virtuvės patiekalams skaninti, yra valgomi švieži jos lapai, geriama arbata. Įrodyta, kad ji – maisto alergenas.

Kalendra

Tai maisto alergenas. Kaip dauguma prieskonių, iš jų pankolis, petražolės, krapai, sukelia burnos alergijos sindromą dėl kryžminių reakcijų su pelynu (karčiuoju kiečiu).

Burnočių sėklos

Tai – naujasis maisto alergenas. Turi labai daug baltymų ir yra pamėgtos bei įvardytos kaip supermaistas. Nors dar palyginti retai, bet jau aprašomi alergijos nuo šio produkto pavyzdžiai ir nurodoma, kad kryžminių reakcijų gali sukelti špinatai, kukurūzai, avinžirniai.

Kokosų riešutai

Tai retas maisto alergenas, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad į jį reaguoja asmenys, alergiški ir kitiems, dažniausiai graikiniams riešutams.

Medus

Lietuvoje yra auginamos tik dvi grūdinės kultūros, kurios išskiria nektarą – rapsai ir grikiai, ir jų pasėlių plotai nuolat didėja. Iš rapsų ir grikių medunešės bitės (Apis mellifera L.) renka nektarą, žiedadulkes, gamina medų, kaupia žiedadulkes ir bičių duoną. Grikių medingieji plotai sudaro didelę dalį vėlyvojo vasaros medunešio laikotarpiu. Tad baigiantis vasarai aviliuose būna pilna medaus.

Pastaruoju metu imunitetui stiprinti žmonės ėmė dažniau vartoti ne tik medų, bet ir bičių duoną ir žiedadulkes, o į šiuos produktus patenka rapsų ir grikių žiedadulkių, kurios įkvėptos ar suvalgytos gali provokuoti alergiją.

Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pasikeitė medaus apdorojimas, jis skystinamas terminiu būdu.

Iš žmonių, kurie alergiški bent vienam maisto produktui, 2,3 % yra alergiški ir medui bei žiedadulkėms. Tačiau ne visi alergiški žiedadulkėms, yra alergiški medui. Vis dėlto, jei žmogus alergiškas medui, gali pasireikšti šie simptomai: bronchinė astma, anafilaksinis šokas, burnos alergijos sindromas.

Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje pasikeitė medaus apdorojimas, jis skystinamas terminiu būdu, be to, pakito medaus botaninė sudėtis. Įvairiais aspektais pakitusio medaus įtaką sveikatai, palyginti su nuo senų laikų Lietuvoje gaunamu mišriu, polifloriniu medumi, tyrė dr. J.Kretavičius. Jo darbai įrodė, kad termiškai apdoroto medaus alergeniškumas mažesnis.

Kanapės

Alergija kanapėms plinta, ypač JAV, kadangi kanapių sėklų dedama į daugelį maisto gaminių. Galimos kryžminės reakcijos. Anafilaksija gali išsivystyti suvalgius kanapių sėklų, ypač jei jomis pagardintos jūros gėrybės.

Egzotiniai vaisiai

Į Lietuvą dabar atvežama įvairių egzotinių vaisių ir jie labai paįvairina mūsų mitybą. Apie jų alergeniškumą duomenų turime nedaug, nes jie vartojami Lietuvoje palyginti retai ir neseniai. Žinoma, kad kinkanai, rambutanai, ananasai, karambolos, dumplūnės, kininiai ličiai gali sukelti alergiją, vadinamąjį burnos alergijos sindromą, pasireiškiantį kontakto su vaisiumi vietoje: niežti burną, patinsta lūpos, atsiranda dilgėlinis bėrimas, tačiau galima net anafilaksija ir žmogus gali mirti, tačiau tai tik pavieniai alergijos egzotiniams vaisiams atvejai.

Yra duomenų, kad terminis apdorojimas gali panaikinti vištos kiaušinio baltymo, obuolių sulčių alergeniškumą, tačiau niekaip nepaveikia, tarkime, mangų ir ličių. Dažniausiai stebimos sąsajos su žiedadulkėmis: beržų, pelyno ir ambrozijos, bet Lietuvoje ji neauga. Taigi, egzotinius vaisius gali drąsiai valgyti sveiki asmenys, o sergantieji šienlige turėtų juos vartoti kiek atsargiau.

Knygos viršelis/Rūta Dubakienė „Alergija“
Knygos viršelis/Rūta Dubakienė „Alergija“

Prof. Rūtos Dubakienės knyga „Alergija“ – tai pirmasis išsamus lietuviškas leidinys apie bene labiausiai varginančius sutrikimus – alergijas ir alergines ligas. Knygoje pateikiamos ne tik bendrosios žinios, kodėl šios būklės ir ligos kamuoja tiek daug žmonių, ne tik aptariamos jų priežastys, bet apibūdinama ir raiška, išsamiai vardijami diagnostiniai tyrimai ir patariama, kaip gydyti ar kontroliuoti kiekvieną būklę.

Rūta Dubakienė – 40 metų praktikuojanti aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, daugelio tarptautinių alergologų organizacijų narė.

Profesorė – Lietuvos valstybinės mokslo premijos bei LMA ir ŠMM mokslo populiarinimo premijų laureatė. Ji ir pirmojo lietuviško vadovėlio „Alergologija“ autorė, publikavo daugiau nei 600 straipsnių, įkūrė pirmąją internetinę alergologijos svetainę „Alergija, astma, imunologija“ ir tinklaraštį „Alergijos ekspertas“, vadovauja UAB „Perspektyvos“ alergologijos klinikoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

03:16
03:00
03:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką