Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 20d. 16:16

Žmonių pasakojimai šokiravo dietologę: tiesiog neįtikėtina, kam šie ryžtasi, kad tik atsikratytų antsvorio

Mitybos planas
„Scanpix“ nuotr. / Mitybos planas

„Kažkada laikiausi saldainių dietos, kiek pamenu, per dieną buvo galima suvalgyti 10 čiulpinukų“, „Mėginau klasikinę grikių dietą, bet po savaitės negalėjau į juos žiūrėti, o ir svorio nelabai numečiau.“ Tai tik pora istorijų, kuriomis su nutukimo gydymo centro „CaloryCare“ gydytoja dietologe Dalia Vaitkevičiūte pasidalino žmonės, kai ši „Instagram“ paskyroje paprašė papasakoti apie dietas, kurių teko laikytis. Gydytoja pripažįsta, kad kai kurie atsakymai išties šokiravo, rašoma pranešime. Pasak jos, tokios dietos yra tik „gaisro gesinimas“, kuris neformuoja sveikų mitybos įpročių, mus riboja ir gali rimtai pakenkti organizmui.

Formuoja iškreiptą požiūrį į mitybą

„Praktiškai visų dietų pagrindas yra kažkokio maisto atsisakymas, stiprus savęs ribojimas. Socialinė medija ir joje aktyvūs vieši asmenys sukuria įspūdį, kad be kraštutinumų neįmanoma ko nors pasiekti, o tai, kas tiko vienam, bus gerai kitam. Tai formuoja iškreiptą požiūrį į save ir mitybą.

Žmogus mano, kad jei bus labai lieknas, tuomet bus sveikas ir gražus. Tokie metodai, kaip maisto produktų atsisakymas, visiškas ar protarpinis badavimas, deja, veda į rimtus valgymo sutrikimus ir neužtikrina reikalingų maistinių medžiagų gavimo“, – teigia gydytoja dietologė D.Vaitkevičiūtė.

Tarp jos išgirstų žmonių pasakojimų populiariausia buvo daugumos išbandyta grikių dieta, kai kas netgi sakė, kad mėgino numesti svorio vien kava ir cigaretėmis. Gydytoja pabrėžia, kad ryždamiesi tokiems radikaliems mitybos kraštutinumams žmonės tikisi lengvų ir greitų rezultatų, tačiau jų nepasiekia bei jaučia nusivylimą, kai numestas svoris grįžta su kaupu.

Vida Press nuotr./Grikiai stiklainyje
Vida Press nuotr./Grikiai stiklainyje

Numestas svoris grįžta lyg bumerangu

Pasak gydytojos dietologės D.Vaitkevičiūtės, „vertinant dietas iš fiziologinės pusės, jos gali būti veiksmingos, nes sukuria tam tikrą deficitą: kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių ar kitų mikroelementų prasme. Laikantis dietų, organizmas pirmiausia pradeda šalinti skysčius, nyksta raumenų masė – tai klaidingai laikoma sėkmingu riebalų atsikratymu“.

Gydytoja paaiškina, kad kai mūsų organizmas negauna visų reikalingų maisto medžiagų jis pradeda protestuoti, siųsdamas ląstelėms „kaupimo komandą“. Svoris nustoja kristi, o pasibaigus dietai grįžtama prie senų gyvensenos įpročių.

Po kurio laiko pastebima, kad svoris grįžo lyg bumerangu, o tuos kilogramus numesti dar sunkiau, nes atgal sugrįžta nebe raumenys, o riebalai. Taip žmogus užsisuka svorio mažinimo rate, iš kurio labai sunku pabėgti.

Po eksperimentų su maistu galima atsidurti ir reanimacijoje

Tarp istorijų, kuriomis su dietologe pasidalino žmonės, populiariausios buvo vieno produkto dietos (monodietos): grikių, kiaušinių, sulčių, virtų brokolių ir pan. Kai kurie jas išbandę teigia, kad į tuos produktus negali pažiūrėti iki šiol, kitiems net išsivystė alergija.

D.Vaitkevičiūtė pamena istoriją, kurią išgyveno vienas jos pacientų: „Žmogus mėnesį laikėsi grikių dietos ir siekė numesti svorį – internete jis perskaitė, kad grikiai turi daug naudingų savybių (tai yra tiesa). Tačiau grikius jis valgė vienus, virtus, be druskos ir riebalų. Viso to rezultatas – patekimas į priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas miokardo infarktas ir elektrolitų disbalansas dėl didelio maisto medžiagų stygiaus.

Dar pusėtina, jei dieta baigėsi tik alergija ar negalėjimu pažiūrėti į vieną produktą. Tačiau kartais su mityba galima „prisižaisti“ taip, kad padariniai lieka ilgalaikiai ir labai rimti“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Iškrovos dienos: kada žengiame į „bado teritoriją“?

D.Vaitkevičiūtė pastebi, kad dietomis nusivylę žmonės dažnai imasi kur kas drastiškesnių metodų – iškrovos dienų. Paros be jokio maisto, tik vanduo ir geležinė kantrybė, susilaikant nuo kalorijų. Čia galima brėžti liniją, kuomet žengiama į „bado teritoriją“.

Nėra jokio mokslinio patvirtinimo, kad norint išvalyti organizmą ar pašalinti toksinus, reikia imtis iškrovos dienų ir badavimo. Tai atlieka mūsų pačių organizmas.

Gydytoja dietologė patikslina, ką iš tikrųjų reiškia iškrovos dienos terminas: „Suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti 1800–2900 kcal per parą. Iškrovos diena yra, kuomet suvartojame apie 600 kcal, jei kalorijų kiekis mažesnis, tai jau laikoma badavimu. Sveikam ir gretutinių ligų neturinčiam žmogui 600 kcal iškrovos diena nekenksminga, tačiau nėra jokio mokslinio patvirtinimo, kad norint išvalyti organizmą ar pašalinti toksinus, reikia imtis iškrovos dienų ir badavimo. Tai atlieka mūsų pačių organizmas: inkstai, kepenys, plaučiai, žarnynas.“

Pasak pašnekovės, valgant tinkamai subalansuotą maistą, mūsų organizmas nepatiria šoko ir valosi pats. Iškrovos dienos, kai geriamas tik vanduo, mums tik kenkia, nes negaudamas maisto kūnas kaupia viską, ką gauna, taip užsitikrindamas, kad neliks be maisto atsargų.

Svorio reguliavimas: kaip tai daryti saugiai ir efektyviai?

Sveika mityba ir sportas – tai patarimai, tapę savotiška lieknėjimo mantra. Tačiau dietologė sako, kad sveika gyvensena prasideda nuo požiūrio, ir pabrėžia, kad svarbu ne griežtos taisyklės, o santykis su maistu:

„Siūlau į maistą pradėti žiūrėti kaip į vaistą savo organizmui, energijos užtaisą ir atsižvelgti į tai, kaip valgome. Nedemonizuokite maisto ir neįsivaizduokite jo kaip tik gero ar tik blogo. Žmonės gana dažnai skirto jį į šias dvi kategorijas. Tai ir sukūrė populiarią klišę, kuria dauguma vadovaujasi mitybos atžvilgiu.“

Nedemonizuokite maisto ir neįsivaizduokite jo kaip tik gero ar tik blogo.

Pasak D. Vaitkevičiūtės, sveikai ir efektyviai reguliuoti svorį gali padėti kelios paprastos taisyklės.

  • Balansas. Į savo racioną reikėtų įtraukti daugiau tokių maisto produktų, kurie mums naudingi, tačiau verta nepamiršti, kad esame tik žmonės. Kartą per savaitę suvalgytas šokolado batonėlis tikrai nepakenks. Maistas yra žymiai daugiau nei tik produktai – tai emocijos, tradicijos. Daugelis tai pamiršta ir koncentruojasi tik į tai „ką aš turėčiau valgyti“. To rezultatas būna kaip ir visų dietų – labai trumpalaikis.
  • Jokių drastiškų mitybos pokyčių. Suvaržymai ir griežtos taisyklės veda prie valgymo sutrikimų ar senų mitybos įpročių. Reikėtų pradėti mažais žingsniais ir iš pradžių keisti tik tam tikrą mitybos rutinos dalį, o naujus įpročius įvesti pamažu.
  • Fizinis aktyvumas. Jis svarbus ne tik rezultatams siekti, bet ir motyvacijai palaikyti. Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie turi sporto rutiną, yra mažiau linkę valgyti nesveiką maistą ir lengviau ugdo gerus mitybos įpročius.
  • Konsultacija su specialistu. Esame įpratę pas gydytoją eiti tik tada, kai jaučiamės blogai. Tačiau nuo maisto priklauso daugelis organizmo funkcijų. Laiku įvykęs pokalbis su dietologu gali padėti išvengti sveikatai žalingų klaidų ir padėti pasiekti ilgalaikių rezultatų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką