Galimos trys priežastys, kodėl meta vaisius
Pasak agronomo T.Gursko, tai, kad kai kurie vaismedžiai, pavyzdžiui, slyvos, meta vaisius, gali lemti keletas priežasčių. Viena jų, pasak pašnekovo, – galbūt vaismedžiai buvo nepurkšti nuo slyvinio vaisėdžio ir dabar krinta sukirmiję maži vaisiukai.
„Juos pakėlus nuo žemės matytųsi maža skylutė, kurios kraščiukai parudę. Tai gali būti kenkėjo padaryta žala, dėl to gali nukristi ir užuomazga“, – sako agronomas.
Kita priežastis, kurią T.Gurskas vadina normaliu procesu, – vaismedžiai tiesiog gali mesti dalį užuomazgų, jeigu jų yra per daug. „Medžiai tai daro, nes būna nepasiruošę maitinti tokį kiekį, kokį užmezgė. Ir obelys tą patį darė, gali ir dabar dar šiek tiek mesti. Kai siaučia sausra, geriau jau medžiai numeta dalį vaisių.
Beje, sodai ir sodininkystės ūkiai, arba mechaniškai, arba pasitelkę įvairius purškimus, specialiai mažina žiedų kiekį. Tai labai normalus procesas norint gauti kokybiškų obuolių, slyvų ir pan. Geriau jų bus mažiau, bet dideli, gražūs, kokybiški vaisiai“, – aiškina specialistas.
Mesti vaisius dėl sausros vaismedžiai gali nebent apie Dzūkijos rajoną, ten smėlis, mažiau kritulių.
Jei vaisiai metami dėl sausros, T.Gursko teigimu, gali būti taip, kad jų numetama labai daug. O ar tai vyksta dėl sausros, galima matyti pagal medžio lapą – jei jie pasisukę, nuleipę, nauji ūgliai ne tokie gyvybingi. „Tačiau mesti vaisius dėl sausros vaismedžiai gali nebent apie Dzūkijos rajoną, ten smėlis, mažiau kritulių, dar gali būti šiek tiek apie Vilnių. O kur žemė derlingesnė – to nėra, nes vis tiek šaknys yra giliai ir sausra nepadaro tokios žalos“, – sako pašnekovas.
Medžiui reikia 70–100 litrų vandens
Į klausimą, kaip apsaugoti savo vaismedžius nuo sausros, atsakymas paprastas – juos laistyti. „Ir nepamiršti, kad vienam medžiui reikia apie 70–90 ar net 100 litrų vandens, t. y. 7–10 kibirų. Taip reikėtų laistyti kartą ar du per savaitę. Svarbiausia palieti gausiai, kad vanduo nukeliautų giliai ir pamaitintų smulkiausias giliai esančias šaknis, būtent tada vaismedis atsigaus“, – teigia T.Gurskas.
Kraštovaizdžio specialistas sako, kad, jei pastatėte kokią nors vejos laistyklę ir ji suvilgė 5 cm dirvožemio, vaismedžiui niekuo nepadėjote. O jei dar tuos 5 cm suvilgysite kas antrą dieną, prisidarysite bėdų.
Svarbiausia palieti gausiai, kad vanduo nukeliautų giliai ir pamaitintų smulkiausias giliai esančias šaknis.
„Vaismedis pradės jausti, kad viršuje nuolat yra vandens ir arti paviršiaus pradės auginti šakneles, o žiemą kentės. Todėl ir sakau, kad laistyti reikia gausiai vienu kartu, tada jūsų vaismedis gerai žiemoja, gerai auga, nemeta užuomazgų, lapai, spygliai – statūs, gražūs, lapai tamsūs – vaismedis džiaugiasi“, – sako agronomas.
Kaip nuo kaitros saugoti daržoves?
Pasakodamas, kaip rūpintis daržo gėrybėmis, T.Gurskas sako, kad tokias daržoves kaip pomidorai, agurkai, paprikos reikėtų laistyti su kapiliaru arba pasitelkus sistemą, kuri vandens prilieja prie pat šaknų, tiesiai į žemę, o ne ant lapų ar kamieno.
„Pomidorus gerai būtų lieti kartą ar du per savaitę, bet gausiai. Agurkus galima lieti kas antrą dieną. Jei liesite ne prie šaknų, o ant lapų – turėsite bėdų: gali užpulti daug ligų, jei dieną ant įkaitusio lapo pilsite vėsų vandenį – labai jį nudeginsite, gali atsirasti dėmelių, galite labai pakenkti, o gali būti, kad ir išvis derliaus neturėsite, – sako agronomas ir priduria šypsodamasis: – Yra augalų, kurie tai mėgsta, o, sakykime, pomidoras – toks pietietis, ir jam tas purškimas ant galvos nelabai patinka.“
Tačiau salotų lapus galite aplieti. Rūko sistema, pasak pašnekovo, tinkama visoms lapinėms daržovėms. „Paprastai šiltnamyje būna įrengiama dviguba laistymo sistema. Viena jų yra rūko, žmogus ją naudoja pavasarį, kai augina ridikėlius, salotas, krapus – tada visame šiltnamyje „lyja“ smulkus lietutis ir ant lapų būna daug mažų lašelių. Lapiniai augalai tai mėgsta, salotos suauga gražiai, tankiai. O kai jau sodiname paprikas, pomidorus, agurkus, perjungiame sistemą į kapiliarinį laistymą ir vanduo varva tiesiai prie šaknų“, – pasakoja T.Gurskas.
Kiekis, kiek prilašinti, jo teigimu, labai priklauso nuo augalo dydžio. Jei pomidoras yra aukštas – 1,5–2 metrų, gali reikėti 5 ar 6 litrų vandens. Tai reikėtų daryti kartą arba du per savaitę, kai lauke taip karšta. O jei pomidoras mažas, jam gali užtekti ir litro vandens. Kaip sako T.Gurskas, visada reikia stebėti visumą: oro sąlygas, lapų spalvą, naujus ūglius – kas su jais vyksta, ir pagal tai reguliuoti vandens kiekį ir laistymą.
„Šią savaitę – 35 laipsniai, bet kitą gal bus tik 20 laipsnių, tokiu atveju tų 6 litrų vandens jau bus per daug“, – teigia pašnekovas.
Reikia stebėti visumą: oro sąlygas, lapų spalvą, naujus ūglius – kas su jais vyksta, ir pagal tai reguliuoti vandens kiekį ir laistymą.
Pasak jo, nuo tokių vasaros karščių padeda ir po žeme išvedžiota ortakių sistema, kuri vėsiu oru gali padėti protingai atvėsinti šiltnamį. Tik, žinoma, tuo reikėtų pasirūpinti dar prieš įrengiant šiltnamį.
Neskinkite braškių vidury dienos
Kasmet laukiamas braškių sezonas jau prasidėjo, paklaustas, kaip reikėtų jomis tinkamai rūpintis spaudžiant karščiams, T.Gurskas sako, kad visi rimti braškininkai turi kapiliarinę laistymo sistemą.
Neskinkite braškių vidury dienos, nes jos būna įkaitusios, jei padėsite jas į šaldytuvą – greitai aprasos, ir gali įsimesti puvinys.
„Jau girdžiu daug skundų, kad labai didelis derlius, ką daryti, kur jį dėti? Taigi, jei turite laistymo sistemą ir turite daug braškių, svarbiausia yra jas laiku nuskinti – tai reikėtų daryti arba labai anksti ryte, arba labai vėlai vakare. Neskinkite braškių vidury dienos, nes jos būna įkaitusios, jei padėsite jas į šaldytuvą – greitai aprasos, ir gali įsimesti puvinys. Jei norite, galite net naktį romantiškai eiti pasišviesdami prožektoriais ir skinti, bet tik ne dieną“, – juokavo pašnekovas.
O ką daryti ne tokiems rimtiems braškininkams, kurie tik dėl savęs augina keletą lysvių ir laisto ranka? „Šiuo metu patarčiau kiekvieną arba kas antrą vakarą eiti jų palaistyti. Ir laistyti reikia ne pilant ant braškių ar lapų, o su livaru (laistytuvas su dušo galvute – red.) lieti apačioje, šalia kupstelio, kad sudrėktų žemė, o ne braškė“, – pataria agronomas.
