Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 9d. 12:34

Pavasaris žadina šiltnamį: viskas, ką reikia žinoti laukiant ankstyvo ir gausaus derliaus

Šiltnamis
123RF.com nuotr. / Šiltnamis
Šiltnamis kaip uždara eko sistema: čia galioja savos taisyklės ir dėsniai, kuriuos reikia išmanyti ir jų laikytis. Nokstantys raudoni pomidorai, kvapnūs agurkai, traškios paprikos ir kitos šilumamėgės daržovės džiugins ankstyvu ir gausiu derliumi, jeigu laiku atliksite visus paruošiamuosius darbus, kuriuos rekomenduoja agronomijos specialistai.

Šiltnamyje dera ne tik daržovės – šiltoje ir drėgnoje terpėje susidaro palankios sąlygos veistis kenkėjams ir grybinių bei kitų ligų sukėlėjams, todėl svarbu laiku atlikti grunto ir oro dezinfekavimą. Gausų derlių lemia ir dirvožemio pagerinimas trąšomis, tinkamas laistymas, daržovių grupių derinimas ir kitos subtilybės. Pataria „Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart.

Pagerintas dirvožemis lemia didesnį derlių

Pavasarį sušilus orui, šiltnamyje laikas pradėti dirvožemio paruošimo darbus. „Tikslaus termino nėra, laiką nurodo pati gamta – kai nėra įšalo, kastuvas lengvai sminga į žemę. Tikriausiai jau niekur Lietuvoje neliko įšalo, vadinasi, galima pradėti dirbti“, – sako Andrej Lenart.

Jei šiltnamyje planuojate palikti tą pačią žemę, reikia ją atnaujinti, pagerinti – įmaišyti specialaus durpių komposto mišinio „Šiltnamiui“. Taip pat į dirvožemį galima įterpti granuliuotų mėšlo trąšų – tai padidina humuso kiekį, lemia didesnį derlių.

„Agrochema“ nuotr./Šiltnamių durpių-komposto mišinys, 80 l , „Agrochema“
„Agrochema“ nuotr./Šiltnamių durpių-komposto mišinys, 80 l , „Agrochema“

Pagerinti žemės savybes padeda ir posėliniai arba sideraliniai augalai. „Nuolat auginamos daržovės žemę nealinama, ji tampa nederlinga. Sėjomaina – vienas iš būdų atgaivinti dirvožemį“, – teigia agronomas.

Greitai augančius sideralinius augalus galima pasėti ankstyvą pavasarį, o jiems sudygus, žemę sukasti prieš daržovių daigų sodinimą. Posėliniai augalai sėjami ir nuėmus derlių – pastaruoju metu nusistovėjo ilgesnis ir šiltesnis rudens periodas, todėl jie spėja sudygti.

Seną ir nualintą šiltnamio gruntą rekomenduojama pakeisti. „Jei šiltnamis nėra didelis, tai padaryti lengviau, bet vis tiek nukasti žemės sluoksnį yra sunkus darbas. Specialioje literatūroje nurodoma, kad reikėtų pakeisti ne mažiau nei 20 centimetrų paviršinio grunto, bet optimalus kultūrinio dirvožemio sluoksnis yra 30 centimetrų“, – teigia A.Lenart.

Jeigu nuspręsite šiltnamio žemės nekeisti, tuomet reikėtų ją atgaivinti ir sugrąžinti prarastą derlingumą. Tai galima padaryti sukasus 25-30 cm viršutinio žemės sluoksnio ir išbėrus „Agrochemos“ „Kompostinės žemės“ arba durpių substrato „Šiltnamiui“ ir sumaišius su sena žeme.

„Agrochema“ nuotr./Kompostinė žemė, „Agrochema“
„Agrochema“ nuotr./Kompostinė žemė, „Agrochema“

Taip pat nualintą dirvą atgaivinti padės organiniai preparatai, kurie ne tik padidins humuso kiekį dirvoje, bet ir suaktyvins mikroorganizmų veiklą bei teigiamai paveiks dirvodarą. „Ekologiškas galvijų mėšlas“ – tai granuliuotos bekvapės, lengvai tirpstančios, 100 proc. natūralios trąšos be cheminių priedų, tinkančios visiems dirvožemiams ir visiems augalams. Šias trąšas galima naudoti dviem būdais – išbarsčius bei įterpus į dirvą ir jeigu dirva sausa, gausiai palaisčius. Kitas būdas – ištirpinti trąšas vandenyje ir laistyti šiuo tirpalu dirvą bei augalus. Siekiant pagerinti dirvos derlingumą, padidinti bei humuso kiekį, atstatyti nualintą žemę, trąšas galima berti arba laistyti likus 3-4 savaitėms iki augalų sodinimo.

„Agrochema“ nuotr./Granuliuotas mėšlas 1kg, „Agrochema“
„Agrochema“ nuotr./Granuliuotas mėšlas 1kg, „Agrochema“

Tuo tarpu skysta organinė trąša „Humi dyk“ pagaminta iš mėsinių galvijų kraikinio mėšlo komposto naudojama kaip biologiškai aktyvių komponentų kompleksas, kuris teigiamai veikia dirvoje esančius mikroorganizmus bei stimuliuoja visus augalo augimo procesus. Ši natūrali trąša gali būti naudojama ne tik dirvos gaivinimui, augalų laistymui, bet ir sėklų apdorojimui, ar pamerktų gėlių ilgesniam išlaikymui.

„Agrochema“ nuotr./Huminis preparatas, „Agrochema“
„Agrochema“ nuotr./Huminis preparatas, „Agrochema“

Dezinfekavimas apsaugo nuo ligų sukėlėjų

Šiltnamyje susidaro palankios sąlygos veistis įvairiems ligų sukėlėjams, todėl prieš naują sezoną būtina dezinfekuoti dirvožemį, orą, vidines konstrukcijas ir dangą.

Pasak A.Lenart, net jeigu ir pakeisite žemę, tai dar nereiškia, kad ji yra švari, be grybinių ligų sukėlėjų. Norint ją dezinfekuoti, yra vienintelis būdas – naudoti pesticidus.

Agronomas pataria prieš sodinant daržovių daigus arba jau pasodinus, dirvožemį palaistyti „Agrochemos“ fungicidu „Previcur energy“, kuris pasižymi gydomosiomis ir apsauginėmis savybėmis, stabdo grybienos augimą, sporų vystymąsi, sporuliaciją, ir tokiu būdu neleidžia ligoms plisti: „Galima palaistyti visą žemės plotą arba tik šalia daigų – preparatas padeda geriau daržovėms prigyti ir kartu apsaugo šaknų sistemą nuo žemėje esančių ligų sukėlėjų. Šis preparatas yra pesticidas, todėl reikia laikytis saugumo reikalavimų.“

„Agrochema“ nuotr./Fungicidas, „Agrochema“
„Agrochema“ nuotr./Fungicidas, „Agrochema“

Pomidorai nemėgsta agurkų kaimynystės

Planuojant šiltnamyje auginti kelias daržovių rūšis, reikia atsižvelgti į skirtingas jų auginimo sąlygas.

A. Lenart pabrėžia, kad pomidorams žydėjimo metu reikia vėdinimo, skersvėjo, kad vyktų tinkamas apdulkinimas, o agurkams tinka ir stovintis oras. Be to, agurkams reikia daugiau drėgmės, o pomidorai dėl didesnės santykinės oro drėgmės suserga maru.

„Populiariausias daržoves – pomidorus, paprikas, baklažanus galima auginti kartu, tačiau agurkams reikia šiek tiek kitokių sąlygų. Jeigu vieni auga gerai, tai kiti prasčiau ir atvirkščiai, todėl reikėtų pasirinkti – šiltnamyje auginti agurkus arba pomidorus. Dažniausiai sodininkai agurkus sodina lauke, kad išvengtų problemų, nes jie šiltnamyje užimta tik vietą, o naudos mažai“, – sako agronomas.

123RF.com nuotr./Šiltnamis
123RF.com nuotr./Šiltnamis

Laistymo sistema sutaupo priežiūros laiko

Vienas iš svarbiausių šiltnamyje auginamų daržovių priežiūros aspektų – tinkamas laistymas, kuris užtikrina augalo drėgmės poreikį.

„Nesvarbu, kokį būdą pasirinksime – nešiosime vandenį laistytuvu ar įrengsime lašelinę laistymo sistemą. Automatinės lašelinės sistemos pranašumas yra tas, kad žemė nuolat drėkinama, todėl neišdžiūsta šaknys. Su laistytuvu reikia dažnai laistyti, ypač karštomis dienomis. Pamiršus palaistyti, ar išvažiavus kelias dienas ir palikus šiltnamį be priežiūros, dirvožemis gali greitai išdžiūti“, – pasakoja agronomas.

Automatinė laistymo sistema ne tik efektyviai užtikrina pastovų drėgmės poreikį, bet ir sumažina priežiūros darbus. „Žinoma, jos įrengimas kainuoja papildomai, bet tai atsiperka, nes sodininkui lieka daugiau laisvo laiko“, – mano A. Lenart.

Šiltnamyje neturi būti kaip pirtyje

Karštomis vasaros dienomis šiltnamį būtina išvėdinti, tačiau dažnai nepakanka vien tik praverti duris, efektyviau veikia stoglangiai, nes karštas oras kyla į viršų.

„Atidarius stoglangius, karštas oras paprasčiau ir lengviau pasišalina. Visgi, šiltnamio temperatūra ne taip greitai sumažinama. Kai kurie sodininkai įrengia ventiliatorius, kad sumaišytų karšto ir vėsaus oro srautus, išpūstų karštį“, – teigia agronomas.

Jei karštomis dienomis lauke oras įkaista iki 30 laipsnių, šiltnamyje termometro stulpelis gali pakilti iki 40–50 laipsnių. Vėdinimas šiek tiek sumažina karštį, tačiau nepakankamai. Pasak A.Lenart, augalams toks karštis nėra naudingas, šiltnamis neturi virsti pirtimi. Visgi, nėra kito būdo sumažinti temperatūrai – belieka tik vėdinimas.

123RF.com nuotr./Šiltnamis
123RF.com nuotr./Šiltnamis

Matinė danga apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių

Šiltnamio stogai dažniausiai yra tradicinės šlaitinės ar ovalinės formos, karkaso konstrukcija – stačiakampė. „Šiltnamio formą kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį ar sodo dizainą – augalams tai neturi jokios įtakos“, – teigia A. Lenart.

Daug svarbiau pasirinkti tinkamą dangą. Stiklinis šiltnamis yra ilgaamžiškesnis, jis statomas ant tvirto pamato. Pasak agronomo, tokiuose šiltnamiuose gali būti įrengtas ir papildymas šildymas, kuris leidžia pratęsti daržovių auginimo sezoną iki vėlyvo rudens.

Šiltnamiai, uždengti polietileno plėvele ar polikarbonatu – lengvesnės konstrukcijos, paprasčiau įrengiami. „Polietileno plėvelė, priklausomai nuo jos kokybės, gali tarnauti keletą metų, o suplyšusi lengvai pakeičiama nauja. Stiklas – tvirtesnė medžiaga, tačiau taip pat gali sudūžti“, – sako agronomas.

Svarbu atkreipti dėmesį į dangos skaidrumą. Stiklas ar skaidrus polikarbonatas praleidžia tiesioginius saulės spindulius, kurie nudegina augalus. „Jei laistant ant lapų ar vaisių patenka vandens lašiukų, tose vietose lieka baltos dėmės. Kai kurie sodininkai šią problemą išsprendžia paprastai – skaidrią dangą užtepa kalkėmis. Taip dalis saulės radiacijos atsispindi, kas leidžia šiek tek sumažinti ir temperatūrą. Jei šiltnamis uždengtas polietileno plėvele, matinis paviršius išskaido saulės spindulius ir daržovės yra apsaugos nuo nudegimų“, – teigia A. Lenart.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką