Kokie modeliai populiariausi
Pasak J.Varanauskienės, iki tam tikro laiko vyravo nuostata, kad šeima yra vienas vienetas, kuris turi savo tikslus ir jų įvairiais būdais siekia. Tačiau kuo toliau, tuo labiau suprantama, kad taip nėra: šeima susideda iš dviejų asmenų, kurie kartais gali turėti ir konfliktuojančių prioritetų. Todėl pasidarė svarbu, kuris iš jų priima sprendimus – vyras ar moteris.
„Išskiriamos kelios šeimos finansų tvarkymo modelių grupės. Viena iš jų, kai visus pinigus šeimoje uždirba ir valdo vienas asmuo. Tai gali būti tiek vyras, tiek moteris. Taip pat galimas modelis, kai šeimai pajamas uždirbantis sutuoktinis kitam išskiria dalį savo uždirbtų lėšų, kad pastarasis pirktų maistą ir rūpintųsi kitomis šeimos reikmėmis. Toje sumoje gali būti numatyta ir suma, skirta asmeniniams nedirbančio sutuoktinio poreikiams.
Kita vertus, kai moterys vis dažniau ėmė dirbti ir uždirbti, atsirado modelis, kai jungiamos abiejų sutuoktinių pajamos, t. y. sudaromas bendras fondas, kuris gali būti valdomas arba tariantis kartu, arba prieigą prie visų pinigų turi tik moteris, mažiau – vyras, arba atvirkščiai. Galimi keli tokio jungtinio fondo variantai. Šeimos nariai į jį gali sudėti visus savo pinigus arba tik jų dalį, likusius pasilikdami savo asmeniniams poreikiams“, – aiškino finansų ekspertė.
Mažiausiai paplitęs modelis
Pasak pašnekovės, naujausias ir kol kas mažiausiai paplitęs modelis, kai partneriai savo asmenines lėšas valdo visiškai atskirai vienas nuo kito ir vienas šeimos narys net gali tiksliai nežinoti, kiek uždirba kitas.
Jie yra susitarę, kaip padengia bendras išlaidas – kas moka už būstą, komunalinius mokesčius, už maistą ir pan., o su likusiomis savo lėšomis jie elgiasi savo nuožiūra. Dažniausiai tai jaunos šeimos, abu partneriai šeimoje gerai uždirba, abu turi gerą išsilavinimą. Taip pat dažniau tokį modelį renkasi nesusituokusios kartu gyvenančios poros arba kai tai antra santuoka.
Kai moteris tampa mama
J.Varanauskienė pabrėžė, kad šeimos finansų tvarkymo modeliai gali keistis per gyvenimą, nes keičiasi ir gyvenimo aplinkybės.
Pavyzdžiui, šeimoje gali būti pirminis susitarimas, kad sutuoktiniai savo visas pajamas sudeda į bendrą katilą. Tačiau jeigu moteris, pavyzdžiui, tapo mama ir prarado pajamas arba jos tapo mažesnės, vėlgi reikia iš naujo aptarti, kokias teises ji turi į vyro pinigus ir ko vyras tikisi iš jos.
Mažiausiai paplitęs modelis, kai partneriai savo asmenines lėšas valdo visiškai atskirai vienas nuo kito.
Taigi negalima pasakyti, kad kuris nors modelis yra teisingiausias, efektyviausias, nes jo pasirinkimas priklauso tiek nuo partnerių nuostatų, tiek nuo susiklosčiusių aplinkybių. O kai tik yra koks nors pasikeitimas finansine prasme – pajamų sumažėjimas ar padidėjimas, išlaidų sumažėjimas ar padidėjimas, labai sveika atsisėsti ir apie tai pasikalbėti.
Žinoma, tokie pokalbiai nėra patogūs, ypač lyčių stereotipų kontekste, kad vyras turi uždirbti tiek, kad šeimai užtektų, ir pan.
O jeigu partneriai nėra sąžiningi?
„Bet kuriuo atveju kalbėtis apie finansų valdymą šeimoje būtina. Tai reikia daryti tiek prieš pradedant gyventi kartu, tiek bendro gyvenimo metu. Reikia suprasti, kad du žmonės pradeda kurti bendrą ūkį dažniausiai turėdami skirtingas patirtis šioje srityje.
Galbūt vieno šeimoje viskas būdavo skaičiuojama ir dėliojama taip, kaip reikia, buvo labai aišku, kam leidžiami pinigai, o kito šeimoje vyravo momentinis, impulsyvus pinigų leidimo būdas. Kai du tokie žmonės pradeda gyventi kartu, konfliktai kyla lygioje vietoje. Kita vertus, tyrimai rodo, kad kuo ilgesnis bendro gyvenimo stažas, tuo didesnė tikimybė, kad bus bendras pinigų fondas.
Aš manau, kad finansiniuose dalykuose svarbiausias yra pasitikėjimas, kad nebūtų tokių kuriozinių situacijų, kai moteris džiugiai praneša vyrui, kad pardavė jo žvejybos įrangą už tiek, už kiek vyras yra sakęs ją pirkęs. Akivaizdžiai šeimoje kažkas slepiama. Dėl to atsiranda ir pajuokavimai, kad labai pavojinga žmonai sakyti, kiek kainavo vyro motociklas ar kiti jo daiktai“, – pasakojo J.Varanauskienė.
Beje, mokslininkai, pasak pašnekovės, nelinkę labai pasitikėti apklausomis, kai žmonės klausiami, kas jų šeimoje atsakingas už pinigų tvarkymą, kadangi atsakymai dažnai būna nulemti normų, kaip turėtų būti. „Teko matyti rusų darytą tyrimą, kai atskirai klausė abiejų sutuoktinių, kas jų šeimoje valdo pinigus. Tiek moteris, tiek vyras sakė „aš“, – juokėsi finansų ekspertė.
Optimalus santykis tarp asmeninių ir bendrų lėšų
Paklausta, koks optimalus santykis tarp asmeninių ir bendrų lėšų, specialistė pabrėžė, kad svarbiausias rodiklis šiuo atžvilgiu – pajamų dydis. Jeigu abu asmenys uždirba tik tiek, kad vos užtenka grąžinti paskolą, maistui ir vaiko būreliui, aišku, asmeninių lėšų lieka labai mažai.
Kita problema, neretai sukurianti dingstį konfliktui, kai vieno partnerio pajamos yra reikšmingai didesnės ar mažesnės nei kito. Tuomet kyla klausimas, kaip jie turi dalintis bendras išlaidas: po lygiai, nustatyti konkretų procentą, pavyzdžiui, sumesti po pusę savo pajamų, ar, kaip būdavo devynioliktame amžiuje ir dvidešimto amžiaus pradžioje, vyro pinigai yra skirti šeimai, o moters – skrybėlaitėms, kosmetikai ir pan.
Jeigu nejauku prašyti pinigų
„Dar noriu paminėti, kad šeimos finansų valdymo modeliai skirstomi į bendradarbiavimo ir nebendradarbiavimo. Pirmuoju atveju partneriai rūpinasi vienas kitu, vienas kitam yra sąžiningi ir ištikimi, stengiasi atsižvelgti į vienas kito poreikius. Nebendradarbiavimo, arba egoistinis, modelis atsiranda tada, kai žmonės nesusitaria ir tada vienas gali slėpti savo pajamas, o kitas gali neatsakingai leisti pinigus, nesistengdamas jų taupyti.
Žinoma, egzistuoja ir priešingų situacijų, kai vienas iš partnerių, kuris finansiškai priklausomas nuo kito, turi prašyti, jausdamasis nejaukiai, pinigų savo poreikiams. Tačiau jeigu poroje yra pasitikėjimas vienas kitu, kalbamasi apie finansinius dalykus, minėto nejaukumo kaip ir neturėtų būti. Čia yra pavojus: jeigu moteris jaučiasi nejaukiai, anksčiau ar vėliau šeimoje įsitvirtins nebendradarbiavimo modelis“, – įspėjo pašnekovė.
Kurioziški pavyzdžiai iš praeities
Pasak J.Varanauskienės, stereotipų, kaip tvarkyti šeimos finansus, yra įvairių. Štai sovietmečiu egzistavo ir toks modelis, kai vyras parneša visus pinigus namo žmonai, žmona jam išskiria laikraščiams, pietums ir cigaretėms, o su visais kitais pinigais tvarkosi pati ir susitvarko taip, kad šeimai tų pinigų užtektų.
„Kita vertus, tokių pavyzdžių turime ir savo gražioje istorinėje patirtyje. Teko lankytis skulptoriaus Juozo Zikaro muziejuje. Pasirodo, jo žmona taip puikiai tvarkėsi su jo uždirbamais pinigais, kad sugebėjo ir visą namų ūkį išlaikyti, ir padaryti savo vyrui siurprizą, t. y. iš to, kas likdavo, pastatyti vilą Kačerginėje ir jį ten nusivesti.
Taigi kiek šeimų, tiek gali būti skirtingų istorijų ir kiekviena pora turėtų atrasti savo variantą, kaip jai geriausiai tvarkyti finansus“, – patarė šeimos finansų ekspertė.
