„Gebėjimas įvertinti save yra tiesiogiai susijęs su žmogaus saviverte, t. y. nuomone apie save, kiek jis yra vertingas, – teigia rinkodaros strategė, kainodaros ekspertė Indrė Radavičienė. – Kuo savivertė aukštesnė, tuo savivertės indeksas didesnis.“
Tačiau, pasak pašnekovės, pasitikėjimas savimi ne visada rodo žmogaus kompetencijas, gebėjimą kokybiškai, produktyviai atlikti užduotį.
Gebėjimas įvertinti save yra tiesiogiai susijęs su žmogaus saviverte, t. y. nuomone apie save, kiek jis yra vertingas.
„Per didelis pasitikėjimas savimi veda į puikybę, „susireikšminimą“. Žmogaus pasitikėjimą turi stiprinti jo pasiekti veiklos rezultatai, visuomenės, kolegų įvertinimas. Dažnu atveju pasitikintys savimi žmonės, mano galva, yra laimingesni, atviresni, mažesni skeptikai, didesni optimistai, o tai pritraukia gerus žmones, puikią komandą, kurie padeda užauginti dar stipresnį lyderį ir taip sustiprinti žmogaus pasitikėjimą savimi“, – įsitikinusi I.Radavičienė.
– Taigi, nuo ko pradėti, norint išmokti save įsivertinti? Kokie aspektai čia turėtų būti svarbūs?
– Svarbu išmokti pamatyti save iš šalies, „take a big picture“. Juk jūs idealūs, jei lyginate save su savimi. Tačiau, kai pradedi lyginti save su kitais, gali išsivystyti nevisavertiškumo kompleksas. Dažnu atveju reikia rasti pusiausvyrą.
Reikėtų stengtis išmokti mėgautis tuo, ką darai šiuo metu, ir tai daryti iš visos širdies, kiekvieną akimirką išgyventi, stebėti, ieškoti naujų galimybių ir bandyti atrasti, kas tau yra įdomu, kas suteikia energijos, kas skatina rytoj būti kitokį.
Reikia mokėti džiaugtis tuo, ką darai. Išmokti ne tik kalbėti, bet ir girdėti. Išmokti ne tik jausti, bet ir įsijausti. Tada galima augti ir matyti tą disonansą, kuris tau nepatinka ir kurį nori keisti. Pirmiausia reikia keisti save, o ne pasaulį.
Labai svarbu suprasti, kad, jei tu nekalbėsi, už tave kalbės kiti. Todėl svarbu nebijoti pasakyti, ką turi geriausia šiandien.
– Kaip pabrėžti savo privalumus?
– Atsakymas labai paprastas – nebijoti komunikuoti, mylėti save tokį, koks esi. Nebijoti būti keistam, kartais nesuprastam. Išmokti klausti. Labai svarbu suprasti, kad, jei tu nekalbėsi, už tave kalbės kiti. Todėl svarbu nebijoti pasakyti, ką turi geriausia šiandien. Juk tavo gyvenimo versija yra unikali, ji nepakartojama, ji jau išskirtinė ir verta kitų dėmesio.
– Ką daryti žmogui, jei jis nori tam tikros pozicijos, bet jam kažko trūksta? Kaip to siekti?
– Aš už mokymąsi visą gyvenimą! Kai tik žmogus pasako, kad jis jau viską žino, jam nieko nebereikia, jis sustoja. Sustoja ne tik jis, bet ir jo gal neįgyvendintų svajonių siekiai, viltys, net pasitikėjimas savimi.
Jei norime tam tikros darbo pozicijos, pirmiausia turime išmokti patys belstis į duris, ir jos bus atidarytos. Dažnai svarbesnė yra žmogaus didelė energija, noras nei aukšta kompetencija ar patirtis. Svarbu nebijoti, nepamiršti, kad šioje žemėje daug laiko neturime.
– Ar pasiteisina tas vadinamasis ilgas kelias: pradėti nuo mažiau, dirbti, stengtis ir paskui užsitarnauti? O gal geriau iš karto turėti savy stuburo ir tokio vidinio žinojimo, ko esi vertas?
– Mano nuomone, pasitikėjimas neturi ryšio su amžiumi, jis didesnę sinergiją turi su žmogaus kompetencija, noru augti, tobulėti, patirtimi.
Pasitikėti savimi galime kiekvienas, tačiau panaudoti pasitikėjimą savimi kryptingai profesinėje veikloje galime ne kiekvienas. Kodėl? Dažnu atveju – nes matome geresnius už save. Nustokime. Jie tokie pat kaip mes, geriau mokykimės iš jų, dalykimės su jais savo mąstymu, energija ir būkime drauge dar stipresni.
– Kurie žmonės lengviau save parduoda – jaunesni ar vyresni?
– Aš, kaip vadovas, visada noriu savo komandoje įvairių kartų atstovų. Pastebiu, kad jaunesni turi didesnį pasitikėjimą savimi, bet ir didesnį norą augti, tobulėti, išgirsti, įsiklausyti, priimti. Dažnu atveju jie greičiau tampa lyderiais nei vyresni.
Keliu klausimą: kodėl? Sunku pasakyti, daugelio vyresnio amžiaus žmonių klausiu, kodėl sustojote, kodėl pykstate, kodėl jūsų savivertė tokia maža?
