Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 26, 09:38

Nesiseka planuoti finansų? Ekspertas pataria, kiek skirti būsto nuomai, pramogoms, maistui

Planuoti finansus ir sutaupyti pinigų gali būti sudėtinga net gerai uždirbančiam žmogui. Pats kadaise su šia problema susidūręs finansų konsultantas Mantas Janavičius šiandien padeda žmonėms, kurie taupymas atrodo kaip didžiulis iššūkis. Tarp eksperto patarimų – ir siūlymas pinigus laikyti net 6-iose sąskaitose, ir rekomendacijos, kiek biudžeto skirti skirtingoms gyvenimo situacijoms.
Pinigai
Pinigai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

– Kokią didžiausią finansų planavimo klaidą pastebite žmonėse?

– Turbūt pagrindinė problema yra ta, kad žmonės finansų vis dėlto neplanuoja. Taip, jie galbūt galvoja, kad planuoja, galbūt stengiasi įvairiais būdais planuoti, bet kartu turi tam tikrus įsitikinimus ar nusistovėjusius planavimo būdus. Tarkim, pinigus laiko vienoje sąskaitoje, kažkiek pasitaupo, bet kadangi visi pinigai bendroje sąskaitoje, jie kažkaip išsileidžia.

– Tad kokią dalį pajamų turėtume atsidėti taupymui?

– Visų pirma reikia atsakyti į klausimą, kam taupyti, nes taupymo tikslai gali skirtis. Pavyzdžiui, taupyti galima atostogoms, nekilnojamajam turtui ar pirmai jo įmokai, studijoms, automobiliui, finansinei laisvei, tėvai dažnai taupo vaikų studijoms ir t.t. Taigi, visų pirma reikėtų apsibrėžti taupymo tikslus.

Apie tai kalbame su klientais, kurie ateina į konsultacijas – kam tų pinigų reikia, kokie jų tikslai. Būna, kad taupo, tarkim, atostogoms, bet tada „netikėtai“ ateina Kalėdos ir nebeužtenka pinigų dovanoms – tipiškas gyvenimiškas atvejis. Dėl to norintiems sutaupyti yra rekomenduojama turėti 6-ias sąskaitas. Tai nereiškia, kad jos visos turi būti skirtinguose bankuose, skirtingas sąskaitas galima turėti ir viename banke. Esu bandęs turėti 4-5 sąskaitas, bet efektyviausiai veikia būtent 6-ios sąskaitos.

Viena sąskaita turėtų būti skirta finansinei laisvei siekti – į ją rekomenduojama atsidėti nuo 10 iki 15–20 proc. iš 100 proc. gautų pajamų. Kita sąskaita turėtų būti skirta savo edukacijai – tam irgi reikėtų skirti apie 10 proc. Kas yra edukacija? Tai įvairūs seminarai, knygos, įgūdžių tobulinimas, konsultacijos ir kt. Tikiu, kad žmogus turi mokytis visą gyvenimą.

Kasdieniams poreikiams (būsto nuomai, automobilio priežiūrai, kurui ir t.t.) rekomenduojama skirti apie pusę pinigų, t.y. 50–55 proc.

Kita sąskaita, kuriai taip pat reikėtų skirti 10 proc., turėtų būti skirta ilgalaikiam taupymui. Kaip ir minėjau, ji gali būti išskirstyta atostogoms, automobiliui įsigyti, vestuvėms – kiekvienam pagal poreikį. Trečia sąskaita, į kurią reikėtų atidėti daugiausia, t.y. apie pusę pinigų, 50–55 proc., būtų skirta kasdieniams poreikiams, būsto nuomai, automobilio priežiūrai ir kurui, drabužiams ir t.t.

– Dabar turime išaugusias būsto nuomos kainas – ar tai reiškia, kad didelei daliai žmonių reikėtų ieškotis kuklesnių gyvenimo sąlygų, norint sutilpti į tuos 50–55 proc.?

– Galbūt ne visiems patiks mano atsakymas, bet taip. Viena iš problemų yra ta, kad žmonės gyvena geriau, nei iš tiesų šiandien gali sau leisti. Nesakau, kad gyventi reikia skurde, save labai spausti. Bet galbūt įmanoma rasti pigesnę būsto nuomą? Galbūt reikėtų gyventi ne tokioje geroje vietoje ar galbūt būstas bus ne taip gražiai įrengtas, o gal, jeigu tai yra studentai, jie gali kooperuotis su kitais žmonėmis? Šiuo atveju kalbu apie jaunus žmones, kurie gali gyventi dviese ar trise, jeigu buto savininkas sutinka. Visada reikia ieškoti variantų, o ne iškelti rankas ir sakyti: aš tiesiog privalau tiek mokėti.

– Galbūt žmonės, kurie į jus kreipiasi, dažniausiai ir būna linkę pervertinti savo finansines galimybes?

– Yra ir tokių. Bet yra ir nemaža dalis žmonių, kurie uždirba daug (klausimas, kas yra daug – sakykime, kad tai daugiau nei vidurkis). Problema yra ta, jog ir jiems nepavyksta sukaupti ir auginti turto.

Asmeninio albumo nuotr./Mantas Janavičius
Asmeninio albumo nuotr./Mantas Janavičius

Daugelis iš mūsų gyvena šiandiena, ir aš puikiai suprantu, kad su tokiomis būsto nuomos ar apskritai NT kainomis išgyventi šiandien gali būti iššūkis, o ką jau kalbėti apie ateitį. Bet apie tai kalbėti reikia, nes ateityje mes taip pat gyvensime. Mūsų šiandieninė situacija yra šešėlis to, ką darėme prieš savaitę, mėnesį ar metus. O kaip mes norime save matyti po 5-erių, 10-ies, ar 20-ies metų?

Mūsų šiandieninė situacija yra šešėlis to, ką darėme prieš savaitę, mėnesį ar metus. O kaip mes norime save matyti po 5-erių, 10-ies, ar 20-ies metų?

Jei matome save gyvenančius finansiškai saugų ir nepriklausomą gyvenimą, tuomet šiandien privalome atlikti teisingus veiksmus, kurie ir padės pasiekti įsivaizduojamą ateitį. Tada pradedi galvoti, ar tikrai reikia kai kurių pirkinių, o gal geriau pataupyti, investuoti... Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau apie tai pradedama galvoti ir veikti, tuo lengviau ir su santykinai nedidele reguliariai atsidedama suma galima pasiekti nuostabių rezultatų ir finansiškai saugią ateitį.

– Grįžkime prie tų 6-ių sąskaitų. Kokios dar yra rekomenduojamųjų sąraše?

– Kita sąskaita turėtų būti skirta pramogoms, kurių gyvenime vis tiek reikia – juk negalime tik arti (šypsosi). Pramogoms taip pat siūloma atidėti apie 10 proc. pajamų. Bet reikėtų suprasti ir tai, kad žmogus gali racionalizuoti savo išlaidas – t.y. galbūt jis tikrai nori gyventi labai gražioje, patogioje vietoje, galbūt ten viešasis transportas geresnis, galbūt kieme automobilį geriau pasistatyti ar šalia yra darželis. Tada jis nuo pramogų gali nuimti tuos 5 proc.

Kita sąskaita yra daugiau iš altruistinių paskatų ir ją galima dėti 5-is proc. pajamų. „Geriems darbams“ – taip galima pavadinti šią sąskaitą. Į ją galima dėti lėšas, skirtas kad ir Ukrainai. Žmogus, kuris galvoja, kaip pavalgyti, nebūtinai turėtų taip elgtis – tuos 5-is proc. galėtų paskirstyti po kitas sąskaitas. Pats tokią sąskaitą turiu – dėl jos kyla savanaudiškai geras jausmas (juokiasi).

– Įdomu būtų išgirsti daugiau ir apie maistą – kiek yra normalu skirti jam?

– Kiek yra normalu – tai labai individualus klausimas. Nebūtina pirkti brangiausio maisto, bet kokybiškas maistas mums padeda būti sveikesniems. Neseniai pakeičiau prekybos centrą, kuriame lankausi, nes atkreipiau dėmesį, kad ten krepšelis yra pigesnis. Taigi reikia ieškoti variantų, kur apsipirkti, kur prekės kokybiškesnės. Žmogus pats sprendžia, ar skirti laiko, ar ieškoti pasiteisinimų.

– Kalbame iš dalies teoriškai – kad reikėtų turėti daug sąskaitų, kad reikėtų planuoti. Visgi sudėtingiausia dalis turbūt visa tai įgyvendinti. Kaip pats atrandate valios planuoti finansus?

– Man padeda mano asmeninė patirtis. Gyvenime esu turėjęs finansiškai blogų dienų. Žmogus savęs turi paklausti, kodėl ar kaip atsidūrė situacijoje, kokioje yra šiandien. Tarkim, dabar neturiu pinigų – kaip taip galėjo atsitikti? Nusipirkau brangų telefoną, bet ar man jo reikėjo? Turbūt, kad tai buvo nebūtina prekė. Bet kodėl tuomet jį pirkau?

Yra tokių, kurie nori įsigyti prabangius automobilius, bet psichologų įrodyta, kad važiuojant prabangiu automobiliu niekas nežiūri į jo vairuotoją – visi žiūri į automobilį ir ten įsivaizduoja save.

Reikia taikyti vadinamąjį svogūno lupimo metodą, kai keliant klausimą po klausimo yra prieinama prie tikrosios pirminės priežasties ar veiksmo, kuris padarė įtaką pasekmei. Dažnai žmogui reikia ne tiek daikto, kiek jausmo, kurį įsigijus tas daiktas suteikia.

Labai svarbu ir tai, kad žmogus pats prisiimtų atsakomybę. Ne kaltintų sutuoktinį, kaimynus ar, neduok Dieve, vaikus, o prisiimtų atsakomybę – ir net nebūtinai už finansus, o apskritai už viską gyvenime. Su tuo ateis ir supratimas, kad viskas jo rankose, tad nevalia jų nuleisti. Visi privalome išsikelti savo tikslus, planuoti finansus, mąstyti, konsultuotis ir surasti sistemą, pagal kurią galėtume gyventi orų gyvenimą. Tikiu, kad gyventi gerą gyvenimą yra kiekvieno žmogaus pareiga.

Pats gyvenu pagal sistemą, kuri man generuoja tam tikrą pinigų sumą per mėnesį, bet kiekvienam tai gali būti labai individualu. Pasakykite man, kiek uždirbate, pasakysiu, pagal kokią sistemą gyvenate. Jeigu norite keisti savo gyvenimą, investuokite į edukaciją, atsidėkite dalį pinigų. Niekas neįvyks per dieną, net ne per savaitę. Bet po metų, jeigu turėsite teisingą sistemą ir būsite kantrūs, galite būti visiškai kitoje vietoje.

Jeigu žmogus nori daugiau uždirbti, tam irgi yra būdų – tai gali būti ir papildoma veikla. Tarkime jis gali nueiti pas savo darbdavį ir sakyti: aš noriu daugiau uždirbti, kaip dar galiu būti naudingas įmonei? Sunku būtų rasti darbdavį, kuris nesuteiktų tokios galimybės. Žinoma, kiekviena situacija yra skirtinga, kiekvienas žmogus yra labai unikalus.

Kai pas mane ateina žmogus, visų pirma net nepradedu kalbėti apie finansus. Man įdomu, kodėl jis atėjo, pasikalbame, kokios jo manymu, priežastys lėmė jo šiandieninę situaciją. Išgirstu labai įdomių dalykų.
Dažnas atvejis – kai viskas būna tikrai gerai ir žmogus tiesiog nori efektyviau valdyti, apsaugoti savo finansus bei siekti finansinės laivės.

Dažniausia žmogui tam tikrų finansinių tikslų trukdo pasiekti įsitikinimai ir nuostatos, kurios yra suformuotos vaikystėje draugų, tėvų. O tai pakeisti yra gana sunku. Tėvai ir mokykla yra pagrindiniai mūsų mokytojai, tačiau jie dažniausiai nemoko finansinio raštingumo.

Mokykloje niekas nesakė, kodėl reikia taupyti ir apskritai – kad reikia taupyti. Juo labiau, kaip taupyti efektyviai. Tad iš kur mes tai mokėsime daryti? Daugelis žmonių yra asmeninių finansų valdymo santykiniai naujokai ir dėl to turi įgyti pagrindus. Bet juos įgyti tikrai nesunku, paprasčiausiai būtina skirti laiko domėtis, o jei laiko yra mažiau, apsilankyti pas finansų konsultantą.

Neseniai girdėjau tokią istoriją. Moteris prieš kepdama kalakutą visada nupjaudavo jam dalį nugaros. Jos vyras paklausė: brangioji, kodėl tu kalakutui vis nupjauni dalį nugaros? Ji atsakė: mano mama taip darydavo. Bet kodėl? Ji nežinojo, todėl nusprendė mamai paskambinti. Mama atsakė tą patį: kad jos mama taip darydavo. Tada ši moteris paskambino močiutei ir paklausė: močiute, kodėl tu kepdama kalakutą vis nupjaudavai dalį jo nugaros? Ji atsakė: dėl to, kad mūsų orkaitė maža ir kitaip kalakutas netilpdavo. Taigi dažnai kažką darome tik dėl to, kad taip matėme darančius kitus.

Asmeninio albumo nuotr./Mantas Janavičius
Asmeninio albumo nuotr./Mantas Janavičius

Daugelyje gilus yra ir iš mokytojų, šeimų ateinantis įsitikinimas, kad reikia gerai mokytis, susirasti gerą darbą ir tada gyvenimas bus geras. Taip, bet jis bus geras tik kol dirbsite. O kas bus tada, kai išeisite į pensiją? Ar gyvenimas ir toliau bus geras? Šiam gyvenimo etapui reikia labai atsakingai ruoštis jau dabar.

Yra ir posakis, kad šiandien dirbame darbus, kurie mums nepatinka tam, kad įsigytume daiktų, kurių mums nereikia, ir kad darytume įspūdį žmonėms, kurie mums nerūpi. Yra tokių, kurie nori įsigyti prabangius automobilius, bet psichologų įrodyta, kad važiuojant prabangiu automobiliu niekas nežiūri į jo vairuotoją – visi žiūri į automobilį ir ten įsivaizduoja save.

Geriau suprantant šiuos dalykus bus lengviau keisti esamus ir formuoti naujus įpročius, įsitikinimus. Negalima kartoti tų pačių veiksmų ir tikėtis kažkokių pokyčių.

Turinį inicijuoja – mažmeninės prekybos tinklas „Rimi“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką