Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 15d. 19:00

Simas iš Šilalės metė studijas ir nėrė į nežinomą verslą: „Visko išmokau iš youtube“

 Verslininkas Simas Ražinskas iš Šilalės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Verslininkas Simas Ražinskas iš Šilalės

Šilalėje gyvenantis Simas Ražinskas vienu metu tapo tikru galvos skausmu artimiesiems. Kai po dvejų metų jis metė studijas Kauno technologijos universitete, aplinkiniai manė, kad jauno vaikino gyvenimas žlunga. Tačiau Simas padarė tai, ką padaryti pavyksta toli gražu ne kiekvienam – ne tik įkūrė sėkmingą verslą, apie kurį neturėjo jokio supratimo, tačiau jį jau ketina plėsti užsienyje.

Šilalėje augęs ir čia mokyklą baigęs Simas studijas Kauno technologijų universitete pasirinko ne todėl, kad to labai norėjo pats.

„Dėl tėvų ir aplinkos spaudimo stojau į universitetą, kaip ir dauguma. Nenorėjau to, bet pats nežinojau, ką dabar daryti, ką veikti su gyvenimu, daug nemąsčiau. Stojau į informatiką. Man patinka kompiuteriai, programavimas“, – sakė Simas.

Dabar jam – 26 metai, o mes susitikome pačiame Šilalės mieste esančiose Simo dirbtuvėse.

Čia jau kvepia Kalėdomis. Prekinį ženklą „Dudeco“ sukūręs Simas gamina įvairias dekoracijas iš medžio, kurios skirtos šventėms ar namams.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simo Ražinsko gaminiai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simo Ražinsko gaminiai

Vasarą dažniausiai šiuos gaminius užsako vestuvėms, krikštynoms ar kitoms šventėms, o prasidėjus rugpjūčiui pasipila medinių kalėdinių žaisliukų užsakymai. Kol dar ne ruduo, per mėnesį jų pagaminama apie 6 tūkst. o artėjant šventėms – dar daugiau.

Įdomu tai, kad tokį kiekį užsakymų Simas pagamina vienas, be papildomos pagalbos.

Studijas metė, nes nepatiko, ko moko

Studijas Simas nutarė mesti dėl to, kad jam nepatiko mokymo programa. Vaikinas jautė, kad gaunamos žinios yra ne tai, ko jam reikia. Studijų programa, pasak Simo, orientuota į mokymą dirbti programuotojais didelėse įmonėse.

Metus, praleistus besimokant, S.Ražinskas vadina laiko švaistymu. Tiesa, toks pasirinkimas – mesti mokslus – nepatiko vaikino tėvams. Tačiau savo sprendimo jis nepakeitė.

Vasarą, dar studijuodamas, Simas dirbo prekybos centre kasininku, o kai metė mokslus, išvažiavo pas giminaičius į Airiją.

„Tą pačią dieną nuvykęs susiradau darbą. Pradėjau dirbti fabrike, o mano darbas buvo prie kompiuterio – užpildyti įvairius blankus, suvesti duomenis į sistemą.

Ten labai aiškiai pasirodė mano programų automatizavimo pomėgis. Aš pradėjau jiems kurti programas, kaip automatizuoti darbą ir automatizavau dviejų žmonių darbą. Padariau, kad sistema daug dalykų padarytų pati“, – pasakojo S.Ražinskas.

Airijoje Simas dirbo metus, o į Lietuvą sugrįžo, nes to norėjo jo draugė: „Man pačiam nesvarbu, kur gyventi, manęs šalis neriša.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Verslininkas Simas Ražinskas iš Šilalės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ Verslininkas Simas Ražinskas iš Šilalės

Idėja kilo per vestuves

Grįžęs į Lietuvą Simas įsidarbino vienoje įvairia technika prekiaujančioje įmonėje konsultantu. „Ten irgi automatizavau užsakymų suvedimus. O po to buvo mūsų vestuvės“, – pasakojo šilališkis.

Kartu su būsimąja žmona Simas nutarė vestuvių dekoravimui pasigaminti medinių dekoratyvių elementų.

„Tada pamatėme, kad iš to galima daryti verslą, juk vestuvių būna kasmet“, – apie pirmąją mintį pasakojo Simas.

Pirmuosius pavienius užsakymus teko gaminti rankiniu būdu: maketuoti, išpjauti.

Informacijos ieškojo youtube

Kai užsakymų pradėjo daugėti, vaikinas pats pasigamino stakles. Į jas investavo kelis tūkstančius eurų, kuriuos buvo susitaupęs dar dirbdamas Airijoje.

Supratimo apie šį darbą neturėjęs Simas informacijos ieškojo ir mokėsi platformoje „YouTube“.

„Viską, ko išmokau, išmokau iš youtube'o. Nieko nemokėjau absoliučiai, bet nėriau į tai stačia galvą. Mėnesį laiko vargau, kol viskas pradėjo veikti, darydamas ir išmokau“, – sakė pašnekovas.

Gaminti medines dekoracijas jis taip pat mokėsi iš šios platformos, informacijos ieškojo įvairiuose forumuose.

Netrukus Simas pasigamino dar vienas, jau didesnes stakles. Dar vėliau jis sužinojo, kad jaunam verslui finansavimą skiria Užimtumo tarnyba.

Nors, kaip sako pats, buvo daug popierizmo, finansavimą Simas gavo. Jam skirta 16 tūkst. eurų, už kuriuos nusipirko lazerinio pjovimo stakles.

Mėnesį laiko vargau, kol viskas pradėjo veikti.

Savo veiklą Simas reklamuoja feisbuke, dienos reklamai skirdamas apie 300 eurų. Lankytojai yra nukreipiami tiesiai į jo puslapį ir ten palieka užsakymą.

„Rankiniu būdu“ priimti kiekvieną užsakymą užima laiko, juolab kad kiekvienas jų – skirtingas, su žmonių vardais.

Dabar visus užsakymus programa sumaketuoja automatiškai, o vėliau dokumentai su maketais persiunčiami į lazerines stakles, kur užsakymai automatiškai išpjaunami. Simui belieka tik juos išimti, supakuoti ir išsiųsti.

Tačiau dar šiemet jam teks įdarbinti du žmones, mat dėl užsakymų gausos vienas dirbti nebespėja. „Aš jau dabar dirbu po 14 valandų per dieną“, – sakė Simas.

Daugiausiai laiko užima būtent gaminių pakavimas, jų išsiuntimas.

Svajonė – keliauti po pasaulį

„Lietuvoje man neužtenka rinkos. Todėl artimiausiu metu plėsimės į Lenkiją. Ten sistema ta pati, paštomatai – tie patys, todėl nėra sudėtinga“, – sakė šilališkis.

Simui įdomus ne pinigų uždirbimo, o verslo kūrimo procesas. Ateityje jis norėtų išvykti į Ameriką ir šį verslą steigti ten, mat ši šalis jam labiausiai patinka. Jei nepavyks, mat išvykimo į Jungtines Valstijas mechanizmas nėra paprastas, tą patį, ką daro Lietuvoje, Simas norėtų daryti Anglijoje.

Darbus Lietuvoje atliktų samdomi darbuotojai – iš staklių išimtų, supakuotų ir išsiųstų gaminius. Visus kitus darbus Simas galėtų daryti būdamas bet kurioje pasaulio šalyje. Mat dar viena šilališkio svajonė – keliauti po pasaulį.

Važinėja mašina už pusantro tūkstančio eurų

„Man daug pinigų nereikia. Maistą perku, nes pats negaminu. Dar reikia degalams“, – svarstė Simas.

„Ar tėvai džiaugiasi? Tėvai džiaugiasi įdomiai. Jie juk nemato, kas čia vyksta, nemato tų pinigų. Bet jie mato mašiną, kurią aš nusipirkau. Kai nusipirkau brangesnę, naujesnę mašiną, džiaugėsi, kad gerai sekasi.

Kai pardaviau ir nusipirkau daug paprastesnę kelionėms, tėvai sakė, kad jau žlunga verslas, bankrutuoju“, – juokėsi verslininkas.

Šiuo metu Simas važinėja vos pusantro tūkstančio eurų kainuojančiu automobiliu. Geresnės mašinos, sako jis, nereikia.

„Ar galėčiau sau leisti nusipirkti už 5 tūkstančius eurų? Galėčiau. Galėčiau ir už 10 tūkstančių. Bet kam man?“ – šyptelėjo vaikinas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

07:45
02:10
03:18

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką