Painioja su kitais žemaūgiais vaikinais
Dėl savo išskirtinės išvaizdos – Luko ūgis yra 130 cm – vaikinas ne kartą buvo pakliuvęs į keblią padėtį, kai buvo supainiotas su kitu asmeniu. Kartą taip nutiko po filmo „Poilsiautojai. Pavydo žaidynės“, kai buvo palaikytas žemaūgiu, filme vaidinančiu aktoriumi. Dar kartą taip įvyko, kai bičiuliai ir pažįstami pamanė, kad mieste kabančiuose plakatuose – Lukas, ir siuntė jam nuotraukas, sakydami, kad pagaliau su juo įsiamžino.
Kažkodėl žmonės mus tris labai painioja. Aplinkiniams atrodo, kad mes labai panašūs, o iš tiesų – daug kuo skiriamės.
„Tokie esame trise – aš, vilnietis aktorius Aleksas ir prie Šiaulių gyvenantis Egidijus. Kažkodėl žmonės mus tris labai painioja. Aplinkiniams atrodo, kad mes labai panašūs, o iš tiesų – daug kuo skiriamės. Tikri draugai, su kuriais dažnai leidžiame laiką, mus greit atskirtų, o kiti nuolat painioja“, – apie kurioziškas situacijas pasakojo Lukas.
Šou verslas šiauliečiui nėra jau toks svetimas. Kaip pats sakė, viskas prasidėjo tada, kai V.Bareikis jį pakvietė filmuotis dainos „Man taip patinka“ vaizdo klipe.
„Kažkada buvau jį pakvietęs į draugus „Facebooke“, ir vieną dieną jis man parašė su šiuo pasiūlymu. Žinoma, sutikau, nors kamerų bijojau kaip nežinia ko, – juokėsi pašnekovas. – Tačiau man tai patiko, „užsikabliavau“.
Paskui drauge važiuodavome į „Eurovizijos“ atrankas, dalyvaudavau su juo koncertuose, vėliau sulaukiau kvietimų dalyvauti keliose televizijos laidose, o visai neseniai filmavausi vienoje serialo „Moterys meluoja geriau“ scenoje.“
Užsiima galingųjų sportu
Nors Lukas – žemaūgis, jo šeimoje ir giminėje daugiau tokių nėra. Paauglystėje vaikinas lankė lengvąją atletiką, o vėliau patraukė galingųjų sportas – ėmė kilnoti štangas.
„Kurį laiką šį sportą buvau apleidęs, bet šiuo metu vėl grįžtu į sporto salę“, – sakė 49 kg sveriantis šiaulietis, išstumiantis 117 kg svorio štangą! Tiesa, Lukas patikslino, kad padaręs pertrauką dabar kilnoja 100 kg sveriančią štangą.
Paklaustas, ar tokį sportą leidžia medikai, pašnekovas sakė: „Gydytojai draudžia, kineziteraupeutai leidžia, o kad atsilieptų neigiamai sveikatai – tikrai ne. Priešingai – aš kaip tik geriau jaučiuosi!“ – tvirtino Lukas ir užsiminė, kad po truputį vėl ims ruoštis varžyboms – ne vienose jų dalyvavęs vaikinas yra pasiekęs aukščiausių įvertinimų.
Ne visi išdrįsta drauge važiuoti
Lukas yra baigęs profesinę mokyklą ir įgijęs elektriko specialybę. Tačiau vaikinui labiau prie širdies automobiliai ir laisvalaikiu jis nesibodi nemažą dalį laiko praleisti garaže – savo malonumui tvarko savo ar draugų mašinas. Šiuo metu Lukas dirba pavežėju – socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė savo grupę, išsiėmė individualios veiklos pažymą ir savo mersedesu vežioja žmones.
„Anksčiau dirbau vienoje neįgaliųjų įmonėje, surinkinėdavome lempas. Nelabai patiko šis darbas, norėjau ko nors kito. Ieškojau, bet rasti nepavyko, taigi nusprendžiau dirbti sau, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad didžiąją dalį klientų sudaro pažįstami žmonės, bičiuliai.
Pastebiu, kad svetimi žmonės su manimi prisibijo važiuoti, nepasitiki dėl ūgio.
– Šiauliuose mane daug kas pažįsta, tad natūraliai klientų sąraše – pažįstami žmonės. Būna, kad kartais kam nors mane iškviečia mano draugai, įlipęs žmogus nustemba pamatęs, kad aš – žemo ūgio. Ir pastebiu, kad svetimi žmonės su manimi prisibijo važiuoti, nepasitiki dėl ūgio – yra tekę girdėti komentarą apie tai, kad, kaip aš tuos pedalus pasiekiu.“
Nori palikti gimtąjį miestą
Spalio mėnesį savo paskyroje „Facebooke“ Lukas buvo paskelbęs, kad ieško vairuotojo darbo, turi problemų dėl vaikščiojimo, bet garantuoja gerą nuotaiką. Kaip pasakojo pašnekovas, į šį skelbimą sureagavo nemažai žmonių, Lukas sulaukė pasiūlymų, buvo atvykęs į darbo pokalbį ir net rado darbą.
„Tik dabar manau, kad gal truputį paskubėjau su norais palikti Šiaulius ir keltis į Vilnių. Pasižiūrėjau kainas ir pradėjau svarstyti, kad gal vis dėlto reikėtų trumpam išvažiuoti padirbėti į užsienį, o grįžus jau čia ieškoti darbo ir kurtis“, – sakė vaikinas.
Šiaulius jis nori palikti dėl veiklos ir didesnių galimybių trūkumo. „Nėra čia ką veikti. Prasitrini mieste, kad ir dabar žiemą – prasuki ratą ir keliauji namo, viskas užsidaro, visi išsiskirsto. O norėtųsi vakarais kur nors išeiti, ką nors nuveikti. 22 metai toje pačioje vietoje – jau viskas atsibodę...“ – kalbėdamas apie gimtąjį miestą, entuziazmu netryško pašnekovas.
Visiems įdomus Luko automobilis
Luko teigimu, didelių keblumų dėl to, kad yra žemaūgis, jam netekę patirti. Kalbėdamas apie mokyklos laikus, sakė turėjęs draugų kompaniją ir joje gerai jautęsis, o patyčių mokykloje irgi nebuvę, nebent kartą kitą kažkas ką nors pasakydavęs.
„Įdomesnis esu mažesniems – ir anuomet, ir dabar atsisuka su smalsumu pasižiūrėti. Bet dėl to diskomforto niekada nejaučiau, – sakė pašnekovas ir pridūrė: – Sulaukiu klausimų, ar norėčiau būti aukštesnis? Bet į juos atsakau, kad man gerai būti tokiam, koks esu. Aukštesnis būti ir nenorėčiau, per tiek metų prisitaikiau ir man dabar gerai taip, kaip yra.“
Visada visi stebėdavosi tik vienu – mano mašina – ir labai norėdavo pamatyti, kaip ji atrodo iš vidaus.
Išskirtinio vertinimo vaikinas teigė nepajutęs ir mėgindamas susirasti darbą. „Visada visi stebėdavosi tik vienu – mano mašina – ir labai norėdavo pamatyti, kaip ji atrodo iš vidaus“, – sakė Lukas.
O automobilį jam teko prisitaikyti pagal savo poreikius. „Anksčiau turėjau rankomis valdomą, paskui nuvažiavau pas vieną virintoją į garažą, pasakiau jam savo idėjas, jis pridėjo savų ir pagamino man prailgintus pedalus. Ir, aišku, būtina sąlyga – kad automobilis turėtų automatinę pavarų dėžę“, – paaiškino pašnekovas.
Kaip vieną sudėtingesnių savo gyvenime atvejų Lukas prisimena nueitą kelią, kad gautų vairuotojo pažymėjimą.
„Viską turėjau susižinoti pats – ir kaip tas teises išsilaikyti, ir kaip sau mašiną prisitaikyti, niekas nepatarė. Medicininę patikrą su draugu ėjome atlikti dar laukdami savo 18-ojo gimtadienio.
Man buvo pasakyta, kad turiu nusistatyti invalidumo grupę, o ji nustatoma tik sulaukus 18-os. Kai tai jau buvo padaryta, gydytoja kėlė klausimus, ar tikrai atsiras, kas man sutvarkys mašiną, nenorėjo duoti teisių. Išaiškinau jai viską, vargais negalais pavyko“, – pasakojo vaikinas.
Kiti, turintys negalią, užsidaro tarp keturių sienų – aš taip negalėčiau, nemėgstu sėdėti namuose.
Gera nuotaika – tarsi vizitinė kortelė
Lukas atrodo labai aktyvus ir spinduliuojantis gerą nuotaiką. Paklaustas, iš kur semiasi tiek optimizmo ir pozityvumo, vaikinas sakė visada buvęs toks.
„Jei man kas nors pasiūlo kur nors dalyvauti, visada pats pirmas ten lekiu. Kiti, turintys negalią, užsidaro tarp keturių sienų – aš taip negalėčiau, nemėgstu sėdėti namuose. Būna sunkių laikotarpių, bet žinai, kad po jų bus dar geresnių.
Nežinau, ar draugai yra matę mane liūdną ar paniurusį – aš visada geros nuotaikos, dar nebuvo taip, kad pačiam save dėl to tektų motyvuoti. Tiesiog toks esu“, – sakė pašnekovas ir kitiems palinkėjo paprasčiau žiūrėti į gyvenimą.
