– Dabar visą Jūsų laiką atima fotografija, bet ar prieš išeidamas į pensiją Jūs ja taip pat domėjotės?
– Niekuomet neturėjau su fotografija nieko bendro, niekada. Bet visuomet svajojau kada nors išmokti fotografuoti. Tad tik išėjęs į pensiją subūriau kelių žmonių grupelę ir mes sukūrėme internetinę svetainę. Tuomet aš buvau naivus ir galvojau, kad ten kelsime dailininkų darbų nuotraukas, atidariau specialią studiją, kad nuotraukos būtų kokybiškos, bet norinčių neatsirado. Ta svetainė buvo gyva iki praėjusių metų, bet kadangi už ją reikėjo mokėti, uždariau. Bet tokia buvo mano kelio pradžia.
– O kaip nuo idėjos viešinti dailininkų darbus perėjote prie panoramų fotografavimo?
– Labai paprastai. Kaip ir sakau, pradėjau fotografuoti ir tuo metu atsirado panoraminės nuotraukos, buvo pati pradžia. Iš pradžių jos buvo tik cilindrinės, viršaus ir apačios nebuvo galima matyti. Tai nuo jų ir pradėjau, vėliau atsirado ir 3D technologija. Iš pradžių fotografavau tik savo malonumui, bet kai nuotraukų sukaupiau didžiulį archyvą, nusprendžiau atidaryti internetinę svetainę. Ją nuolat papildau. Šiemet sunkiau sekasi, daug sergu, trūksta lėšų, bet vis tiek padariau 231 panoraminę nuotrauką. Esu sukūręs eilę rubrikų, aprašinėju, ką turime ypatingo, nuotraukas rūšiuoju pagal svarbą, dirbu tam, kad žmogui iš užsienio nereikėtų ieškoti, ką Lietuvoje reikia pamatyti, pakišu idėjų, ką turime įdomiausio.
– Puslapis yra prižiūrimas, keliamos nuotraukos, aprašymai, rūšiuojama, naujinama informacija. Jūs vienas tuo užsiimate?
– Taip, rašau, keliu viską aš pats vienas. Kartais aprašymus atsiunčia šeimininkai, jeigu tai bažnyčios, tai kunigai, tuomet lengviau, taip ir stumiuosi. Jeigu atsiunčia aprašymą, įdedu, jeigu ne ir pats jo nerandu, tuomet lieka be aprašymo.
– Kuri Jūsų rubrika šiuo metu Jums teikia daugiausiai džiaugsmo ir pasididžiavimo?
– Šiemet atsirado rubrika „Lietuvos apžvalgos bokštai“. Ten galima apžiūrėti, kaip nuo konkrečių apžvalgos bokštų atrodo panoramos. Juk daug žmonių tiesiog negali įkopti į tuos bokštus, o juk jiems įdomu, kaip viskas atrodo. Daug neįgaliųjų, senų žmonių. Vienintelė apžvalgos aikštelė, į kurią galima papulti su liftu, yra lajų takas, ten yra liftas, bet ir tas liftas iki pat viršaus neužkelia.
– Senjorams dažnai būna nelengva išmokti naudotis kompiuteriu, jau nekalbu apie internetinių puslapių kūrimą ir naujinimą, tačiau Jums tai neatrodo kliūtis. Iš kur toks aukštas kompiuterinis raštingumas?
– Kuomet dirbau „Kuro aparatūros“ gamykloje prekybos centro direktoriumi, aš vienintelis organizavau mano galva gerą darbą. Visur buvo kompiuteriai, visur teisingai vedėme apskaitas. Aš pats nuėjau į kompiuterinius kursus dar 1991 metais. Kai tik atsirado tas lėtas internetas, iš karto nusipirkau kompiuterį, išmokau juo naudotis, nuotraukas redaguoti, apdirbti, derinti spalvas, visko pats išmokau. Dabar turiu naują tikslą, atnaujinti internetinę svetainę, juk ji prieš keturiolika metų sukurta, norisi šiuolaikiškesnės, naujo dizaino. Teks keisti visų panoraminių nuotraukų formatą, tai labai didelis darbas, tikiuosi rasti rėmėjų, kurie bent dizaino darbą apmokės, aš juk to padaryti negaliu. Taip pat noriu, kad puslapyje nuotraukas peržiūrėti būtų galima ir iš mobiliųjų įrenginių.
– Fotoaparatai, objektyvai yra labai brangūs, keliavimas taip pat nėra pigus. Ar iš pensijos pavyksta viską padaryti?
– Pasitaupau ir pasivažinėju, seniau pirkau techniką, tai galima buvo padaryti, buvau turtingas. Dabar tik iš pensijos gyvenu, bet susitvarkau, po truputį judu į priekį, esu ir Baltarusijoje fotografavęs, ši šalis turtingesnė objektais, likusiais nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, dvarai atstatinėjami, likusios pilys. Bet aš fotografuoju tik lietuvišką palikimą. Planuoju Lenkijoje Punsko bažnyčia nufotografuoti, latviai turi labai gražių dvarų. Visas šias vietas noriu aplankyti, bet tam jau reikia taupyti, finansinė situacija nėra lengva.
– Koks pagrindinis variklis, skatinantis Jus jau 14 metų užsiimti panoramų fotografavimu?
– Gal kažkas po manęs liks… Juk bažnyčios dega, pilys griūna, o mano puslapyje galima pamatyti kaip viskas atrodė. Mane domina tik panoraminės nuotraukos, aš nesu menininkas, aš esu fotografas, reporteris. Saviškiams juokauju, kad esu garsiausias Lietuvos fotografas, mano virtualią parodą kasdien aplanko šimtai žmonių, darbai peržiūrimi po 5 tūkstančius kartų, buvo 3 milijonai lankytojų iš viso pasaulio, kurie darbus peržiūrėjo jau 20 milijonų kartų.
Niekuomet neturėjau su fotografija nieko bendro, niekada. Bet visuomet svajojau kada nors išmokti fotografuoti. Tad tik išėjęs į pensiją subūriau kelių žmonių grupelę ir mes sukūrėme internetinę svetainę.
– Sakote, kad lankytojų ateina iš viso pasaulio. Ar renkate tuos duomenis? Iš kokių valstybių žmonės yra Jūsų puslapį aplankę?
– Visą matau savo puslapyje, kartais ateina iš tokių valstybių, kuriu net pavadinimo nežinojau. Vis ateidavo pažiūrėti iš Tuvalu, pasirodo tai yra 10 kilometrų ilgio sala su 10 tūkstančių gyventojų. Kaip jie čia papuolė, nežinau. Galbūt koks lietuvis buvo pakliuvęs. Labai daug lankosi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Australijos. Tai mano puslapis ir yra 10 skirtingų kalbų pasiekiamas. Čia vėl kiša koją finansai, aš negaliu visų aprašymų išversti, tai verčiu mėgėjiškai. Iš pradžių iš lietuvių kalbos į kinų, vėliau iš rusų į kinų, tada iš kinų į rusų ir žiūriu ar niekas nepasikeitė. Tokie štai mano vertimai.
– Vis paminite finansų stoką. Ar kreipėtės į valdžios atstovus dėl finansavimo? Galbūt kitą rėmimą esate gavęs?
– Buvau neseniai pas vieną seimo narį, sakiau, kad galime padaryti viską labai gražiai, su nauju dizainu, profesionaliai, išversti visus aprašymus, tokia svetainė galėtų būti Lietuvos vizitinė kortelė, galėtume įdėti ambasados svetainės nuorodą, kad visi apsilankę galėtų pažiūrėti, nežinau, ar kas iš to išeis. Bandžiau ir seniau daug kartų pas politikus eiti, niekam nereikia, jiems tai nerūpi.
– Ar sunku fotografuoti panoramas? Galbūt kyla tam tikrų nesklandumų?
– Darbas tikrai nėra lengvas, atvažiuoju į miestelį, noriu bažnyčia nufotografuoti, klebonas išvykęs. Tenka ieškoti, kas bažnyčią prižiūri, jiems reikia leidimo, skambinu, ieškau, prarandu daug laiko, ieškau, kur gyvena. Fotografuoti iš išorės nėra sunku, o viduje – visai kas kita. Dažnai nepavyksta, lieka kitam kartui, daug tokių likusių objektų, kur dar važiuoti reikia.
– Jūs prie savo nuotraukų parenkate ir specialią muziką. Kokia tai muzika? Kam priklauso jos autorinės teisės?
– Stengiuosi parinkti specialią muziką, kuri atitiktų epochą, kai skaitau atsiliepimus, matau, kad žmonėms patinka. Jie rašo, kad atsidaro panoramą ir mėgaujasi. Muziką man įrašė vargonininkas, tad visos autorinės teisės man ir priklauso, juk pats įrašiau studijoje viską, autoriui sumokėjau.
– Ar artimieji palaiko Jūsų norą tiek daug fotografuoti ir atsiduoti šiam darbui? Galbūt netgi padeda?
– Aš aišku visą darau vienas, seniau kartu su anūku važinėjomės, bet jis dabar Škotijoje studijuoja, manau, kad kai Lukas sugrįš, galbūt pratęs šį darbą, juk jam irgi patinka, o nauji dvarai ir objektai nuolat atsiranda. Artimieji mane labai palaiko, sėdam su žmona į automobilį, pasiimam šunelį ir važiuojame visi trise. Trise apvažiavome visą Baltarusiją. Mano šunelis, Džimis, tiek yra apkeliavęs, nežinau ar dar tokių šunų yra. Gal jis ir pavargsta, bet jeigu tik pasiimu fotoaparatą, iš karto laksto, džiaugiasi, žino, kad važiuosim kažkur.
– Ar be fotografavimo turite kokių kitų pomėgių? Ar jiems lieka laiko?
– Esu paskendęs šiame reikale, neturiu laiko kitiems. Savo puslapį nuolat tikrinu, jeigu kažkas negerai, peržiūriu, pataisau, pas mane viskas turi būti tvarkinga. Stengiuosi viską padaryti labai gražiai, juk žmonės iš viso pasaulio ateina. Aišku, norėtųsi geresnių fotoaparatų, programų, bet tam reikia didelių pinigų, jų nebeturiu, turiu tai, ką nusipirkau tik pradėjęs ir su tuo žaidžiu.
– Kokie Jūsų artimiausi planai, kalbant apie projektą? Ar nežadate leisti sau pailsėti, pasimėgauti nieko neveikimu?
– Planuose visas panoramines nuotraukas įdėti naujame, geresniame formate, norisi nuotraukas įdėti į „Google street“ žemėlapį, kad visas pasaulis galėtų pamatyti, kiek daug turime. Sustoti tikrai nežadu, šiemet nemažai padariau, kitais metais darysiu tikrai ne mažiau. Jau yra 3600 nuotraukų. Suprantate, Lietuvoje labai daug gražių vietų, o žmonės važiuoja kitur ilsėtis, Lietuva lieka šone, norėčiau atkreipti į mus dėmesį, pirmiausiai juk reikia savo šalį apvažiuoti ir džiaugtis tuo, ką mes turime čia.
