– Pirmiausiai papasakokite – kaip atsidūrėte Šveicarijoje?
– Psichologijos bakalauro studijas baigiau Royal Holloway universitete Jungtinėje Karalystėje, Londone. Mano bakalaurinio darbo vadovė turėjo kontaktų Šveicarijoje ir pasiūlė man vykti į Lozanos universitetą bei ten atlikti praktiką. Vienu metu tyrinėjau spalvas profesorės Christine Mohr laboratorijoje Lozanos universitete ir mokiausi Ženevos universiteto neuromokslų magistro studijose.
Apsigynusi magistrinį darbą, parašiau projektą ir laimėjau Šveicarijos nacionalinio mokslo fondo dotaciją, skirtą finansuoti doktorantūros studijas. Jos dėka jau trečius metus esu nepriklausoma Lozanos universiteto psichologijos studijų doktorantė.
– O kaip atsirado pati temos idėja – spalvos ir emocijos?
– Jau nuo bakalauro studijų mane domino emocijų tema. Atvykus į Šveicariją, mano darbo vadovė pasiūlė susieti emocijas su spalvomis. Tuo metu jos komanda bendradarbiavo su viena tarptautine dažų kompanija. Man spalvų tema iš tiesų labai artima, kadangi vaikystėje lankiau dailės mokyklą, net svajojau susieti ateitį su daile. Dabar į tas pačias spalvas galiu pažvelgti iš mokslinės pusės.
Mūsų aplinkoje spalvos yra visur, todėl svarbu sužinoti, ar jos mums daro įtaką, su kuo asocijuojasi. Kodėl parduotuvėse kasmet keičiasi spalvų paletės? Kodėl dominuoja tokios, o ne kitokios spalvos? Kodėl žmonės rengiasi viena ar kita spalva? Pavyzdžiui, pastebiu, kad šveicarų aprangoje pastaruoju metu atsirado daug ryškiai geltonos spalvos. Galbūt dėl metų laiko?
– Taigi kaip tos spalvos mus veikia?
– Kai tik pasakau, kad dirbu su spalvomis ir emocijomis, visiems labai įdomu, kokiomis spalvomis geriausia rengtis (juokiasi). Nors populiariųjų straipsnių apie spalvas yra nemažai, moksliškai patikrinti šiuos teiginius nėra lengva.
Ar iš tiesų spalvos keičia mūsų nuotaikas, ar mes renkamės spalvas pagal savo nuotaikas? Juk natūralu: jeigu padarėte kažką, kas, jūsų manymu, turi pakeisti jūsų nuotaiką, jums atrodys, kad ji keičiasi, nepaisant to, kas vyksta iš tikrųjų. Tai yra vadinamasis placebo efektas.
Moksliškai labai sunku pamatuoti spalvų poveikį. Tam reikia gerai kontroliuojamų eksperimentų ir daug finansinių investicijų. Pirmiausia reikia nuspręsti, kurias spalvas tyrinėsime ir kodėl. Spalva turi daug aspektų. Galima tyrinėti skirtingus atspalvius ar skirtingus šviesumo bei ryškumo lygius.
Lietuviams geltona spalva yra džiaugsminga, nes mums labai trūksta saulės šviesos.
Tuomet reikia nuspręsti, kaip spalvos bus pateiktos – dažysime sienas skirtingomis spalvomis, pateiksime skirtingų spalvų drabužius ar leisime pasinerti į virtualiosios realybės pasaulį. Galite įsivaizduoti, kad tokie tyrimai nėra pigūs. Taip pat reikia rasti daug tyrimo dalyvių, kurie nežinotų, ką jūs darote. Jeigu jie nuspėja, kokio rezultato tikitės, norėdami ar nenorėdami gali pakeisti tyrimo rezultatus.
Kol kas negaliu vienareikšmiškai pasakyti, kad spalvos mus veikia, tačiau faktas, kad mes jas siejame su tam tikromis emocijomis. Pavyzdžiui, mes, lietuviai, manome, kad geltona yra džiaugsmo spalva.
Mūsų naujausiame moksliniame tyrime, kuriame apklausėme per 6500 žmonių iš 55 šalių, atskleidėme, jog geltonos spalvos ir džiaugsmo ryšys priklauso nuo klimato, kuriame gyvename. Lietuviams geltona spalva yra džiaugsminga, nes mums labai trūksta saulės šviesos, mes gyvename pakankamai lietingame klimate.
Šalyse, kuriose yra daugiau saulės, tokiose kaip Egiptas ar Saudo Arabija, geltona spalva yra kasdienybė ir galbūt net grėsmė, jei įsivaizduosime, kad keliavimas per dykumą ir saulė žmones vargina ir kelia grėsmę. Todėl jiems geltona mažiau siejama su džiaugsmu. Vėlgi sunku pasakyti, ar žiūrint į geltoną spalvą ji mus daro džiaugsmingus, ar mes tiesiog manome, kad tai džiaugsmo spalva.
– Kaip supratau, spalvų asociacijos skirtingose kultūrose skiriasi?
– Iš tiesų mūsų tyrimai parodė, kad skirtumų yra mažiau, nei mes tikėjomės. 80–95 proc. atvejų spalvų ir emocijų pasirinkimai yra panašūs tarp šalių. Smarkiau skiriasi tik kai kurių spalvų asociacijos, pavyzdžiui, violetinės. O kalbant apie minėtą geltoną, vienose šalyse daugiau žmonių mano, kad tai džiaugsminga spalva, kitose šalyse – mažiau žmonių.
Lietuvoje su džiaugsmu geltoną spalvą sieja 64 proc. žmonių, Suomijoje – 88 proc., klimato atžvilgiu šiltesnėse šalyse – apie 10–30 proc., tačiau ir jose geltona nesiejama su neigiamomis emocijos, ji tiesiog laikoma emociškai neutralia. Be to, nė vienos šalies žmonės nesirenka kitų, ypač neigiamų, emocijų, pavyzdžiui, pykčio, liūdesio, nusivylimo, nors gali rinktis iš 20 variantų.
Daugiau kultūrinių skirtumų galbūt yra elgesyje ir tradicijose, susijusiuose su spalvomis. Tarkime, Vakarų pasaulyje moterys dažniau dėvi baltą suknelę per vestuves, o Kinijoje ar Japonijoje – raudoną, kuri jiems simbolizuoja sėkmę. Todėl raudona Rytų pasaulyje yra džiaugsmo spalva.
Apskritai raudona yra labai įvairiapusiška spalva – ji ir teigiama, ir neigiama. Iš vienos pusės, raudona gali asocijuotis su negatyviais dalykais – krauju, pavojumi, pykčiu, agresyvumu, todėl įvairiose šalyse dažnai susiejama su pykčiu, pavydu ir neapykanta. Yra ir kita galimų reikšmių kryptis: raudona – tai seksualumas, moteriškumas, patrauklumas, aistra ir meilė. Taigi tos pačios spalvos turi daug įvairių reikšmių ir, priklausomai nuo konteksto, išryškėja viena ar kita jos reikšmė.
– Šiuo atveju turbūt daugiausiai skirtingų vertinimų ir sulaukia raudona spalva?
– Raudona spalva dažniausiai asocijuojasi su dviem emocijomis – meile ir pykčiu. Atrodytų, tai kardinaliai priešingos emocijos. Tačiau emocijas galima skirstyti ne tik į teigiamas ir neigiamas, bet taip pat ir pagal kitus aspektus.
Pavyzdžiui, kai kurios emocijos yra aktyvios arba įgalinančios – jos mums suteikia energijos arba leidžia pasijusti, kad galime viską įveikti, o kitos emocijos iš mūsų kaip tik atima energiją, tarsi sukausto arba tiesiog ramina.
Be abejonių, pyktis, meilė, aistra, džiaugsmas – aktyvios emocijos, o tokios emocijos, kaip nusiraminimas, liūdesys ar baimė, mus sukausto. Taigi visos emocijos, kurios asocijuojasi su raudona spalva, yra aktyvios, bet nebūtinai tik teigiamos arba tik neigiamos.
Emocijos, kurios asocijuojasi su raudona spalva, yra aktyvios, bet nebūtinai tik teigiamos ar tik neigiamos.
– Su kokiomis emocijomis asocijuojasi lietuvių garderobe mėgiama juoda spalva?
– O kaip jūs pati manote?
– Sakyčiau, dvilypis jausmas. Juodos spalvos suknelė asocijuojasi su elegancija, prabanga, moteriškumu, kita vertus, tai gedulo spalva...
– Iš tiesų, kai žmonių paklausiame, su kuo asocijuojasi juoda spalva, visi renkasi neigiamas emocijas – liūdesys, baimė, nusivylimas ir pan. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nedėvi juodos spalvos drabužių, nes iš tiesų yra kitokių asociacijų, kurias pati paminėjote. Todėl reikia atskirti tai, kokias spalvas mes mėgstame ir renkamės dėvėti ar dekoruoti aplinką, ir tai, kokios reikšmės tos spalvos mums turi.
Kitame moksliniame eksperimente mes dalyvių klausėme, kokia jų mėgstamiausia ir nemėgstamiausia spalva. Kai kurie renkasi juodą kaip mėgstamiausią spalvą, o kai klausiame, su kuo ji asocijuojasi, jie vardija – depresija, liūdesys, mirtis... Pasirodo, mes galime mėgti spalvas, kurios turi neigiamų emocijų asociacijas, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, pati pozityviausia emocija yra siejama su rožine spalva – žmonės renkasi meilę, džiaugsmą ir pan., bet daug žmonių šios spalvos nemėgsta.
– Su kuo asocijuojasi žalia, mėlyna spalva?
– Abi jos – gamtos spalvos. Beje, mėlyna yra daugelio žmonių mėgstamiausia spalva. Vieni šią spalvą sieja su nusiraminimu, kiti – su kitomis emocijomis, bet visos jos dažniausiai pozityvios. Tas pats tinka ir žaliai spalvai. Dalis lietuvių taip pat sieja mėlyną (bet ne žalią) su liūdesiu.
Ruda spalva, nors taip pat priklauso gamtos atspalviams, dažniausiai siejama su viena emocija, turbūt neatspėsite, kokia. Tai pasibjaurėjimas. Šią emociją nurodo net apie 39 proc. apklaustųjų lietuvių. Tiesa, įtakos dar turi spalvos atspalvis. Jeigu ji šviesesnė, panašesnė į smėlinę, emocijos bus pozityvesnės ar neutralios, o jei tamsesnė, kels daugiau negatyvių emocijų.
Kalbant apie atspalvius, visos šviesios spalvos laikomos pozityviomis, o tamsios – negatyviomis. Jeigu pilka spalva šviesi, ji turės panašesnes reikšmes kaip balta ir bus vertinama gana pozityviai. Tačiau tamsesnis pilkas atspalvis žmonėms dažniausiai asocijuojasi su nusivylimu ir liūdesiu.
Iš viso tyrėme 12 spalvų ir atradome, kad trys tamsūs atspalviai – juoda, pilka ir ruda – vieninteliai, kurie visada asocijuojasi su neigiamomis emocijomis.
– Gal galite daugiau papasakoti apie lietuvių rezultatus?
– Kadangi mes nerandame daug skirtumų tarp šalių, visos spalvų reikšmės, apie kurias kalbu, tinka ir lietuviams. Lietuvių spalvų reikšmės 92 proc. sutapo su kitų šalių reikšmėmis.
Galbūt vienas rezultatas mus labiausiai nustebino. Lietuviai renkasi daug daugiau emocijų bet kuriai spalvai nei kitų šalių žmonės. Mums visos spalvos emocingos ir dažniausiai turi teigiamas reikšmes.
Rožinę apie 50 proc. apklaustų lietuvių susiejo su linksmumu, džiaugsmu, malonumu, meile ar žavėjimusi.
Pati pozityviausia spalva yra rožinė, kurią apie 50 proc. apklaustų lietuvių susiejo su linksmumu, džiaugsmu, malonumu, meile ar žavėjimusi. Kitos pozityvios spalvos yra geltona, žalia, žydra (turkio), oranžinė ir balta. Juoda ir pilka yra pačios negatyviausios spalvos. Juodą net 64 proc. lietuvių susiejo su liūdesiu ir 52 proc. – su baime, o pilką 56 proc. lietuvių taip pat susiejo su liūdesiu bei 53 proc. – su nusivylimu.
Raudona spalva lietuviams pirmiausiai asocijuojasi su meile – net 79 proc. lietuvių pasirinko šitą reikšmę. Apie 40 proc. apklaustų lietuvių raudoną taip pat susiejo tiek su pykčiu, tiek su žavėjimusi ir malonumu. Todėl lietuviams raudona yra labiau teigiama nei neigiama spalva.
– Keista - nors nėra visuotinių susitarimų, ką spalvos reiškia, žmonės renkasi panašias asociacijas.
– Vienos asociacijos laikomos labiau įgytomis evoliucijos keliu, kitos – įskiepytomis auklėjimo ir kultūros. Pavyzdžiui, mėlynos spalvos yra giedras dangus, skaidrus vanduo. Tokioje aplinkoje mes visada jaučiamės gerai, todėl tą spalvą pradedame mėgti.
Raudona visose kultūrose susijusi su krauju, aistra, todėl siejama su aktyviomis emocijomis. Kadangi visų žmonių išgyvenimai su šiomis spalvomis yra panašūs, spalvos įgyja panašias reikšmes.
Rožinės spalvos reikšmė įskiepyta kultūros – tai mergaičių spalva. Jei mergaitės nuo ankstyvos vaikystės yra rengiamos tik šia spalva, o berniukai – mėlyna, augdamos mergaitės manys, kad būti „tikra“ mergaite reiškia mėgti rožinę spalvą.
Raudona spalva lietuviams pirmiausiai asocijuojasi su meile – net 79 proc. lietuvių pasirinko šitą reikšmę.
Mergaitės, kurios rengiamos kitomis spalvomis, vis tiek mato savo drauges, apsirengusias rožine spalva, žaidžiančias su rožiniais žaisliukais. Nenuostabu, kad beveik visos mergaitės pereina per rožinę fazę, kuomet nori rengtis tik šia spalva.
Augant šie pomėgiai keičiasi. Viename iš mūsų tyrimų pastebėjau, kad 11–14 metų šveicarų mergaitės dažniau rinkosi mėlyną kaip mėgstamiausią spalvą, o ne rožinę. Suaugusios moterys, bent jau Šveicarijoje, beveik niekada nesirenka rožinės, tačiau mėgsta įvairius raudonus ir mėlynus atspalvius.
– Nors teigiate, kad sunku pasakyti, ar spalvos mus veikia, visgi žmonės jomis manipuliuoja, norėdami sukurti kokią nors būseną. Ypač tai akivaizdu aprangoje.
– Šiuo požiūriu daugiausiai tyrimų daroma su raudona spalva. Mokslininkai atrado, kad moterys, kurios nori signalizuoti aplinkai, kad ieško partnerio, dažniau renkasi raudonus drabužius. Aišku, ne kiekviena moteris, apsirengusi raudonai, ieško vyro, bet moterys, kurios tai signalizuoja, dažniau renkasi raudoną spalvą.
Vieno tyrimo metu buvo analizuojama, kaip apsirengusios moterys pažinčių portalų nuotraukose. Buvo lyginami du portalai: vienas iš jų rimtas, jame žmonės ieško partnerio vedyboms, o kitas skirtas neįpareigojančių santykių paieškai. Pastarajame portale moterys savo profilio nuotraukose daug dažniau buvo apsirengusios raudonai nei pirmajame.
Vieno tyrimo metu buvo analizuojama, kaip apsirengusios moterys pažinčių portalų nuotraukose.
Taip pat tyrimai rodo, kad ir vyrai moteris vertina kaip patrauklesnes, jeigu jos apsirengusios raudonai, pavyzdžiui, palyginti su mėlyna spalva.
Dėl kitų spalvų tyrimų nelabai yra, galbūt dėl to, kad šios spalvos nėra tokios įtakingos. Tačiau aš sutinku, kad pakeitęs drabužio spalvą pats gali pasijausti kitaip. Daug dalykų mes darome tam, kad patys jaustumėmės gerai. Jeigu mums spalva patinka, ją ir dėvime, ir mums visiškai nesvarbu, ką ta spalva gali reikšti kitiems žmonėms.
– O su kuo susiję, kad vieni žmonės mėgsta ryškias spalvas, kiti – neutralesnes?
– Negaliu atsakyti moksliškai, nes kol kas tokių tyrimų nėra. Manau, kad spalvų pasirinkimuose yra ir kultūrinių skirtumų. Kuo labiau keliaujame į Pietus, tuo daugiau matome ryškių spalvų, ypač įvairiose Afrikos šalyse. Ir sunku pasakyti – kodėl.
Tačiau pastebiu, kad lietuviai dėvi daugiau ryškių spalvų nei šveicarai, kurie dažniausiai renkasi juodą spalvą, kartais – tamsiai mėlyną ar pilką. Lietuvoje žmonių aprangoje pamatau gerokai ryškesnių spalvų.
– Apibendrinant, kokia gi jūsų mokslinio darbo hipotezė ir ar jau galite ją patvirtinti?
– Kiekvienas atskiras tyrimas turi savo hipotezę. Kai kurios pasitvirtina, kai kurios ne. Pavyzdžiui, pasitvirtino, kad, geltonos spalvos suvokimui daro įtaką klimatas, t. y. saulė ir lietus keičia geltonos spalvos džiaugsmingumo lygį.
Mes pradėjome šiuos tyrimus norėdami sistematiškai įvertinti, ar spalvos turi emocinių reikšmių, ar šios reikšmės skiriasi tarp kultūrų. Kaip kalbėjome, spalvos tikrai turi emocinių reikšmių. Visgi tikėjomės rasti daug daugiau kultūrinių skirtumų, nes įvairių kultūrų žmonės rengiasi skirtingomis spalvomis, gyvena skirtingoje aplinkoje, kalba skirtingomis kalbomis ir t. t. Pastebėtas universalumas mus nustebino.
Visgi mūsų tyrimai rodo, kad gimtoji kalba ir gyvenamoji aplinka daro įtaką spalvų emocinei reikšmei. Nepaisant bendrų panašumų tarp visų šalių, žmonės, kurie gyvena kaimyninėse šalyse arba kalba tomis pačiomis ar giminingomis kalbomis, mūsų tyrimuose rinkosi dar panašesnes emocijas kiekvienai spalvai.
Pavyzdžiui, lietuviai buvo artimesni latviams ar lenkams nei rusams. Patys panašiausi iš tyrimo dalyvių pasirodė olandai ir belgai, kalbantys flamandų kalba, bei prancūzai ir šveicarai, kalbantys prancūziškai.
Ateityje norėtume suprasti, kaip mūsų gyvenamoji aplinka ir gimtoji kalba daro įtaką spalvų emocinei reikšmei. Ieškoti atsakymų planuojame vykti į tolimesnes, atokesnes šalis, kurios yra mažiau paveiktos populiariosios kultūros. Kai kuriose kalbose yra labai mažai žodžių, kuriais galima apibūdinti spalvas (kartais tik du ar trys). Šių kalbų atstovai bus ypač aktualūs mūsų tolimesniems tyrimams.
– Ar esate tokie pirmieji, kurie nori atsakyti į visus šiuos klausimus?
– Žmonės domėjosi spalvomis nuo seno. Apie spalvas rašė ir kūrė teorijas senovės graikų filosofai, tokie kaip Aristotelis, Vakarų Europos mąstytojai, tarp kurių – Isaacas Newtonas bei Johannas Wolfgangas von Goethe. Moksliniai tyrimai apie spalvų reikšmes įsibėgėjo praeito amžiaus pradžioje.
Nors ankstesnių mokslinių tyrimų yra nemažai, iš tiesų tokio didelio masto tyrimai atliekami pirmą kartą. Mūsų tyrimai apima daugiau nei 60 pasaulio šalių, o dalyviai gali atsakyti į apklausos klausimus viena iš 40 kalbų. Beveik kiekvieną dieną gauname naujų atsakymų. Šiuo metu turime jau per 10 tūkst. dalyvių. Šio straipsnio skaitytojai taip pat gali sudalyvauti mūsų tyrime, paspaudę nuorodą.
