Ieškodamas tarptautinių studijų galimybių, Ravindra susidomėjo mūsų kultūra ir kalba. Jo apsisprendimą nulėmė kelios priežastys: spartus Lietuvos ekonomikos augimas ir lietuvių kalbos archajiškumas bei jos panašumas su senąja Indijos kalba – sanskritu. Be to, jo dėmesį patraukė interneto naršyklėje atrasti Vilniaus miesto vaizdai, kurie, pasak jo, jam sudarė prestižinio miesto įvaizdį.
Pasak Ravindros, vykdamas į Lietuvą jis teturėjo vieno asmens – savo universiteto mentoriaus – kontaktus, todėl keliaudamas nerimavo. „Tačiau vos tik nusileidau oro uoste, mentorius mane pasitiko. Nepaprastai dėl to apsidžiaugiau. Jis draugiškai pasisveikino ir mano baimė išnyko. Šis jaunuolis man labai padėjo susiorientuoti pirmosiomis dienomis: jis palydėjo mane į universitetą ir bendrabutį, parodė viešojo transporto maršrutą ir stoteles, bankomatus ir kitus būtiniausius dalykus. Mes greitai susidraugavome“, prisimena pirmąsias akimirkas Vilniuje indas.
Ravindra mano, kad lietuviai – draugiški, čia jis susirado nemažai draugų. „Kartą, važiuojant autobusu, paprašiau jaunos moters išversti žinutę, parašytą man lietuviškai. Mes pradėjome kalbėtis, apsikeitėme kontaktais. Ir iki šiol artimai bendrauju su ja ir jos šeima“, pasakoja vyras. Jis prisimena, kaip kita jo pažįstama pakvietė jį kartu švęsti Kalėdas: „Tai buvo mano pirmosios Kalėdos Lietuvoje. Visi mano bendramoksliai išvyko namo ir aš jaučiausi vienišas. Netikėtai gaunu žinutę iš savo pažįstamos, kuri kviečia atvykti pas ją į namus ir kartu praleisti šventes. Tai man buvo išskirtinės Kalėdos“.
Nors pats jis yra hinduistas, Indijoje Ravindra nuo vaikystės kartu su krikščionių šeimomis kasmet švęsdavo Kalėdas ir Velykas. Jo požiūriu, Kalėdos Indijoje švenčiamos panašiai. „Tik Lietuvoje ši šventė yra kur kas džiaugsmingesnė: centrinėse miesto aikštėse statomos Kalėdų eglutės, rengiama jų įžiebimo ceremonija, veikia amatų mugė, gali paskanauti įvairių šalių patiekalų po atviru dangumi. Man labai patinka ši pakili šventinė nuotaika“, sako jis.
Indas Ravindra: „Didžiulis Lietuvos privalumas – ramus gyvenimo ritmas“
Mumbajus, kur ilgą laiką Ravindra gyveno, yra milžiniškas miestas – ten šiuo metu gyvena beveik 30 mln. žmonių. Anot jo, gyventi tokiame mieste nelengva: žmonės nuolat skuba, atstumai – didžiuliai, todėl daug laiko tenka praleisti kelionėje. „Kas rytą į darbą važiuodavau traukiniu beveik 2 valandas. Darbas prasidėdavo 8:30 val, taigi iš namų turėdavau išeiti labai anksti. Jei prieidavo kaimynas pasisveikinti, sakydavau: „Labas, bet aš labai skubu“ – pasakoja apie gyvenimo rutiną finansų sostinėje indas.
Lietuvoje Ravindra patyrė kitokį gyvenimą. Jo žodžiais tariant, „čia gyventi gera ir ramu. Man patinka šis ramus gyvenimo žingsnis. Čia pakanka laiko ir pabendrauti, ir pakeliauti. Mumbajuje susitikti su draugais ar pakviesti kaimyną kavos galėdavau tik savaitgaliais. Be to, mane sužavėjo jūsų kraštovaizdis. Kartu su lietuve drauge aplankiau mažus miestelius, tokius kaip Kretinga, Kretingalė, Šventoji, pabuvojau ir Klaipėdoje. Taigi mano lūkesčiai pasiteisino: kaip ir tikėjausi, ši šalis yra labai graži, o žmonės – puikūs“, įvardija gyvenimo Lietuvoje pranašumus indas.
Žinoma, Ravindra iki šiol stengiasi priprasti prie mūsų žemos temperatūros ir orų. Jam neįprasta, kad saulėta čia įprastai būna vos kelis mėnesius, o visus likusius metus reikia laukti, kol pasirodys saulė. Žiemą per šalčius vyras sako jaučiąsis kaip poliarinė meška. Tačiau kiek sluoksnių rūbų jis besivilktų, tai nepadeda jam apsisaugoti nuo šalčio. „Esu vegetaras, tačiau, kai taip šalta, neįmanoma maitintis tik daržovėmis. Todėl retkarčiais valgau žuvį ir vištieną. Tai mane sušildo“, pasakoja vyras.
Nepaisant klimatinių išbandymų, gyvenimo Lietuvoje patirtis sustiprino Ravindros domėjimąsi mūsų istorija, kultūra ir kalba, jo meilę mūsų šaliai. Ravindra mokosi lietuvių kalbos ir draugų rate jau pradėjo kalbėti lietuviškai. Jį žavi turtingas kultūrinis gyvenimas čia, o Vilniuje ir Klaipėdoje, pasak jo, meninis ir kultūrinis gyvenimas tiesiog verda. Jis lankosi muzikos, ypač klasikinės, koncertuose, o neseniai filmavosi naujame lietuviškame filme Purpurinis rūkas. Baigęs studijas Ravindra norėtų pasilikti Europoje, o pirmiausia – Lietuvoje, todėl čia ketina ieškoti darbo, o vėliau tęsti trečios pakopos – doktorantūros – studijas ekonomikos srityje.
Parengta įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“.
