Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 23d. 21:00

Sapnų tyrinėtoja R.Banienė: kartais sapnuodami mes surepetuojame įvykius, kurie įvyksta realybėje

Rita Banienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Rita Banienė

Sapnai – vienas paslaptingiausių reiškinių, o juos žmonija tyrinėja jau ne vieną amžių. Galima pajuokauti: jei kunigaikštis Gediminas nebūtų susapnavęs ant kalno staugiančio vilko, o sapno jam nebūtų išaiškinęs žinys Lizdeika, nežinia, ar Lietuvos sostinė būtų Vilnius. Sapnų pasaulis išties yra paslaptingas, sako sapnų tyrinėtoja, rašytoja ir vertėja kaunietė Rita Banienė.

Nuo 14 metų sapnais domėtis pradėjusi R.Banienė daug metų rašė jų dienoraščius, vėliau norėjo rinktis studijas, susijusias su sapnais. Tačiau sovietinėje Lietuvoje to padaryti nebuvo galimybių.

Todėl Vilniaus universitete baigusi žurnalistiką R.Banienė dešimtmetį dirbo Lietuvos nacionaliniame radijuje redaktore ir reportere, vėliau Kauno VDU dėstė radijo žurnalistiką, dirbo kitose žiniasklaidos priemonėse.

Tačiau sapnų pasaulis moters nepaleido. Nuo 2000 iki 2003 metų R.Banienė mokėsi Niujorke rašytojo ir sapnavimo instruktoriaus Roberto Moss „Active dreaming school“ mokykloje, įgijo ir tarptautinį Kanados NLP praktikės sertifikatą. R.Banienė Lietuvoje organizavo R.Mosso seminarus.

Nuo 1999 metų kaunietė dėstė sapnų terapiją V.Kazlausko parapsichologijos akademijoje, ezoterinių mokslų centre „Du Pasauliai“, įvairiuose centruose, vedė seminarus.

Iš anglų kalbos R.Banienė išvertusi keturias knygas apie sapnus. Tai – aktyvaus sapnavimo ir modernios sapnų terapijos sintezės specialisto Roberto Mosso „Tik trys dalykai: sapnai, sutapimai, vaizduotė“, to paties autoriaus saviugdos knyga „Kaip susigrąžinti sielą sapnuojant", Serge'o Kahili Kingo „Miesto šamanas“ ir JAV psichoanaliktiko, žinomo sapnų tyrinėtojo Roberto Bosnako „Trumpas sapnų kursas“, taip pat pati parašė dvi knygas sapnų tema („Sapnų dienoraštis“ ir „Sapnų takais“).

Apie sapnus ir mus sapnuose – 15min GYVENIMAS pokalbis su R.Baniene.

– Rita, ką šiąnakt sapnavote?

– Keistą sapną. Aš užsisakau sapnus, įdarbinu savo pasąmonę ir atlieku įvairias praktikas. Iš tibetiečių mokiausi vadinamojo sąmoningo sapnavimo, o technikų yra įvairių.

Sapnai, kaip žinote, yra pasąmonės jausmai. Arba kolektyvinės, arba paties žmogaus – tai, kas yra pasąmonėje.

Šį kartą užsisakiau sapną, nes turiu minčių išvažiuoti, ir galvoju, į kokią šalį. Norėčiau kur šilta, gal aplankyti draugę Floridoje.

– Kokią šalį susapnavote?

– Čekiją! Nei iš šio, nei iš to, nes jos mano planuose nebuvo. Be to, buvo keistas sapnas, kuriame aš turėjau grįžti į senus komunistinius laikus, kai buvo sienos. Pamačiau spygliuotą tvorą, kurią turėjau perlipti, kad patekčiau į laisvą zoną. Tada sapne atsirado pagalbininkai. Taip jau būna sapnuose – ten logikos nėra, bet, ypač jei sąmoningai sapnuoji, atsiranda tai, ko reikia. Tad sapne atsiradę vyrukai ant tvoros užmetė antklodę ir taip aš galėjau perlipti sieną. Kai atsidūriau laisvoje zonoje, ten vyko kažkoks detektyvas.

Susidūriau su nusikaltėliais, kurie pasiūlė dalyvauti banko apiplėšime. „Bet tai kaip čia taip? Mano statusas neleidžia“, – sakiau jiems, o jie man vis tiek liepė padėti. Tada pasisiūliau pastovėti ir stebėti, ar neatvažiuoja policija. Tarsi iš kažkokio filmo.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Rita Banienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Rita Banienė

Sapne nėra ir tęstinumo. Šokinėjama iš vieno kadro į kitą, nėra nuoseklaus montažo. Mano sapne jie išnešė pinigus ir man įdavė ryšulį iš gražios medžiagos, viduje buvo pinigai. Lyg Turkijos lyros ar kažkokie kiti. Negalėjau jų išleisti, nes pas mus jie beverčiai. Kai atsibudau, nuotaika buvo gera, ėmė juokas.

– Tad kaip paaiškinti tokį sapną?

– Manau, kad sapnui įtakos turėjo praėjusi diena. Paaiškėjo, kad permokėjau bendrovei „Kauno vandenys“, mat kai namuose keitė skaitiklį, jį įstatė ne taip. Iš viso esu permokėjusi apie 400 eurų. Įmonėje man pasakė, kad arba pinigus gali grąžinti, arba metus nemokėsiu už vandenį. Tad ir tas pinigų ryšulys: lyg turiu pinigų, tačiau jų negaliu panaudoti. Tačiau bendrai imant, šis sapnas buvo nesusipratimas, nes tenorėjau sužinoti, kur man keliauti.

Dar iš senovės graikų atėjęs toks inkubacinis metodas, kai žmonės važiuodavo sapnuoti į Asklepijo šventyklas. Jis buvo gydymo dievas ir ten žmonės išnešiodavo savo sapnus.

Jie galvodavo apie tai, kokią problemą nori išspręsti ar pasveikti, ir atėję į šventyklą, prašydavo dievo ar jo sūnų, kad padėtų susapnuoti atsakymą, padėtų atsakyti į klausimą arba pasveikti.

Ir aš darau užsiprogramavimus, aišku, nežinau dievų maldų, bet žinau, kad viską daro mūsų pasąmonė. Carlas Gustavas Jungas gerai įvardijo kolektyvinę pasąmonę ir žmogaus pasąmonę. Jei man reikia atsakymo – pasąmonė man pasufleruoja.

Sapnai parodo, kur mes esame, kokia mūsų būsena, – juose galime pamatyti save. Juk savo ausų be veidrodžio nepamatysi, o sapnai ir yra veidrodis.

– Kalbant apie jūsų sapną, gal atostogauti reiktų Turkijoje, jei iš banko pagrobėjų gavote šios šalies valiutos?

– Ten buvau pernai, tad šiemet – jau ne.

Griebiamės sapnininkų, kurie dažniausiai vienas kitam prieštarauja ir yra primityvūs.

– Grįžkime prie sapnų. Susidomėtoje jais paauglystėje. Kodėl?

– Taip, keturiolikos. Mano tėtis turėjo didelę biblioteką. Joje radau Sigmundo Freudo knygą lenkų kalba „Sapnų aiškinimas“. Perskaičiau. Buvo labai įdomu.

Netrukus pradėjau rašyti sapnų dienoraštį, ir tai man labai patiko. Taip ėmiau domėtis sapnais, nors Lietuvoje nebuvo tokių studijų. Buvo manoma, kad tai nerimtas užsiėmimas, niekai, kai tuo metu visame pasaulyje į sapnus atsižvelgia psichoterapeutai, JAV vyksta kūrybinės dirbtuvės, kuriose žmonės mokomi kūrybingai sapnuoti ir iš sapnų semtis idėjų savo kūrybai.

Lietuvoje ir dabar tik pavieniai žmonės tuo domisi. Ir be reikalo. Juk mes trečdalį gyvenimo miegame ir sapnuojame. Tada griebiamės sapnininkų, kurie dažniausiai vienas kitam prieštarauja ir yra primityvūs.

Žmonės nežino, kaip interpretuoti savo sapnus. Nejau eisi pas psichoterapeutą, kad žinotum, ką reiškia vienas ar kitas simbolis?

– Paminėjote simbolius. Sapnus reiktų įvertinti, šifruoti simboliais?

– Kaip dar mūsų eros II amžiuje teigė graikas sapnų tyrinėtojas Artemidoras, parašęs pirmąją sapnų enciklopediją, simboliai, susapnuoti atskirų žmonių, reikš skirtingus dalykus. Tai priklauso nuo žmogaus asmeninės legendos, nuo jo lyties, statuso. Tas pats simbolis, susapnuotas karaliaus ir batsiuvio, reikš abiem skirtingus dalykus.

– Pasikalbėkime pavyzdžiais. Tarkime, vienas mano pažįstamas sako, kad visada sapnuoja tik blogus, niūrius sapnus. Tiesą sakant, nesu girdėjusi, kad būtų sapnavęs ką nors gražaus. Kodėl taip nutinka?

– Reikia klausti, koks jos yra jo gyvenimas. Ar jis turi neišspręstų vidinių konfliktų, koks jo socialinis gyvenimas, ar jis patenkina savo poreikius, ar nekonfliktuoja su savimi, taip pat reiktų žiūrėti į kasdienybę. O gal gyvena aplinkoje, kuri neigiamai veikia? Gal per daug dirba, gal dirba tai, kas nepatinka, neturi laiko poilsiui? Tai – individualu, ir kiekvieną žmogų reikia vertinti atskirai.

Pateiksiu vieną pavyzdį. Mano viena draugė susapnavo savo mirusį tėvą, kuris pasakė: tu pas mane atkeliausi sausio mėnesį. Ir ji jau buvo susitaikiusi su tuo, kad keliaus ten, kažkur buvo skaičiusi, kad jei mirusieji šaukia, tai turi iškeliauti. Ne, nebūtinai. Žmogus gali pakeisti sapno siužetą, yra tokios praktikos. Būna, kad mes surepetuojame įvykius sapne, ir paskui viskas vyksta realybėje.

Kaip sakė Artemidoras, aiškinantis sapnus, analogijų reikia ieškoti su savo gyvenimu. Susapnuoti vaizdai ar simboliai dažniausiai atspindi kažkokią problemą, konfliktą, užgniaužtą dalyką. Apie tai kalbėjo ir S.Freudas, ir kiti senieji sapnų tyrinėtojai.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Rita Banienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Rita Banienė

– Kas yra sąmoningas sapnavimas?

– Sapno užsisakymas ir sąmoningas sapnavimas yra du skirtingi dalykai.

Sąmoningas sapnavimas – kai tu žinai, kad sapnuoji. Šią praktiką taiko senovės tibetiečiai, induistai, bet daugiausiai ištobulinę ją yra Tibeto budistai. Kodėl jie tą daro? Nes jų tikslas yra išeiti iš nuolatinio įsikūnijimų rato.

Paprasčiausias būdas – sapne pamatyti savo rankas.

Vakariečiai šį dalyką atrado kartu su Carlosu Castaneda. Jis nebuvo budistas, o iš Čilės, studijavęs JAV ir parašęs nemažai knygų apie indėnų magiją. Knygose paminėjo, kad galima sąmoningai sapnuoti, kad galima valdyti sapnus dėl įvairiausių priežasčių. Kai tu valdai savo sapnus – tu valdai savo psichiką, savo emocijas. Paprasčiausias būdas – sapne pamatyti savo rankas.

Sąmoningas sapnavimas Europoje išpopuliarėjo 6–7 dešimtmetyje. Paskui, su hipių era, atsirado domėjimasis ir gilesniais dalykais. Žmonės ėmė važinėti į Nepalą, į Indiją.

Be mokytojo nepatarčiau to daryti. Mūsų smegenys yra jautrus dalykas, ir jei per daug pradėsite su savimi eksperimentuoti, gali būti negerai.

Kaip ir vairuojant – mokytojas parodo, kaip reikia vairuoti, neleidžia padaryti avarijos. Taip ir čia – tu nesužeisi savo psichikos. Dabar tai populiaru, tačiau tai – pavojinga.

Pati turėjau ne vieną mokytoją ir dabar turiu. Man teko garbė su jais susipažinti, praktikuoti. Tada tu pamatai, kad visas gyvenimas yra kaip atspindžiai.

– O kas yra užsakytas sapnas?

– Tai paprasčiau. Mūsų pasąmonė žino beveik viską, bet mes informaciją filtruojame, nes kitaip paskęstume informacinėje jūroje.

Užsisakome sapną tada, kai reikia tiksliai pasirinkti. Kai žmogui sunku pasirinkti, jis kažkodėl kreipiasi į koučerius, eina pas būrėjus, kai tuo metu pats žmogus yra burtininkas ir šamanas, ir jis viską turi savyje. Pasąmonė gali parodyti, kokiu keliu geriausia eiti.

Pavyzdžiui, pats elementariausias pavyzdys. Jauna mergina nori ištekėti ir turi tris gerbėjus. Kurį pasirinkti? Dieną apie tai galvoji, vakare užsirašai klausimą ir dedi raštelį po pagalve (Kūčių naktį merginos daro panašius burtus - red.). Tarkim, sapne vienas vyras tau atneša gėlę, kitas – duoną. Visada reikia rinktis tą, kuris atneša duoną. Nes gėlė nuvys. Gėlė nuvys, o duoną galima suvalgyti.

Dar senosiose kultūrose sapnų žyniai vertino sapnus apie maistą. Juk svarbiausia yra patenkinti fiziologinius poreikius, tik po to – socialinius, estetinius ir dvasinius.

– Kaip nepamiršti savo sapnų?

Neišaiškintas sapnas yra kaip neatplėštas laiškas.

– Geriausia informaciją, SMS žinutę, kurią mums siuntė pasąmonė, užsirašyti. Sapnus geriausia užsirašyti ne mobiliajame telefone, o rašymo priemone užrašų knygelėje, rašyti reiktų esamuoju laiku ir vos pabudus. O tada jau galima miegoti toliau.

Mus iš sapno katapultuoja. Jungas yra pasakęs: yra paprastieji ir didieji sapnai. Sukrečia būtent didieji. Arba dekoracijomis, arba ypatingu jausmu.

Neišaiškintas sapnas yra kaip neatplėštas laiškas. Taip pasakyta ir Talmude. Sapnas praneša, kad laukia kažkas įdomaus, arba apsaugo, įspėja, kad reiktų būti atsargesniems. Pasąmonė tau duoda laiko pasiruošti.

– Bet juk gyvenime nutinka blogų dalykų, nuo kurių neapsisaugosi?

– Taip, tai yra natūralu. Bet žmogus visą laiką nori laimingo gyvenimo. Mes labai emociškai į viską reaguojame. Natūralu, kad sapnai gali padėti prisijaukinti įvykius, emociškai stabilizuoti. Sapnuose net galime pagyti, bet tą padaro rezervinės jėgos.

Svarbiausia, kad sapnai suteikia informacijos, o kas valdo informaciją, tas valdo viską. Kai mokame informacija naudotis, galime būti ne tik sėkmingesni, saugesni, bet patogiau jaustis gyvenime ir su savimi, ir su aplinka.

123RF.com nuotr./Miegas
123RF.com nuotr./Miegas

– Kodėl sapnai kartojasi ir nutrūksta toje pačioje vietoje?

– Tai gali rodyti neišspręstą problemą, konfliktą, nuoskaudą, kuri nėra paleista, nėra išgryninta. Arba tai, kad žmogus patyrė vaikystėje traumą, kurios nepaleido. Todėl tai nuolat iškyla.

Reikia pastebėti, kad besikartojantys sapnai nesusapnuojami bet kada, o tada, kai, tarkim, susidaro panašios nepalankios aplinkybės. Kai jos vėl pasikartoja – mums tas sapnas tarsi išmetamas. Jis sako, kad reikia kažką daryti, reikia išspręsti.

Sapnai suteikia informacijos, o kas valdo informaciją, tas valdo viską.

Be to, sapnai yra dvasinė, emocinė sritis, o tie dalykai padeda kūrybai.

Neseniai parašiau ir išleidau erotinį meilės romaną „Viskas įskaičiuota“. Leidykla jį buvo užsakiusi prieš dešimt metų, o man pasirodė per lengvas žanras.

Kartą sapnavau labai gražų vaizdą: kad esu pajūryje, šviečia saulė, aš plūduriuoju ant vandens ir mėgaujuosi. Tada supratau, kad tai yra ženklas, kad man bus malonu rašyti, o tos moterys, kurios atostogaus, pasimėgaus šia literatūra.

– Grįžkime prie simbolių. Sakoma, kad šluoti grindis sapne yra blogai, taip pat – iškritęs dantis. Tiesa?

– Taip, yra bendrų simbolių. Jei šviečia saulė – visada gera, jei švarus vanduo – taip pat. Tačiau nešvarus vanduo, audra gali simbolizuoti net ir ligą, kitus nemalonius dalykus.

Iškritęs dantis reiškia netektį, o jei su krauju – gali mirti kažkas iš giminės. Daugumoje kultūrų simboliai yra bendri.

Jei sapne mus vejasi – mes bėgame nuo kažko, tai gali būti bėgimas ir nuo problemos, gali reikšti ir atsakomybės trūkumą.

Dažnai žmonės sapnuoja, kad stovi nuogi išrengti prieš publiką. Tokį sapną reiktų interpretuoti metaforiškai – mus gali kritikuoti, apkalbėti.

– Kodėl sapnuose mes atsiduriame kitame žemyne, kitoje erdvėje, kur nė karto nesame buvę?

– Įdomi teorija, kuri atsiradusi neseniai, ji – apie multidimensinę Visatą. Kalbama, kad yra paralelinių visatų, ir kad mes sapnuodami su savo subtiliuoju kūnu galime keliauti į kitas realybes.

Robertas Mossas net kursus apie tai rengia. Anot jo, žmogus gali lakstyti iš vienos Visatos į kitą, patirti įvairių dalykų.

Pats R.Mossas rašo fantastines knygas, o iš sapnų atsineša daug informacijos, kurios dabartyje nerasi.

Apie tokius sapnus kalbėjo ir JAV sapnuotojų pranašas Edgaras Cayce'as. Jis gyveno XX amžiaus pradžioje ir sakydavo, kad mūsų pasąmonė žino, kas vyks rytoj, kas po mėnesio. Anot jo, niekas neįvyksta anksčiau, nei tai buvo susapnuota.

Jei jūs norite kažkur važiuoti – jūsų pasąmonė tą žino, todėl sapnuose ir atsiduriame tokiose vietose.

Yra ir daugiau teorijų. Pavyzdžiui, kad laiko nėra, kad viskas yra čia ir dabar, mūsų praeitis nulemia mūsų dabartį, o dabartis – ateitį. Jei sapnuojate, pavyzdžiui, Maroką, gali būti, kad ir atsidursite ten.

Galima susapnuoti išsipildžiusią svajonę. S.Freudas tai vadindavo kompensaciniu sapnu: kai žmogus susapnuoja tai, ko jis neturi, tai bent sapne jo vaizduotė tai turi.

Daug turiu savo sapnų dienoraščių: viskas, ką susapnavau, yra įvykę. Bet taip, dažniausiai mes sapnuojame į ateitį.

Kai ateina mirusieji, į tai reikia atsižvelgti.

– Dar vienas klausimas, kuris iškyla ne vienam: kodėl sapnuojame mirusius artimuosius?

– Mistinė sritis. Sakoma, kad mirusieji niekur neišnyksta, jie gyvena alternatyviose erdvėse ir nori su mumis susisiekti, pranešti žinią, įspėti arba kad jiems padėtume, jei jų sielai yra blogai.

Kai ateina mirusieji, į tai reikia atsižvelgti.

Kai mirė mano tėtis, po jo mirties mes su broliu važiavome į Vilnių, į jo namus sutvarkyti daiktų ir nereikalingus išmesti. Naktį prieš tai aš jį susapnavau.

Sapne man tėtis pasakė: sofos neišmesk, už jos užkišk ranką. Taip ir padariau. Radau seną jo piniginę su 800 litų. Nežinau, kas tai buvo: ar tai žinojo mano pasąmonė, ar pasakė jo siela? To negali patikrinti.

Tačiau kad mirusieji per sapnus mums kartais padeda – faktas. Bet būna, kad ir jie patys blogai jaučiasi. Tada reikia uždegti žvakutes, už juos pasimelsti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

03:16
01:33
01:16

RESTA 2019

Naviguok į ateitį

Sveikata

Jauskitės gražūs

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką