-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Vikas Vikutauskas: Geros naujienos į pabaigą, arba Ką Lietuva išloš iš globalinio atšilimo

Sausio pradžia, centrinė miesto aikštė. Vis dar šventinę atmosferą kuria plastikinėmis grožybėmis nukabinėta iš šakų sudėliota tuščiavidurė keliolikos metrų eglė, per garsiakalbius grojantys iki nukritimo nuvalkioti kalėdiniai motyvai ir spurgų bei pigaus karšto vyno kvapas. Žmonių ne per daugiausiai, drėgna, balos ir nutįsę kioskininkų veidai, kurie kaip visada tikėjosi didesnių apyvartų. Kažko trūksta. Trūksta čia žiemos. Nes laipsnių +4, aplinkui balos ir nė gramo sniego.
Vikas Vikutauskas
Vikas Vikutauskas / Asmeninio albumo nuotr.

„... tai kas čia blogo. Mažiau mokėsime už šildymą...“ – nugirstu, kaip stambus diedas įsispraudęs į juodą blizgančią striukę, liaudyje vadinama „dragunke“, sako savo antrajai pusei, kai ta garsiai nusistebi šia keista žiema.

Tokios žiemos pas mus dar nebuvo. 2019 metai buvo patys šilčiausi nuo tada, kai tik pas mus pradėta stebėti temperatūra. Nuo tada, kai pas mus atsirado termometrai ir jau nieko nestebina, jau visiems atsibodo skaityti apie dar vieną viršytą dienos temperatūros rekordą. Ir vyras teisus, tikrai už šildymą mokėsime mažiau.

Nes šilta ir taip. Dabar jau visiems akivaizdu, kad globalinis atšilimas yra realus dalykas ir nelabai kas nori apie tai ginčytis. Prieš dešimt metų nemažai kam atrodė, kad tai kažkoks baubas, kurį sugalvojo komunistai, kad sulėtintų mūsų visų ekonomiką, kad mes nevažinėtume su galingomis mašinomis ir daugiau mokėtume už degalus. Dabar tie patys, kurie kalbėjo apie išgalvotą baubą, kalba apie tai, kad „žmogus čia ne prie ko“ ir apie tai, kad Lietuva net išloš.

Tai jau tikrai išloš. Va, jau mažiau mokame už šildymą, nes natūraliai šilčiau. Kas toliau? Bananai augs vietoje obuolių, o mes visi su havajietiškais marškiniais tempsime banglentes prie Palangos tilto, gerdami egzotiškus kokteilius iš šviežių, čia pat skintų kokosų kevalų? Margaspalvės kalbančios papūgos vietoje nusususių miesto balandžių ir tropikai ne už tūkstančių kilometrų, o čia pat, kokiame Jurbarke.

Deja, taip nebus. Ir deja, bet per ateinančius dešimt metų tos sumažėjusios sąskaitos už šildymą bus nustelbtos kitų dalykų. Jau dabar milžiniški žemės plotai darosi negyvenami, ten trūksta paprasčiausio vandens ir toliau viskas bus tik prasčiau. Toliau milijonams žmonių iš Afrikos, Azijos neliks kitos išeities tik kraustytis kažkur šiauriau ir tai bus pats didžiausias tautų kraustymasis per visą žmonijos istoriją.

Pamenate tą Sirijos pabėgėlių krizę? Čia prieš keletą metų tokia buvo, kur labai mus gąsdino antraštės apie atėjūnus, kurie sugriaus Europoje nusistovėjusią tvarką ir viskas subyrės. Tai palyginus su tuo, kas laukia per artimiausią dešimtmetį, tai yra palyginti smagūs prisiminimai. Viskas su kiekvienais metais bus tik blogiau.

Ir ką mes galime dėl to padaryti? Galbūt reikėtų pradėti į darbus važinėti elektriniais paspirtukais? Atsakingiau rūšiuoti? Ne, mes negalime šiuo klausimu padaryti nieko. Nes nuo mūsų jau niekas nepriklauso. Net jei dabar visi imtume ir nustotume vartoti, net jei iššoktume pro langus ir nustotume kvėpuoti, niekas nuo to nepasikeistų.

Viskas su kiekvienais metais bus tik blogiau.

Visi eko maišeliai, didesni mokesčiai degalams, automobilių apmokestinimas, elektromobilių bei viešojo transporto skatinimas yra tik lašas jūroje, nes per pastaruosius dešimt metų sprendimų, anglies dvideginio išmetimas į atmosferą ne tik kad nesumažėjo, jis gerokai padidėjo. Ir šiaip, net jei jis dabar visai sustotų iki nulio, net jei uždarytume gamyklų miestus Kinijoje bei visas anglimi kūrenamas elektrines planetoje, tai neturėtų jokio staigaus efekto ir prasidėję procesai dėl to neskubėtų sustoti.

O tos visos absurdiškos priemonės, tokios kaip daugkartiniai metaliniai šiaudeliai, kuriuos iš Kinijos galima užsisakyti patogiuose dėkluose su valymo šepetėliais, tėra akių dūmimas. Iliuzija, kad vienas individas, nusipirkęs gerokai brangesnį daiktą, kuriam pagaminti sunaudota kelis šimtus kartų daugiau resursų bei energijos, gali ką nors pakeisti, prisidėti prie kilnaus tikslo ir palyginti nebrangiai pasijausti „geresniu žmogumi“.

Juokingai atrodo ir ta jaunoji aktyvistė, kur neskraido lėktuvais, bet plaukioja jachtomis.

Nuo mūsų nelabai kas priklauso, nes didžiausi aplinkos teršėjai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą išmetėjai nesiruošia stabdyti apsukų. Jie nepasirašo sutarčių, tarptautinių susitarimų ir tik labai maža dalis priklauso nuo kiekvienais metais vis labiau žalėjančios Europos. Tie visi medžių sodinimai ir elektromobiliai pas mus palyginus neturi jokios įtakos, kai Kinijoje yra fabrikų, kurių emisijos į atmosferą per dieną didesnės nei viso miesto, kuriame gyvenu, per mėnesį. Su visais jo spūstyse stovinčiais automobiliais ir visomis lūšnomis, kuriose kūrena padangas bei šiukšles.

Todėl juokingai atrodo ir ta jaunoji aktyvistė, kuri neskraido lėktuvais, bet plaukioja jachtomis, ir tie visi instagramo post‘ai apie naujai įsigytą daugkartinį maišelį pirkiniams.

Bet lygiai taip pat juokingai atrodo ir tie visi ant sofų įsitaisę ir ketvirtą alaus kemšantys klimatologai, kurie prieš dešimt metų tvirtino, kad „nėra“, o dabar jau pakeitę plokštelę, pasakoja apie tai, kad čia „natūralūs gamtos procesai“ ar „Lietuvai nuo to bus tik geriau“.

Šiek tiek net smalsu, apie ką kalbėsime dar po dešimties metų, nes jau per pastaruosius labai nemažai kas nutiko ir su kiekvienu pusmečiu vis daugiau visko mūsų nedidelėje planetoje nutinka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius