Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 1d. 19:01

Emocijų alchemija: kaip jos atsiranda ir kaip veikia mūsų kūną

Emocijų žemėlapis
Mokslininkų Lauri Nummenmaa, Enrico Glerean, Riitta Hari, Jari Hietanen nuotr. / Emocijų žemėlapis

„Žmonės pamirš, ką mes pasakėme, žmonės netgi pamirš, ką mes padarėme, bet jie niekada nepamirš, kaip mes juos privertėme jaustis“, – tokius žinomos JAV visuomenės veikėjos, kovotojos už žmonių teises ir rašytojos žodžius pacitavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė, pristatydama savo paskaitą apie emocijas.

Pasak lektorės, nors mūsų jaučiamos emocijos atrodo savaime suprantamas dalykas, neretai mums būna sunku jose susigaudyti, todėl, užuot stengęsi jas pažinti, bandome apsimesti, kad jų nėra arba jos yra nesvarbios. Tačiau jos daro labai reikšmingą įtaką mums ir mus supantiems žmonėms. Norint atsakyti į klausimą, kodėl mes ne visada sugebame atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas, pirmiausiai reikia suprasti, kas tai yra. Būtent tai bando išsiaiškinti smegenų tyrimai.

Beje, mokslininkai bando sudarinėti netgi emocijų žemėlapius, rodančius, kurioje kūno vietoje jos „nusėda“. Dažnai sakoma, kad jaučiant tam tikras emocijas tam tikros kūno dalys šyla ar šąla. Mokslininkai, norėdami susisteminti šiuos pastebėjimus, paklausė per 700 žmonių ir paprašė jų planšetėje pažymėti, kūno vietas, kurios, esant skirtingoms emocijoms, yra šiltos arba šaltos. Pasirodė, kad jeigu mes jaučiamės laimingi, šiltas yra visas kūnas, o kai jaučiame liūdesį, mums šąla rankos ir kojos ir pan.

Kaip emocijos susijusios su kūno fiziologija

Pasak R.Grikšienės, kalbant apie smegenis ir emocijas, būtina patyrinėti autonominę nervų sistemą, kuri kartu su bioaktyviomis medžiagomis (hormonais, citokinais, mikrobiota ir pan.) valdo visus mūsų organus, o taip pat duoda atsaką į mūsų emocijas.

„Kai norima įvertinti emocijų poveikio išraiškas, pirmiausiai minima širdies ir kraujagyslių sistema. Jeigu mes išsigąstame, supykstame ar labai džiaugiamės, širdis ima plakti greičiau, kraujagyslės išsiplečia, kad po mūsų organizmą išnešiotų daugiau kraujo. Taip pat išsiplečia ir kvėpavimo takai, kad į organizmą patektų daugiau deguonies, kurį širdis galėtų išnešioti po organus. Kai mes esame ramūs ar ramiai liūdni, tiek deguonies jau nereikia, todėl kvėpavimo takai susitraukia, susiaurėja, širdis ima plakti lėčiau.

Taip pat emocijų išraiškai labai svarbi virškinimo sistema. Mes visi turbūt esame pajutę, kaip virškinimo veikla pasikeičia, kai mes susijaudiname ar nerimaujame, o moksliškai galima išmatuoti skrandyje ir žarnyne vykstančius lygiųjų raumenų susitraukimų pokyčius. Nustatyta, kad tuomet, kai jaučiame neigiamas emocijas, susitraukimų dažnis pakinta ir atitinkamai virškinimas sutrinka. Virškinimo sistema svarbi dar ir tuo, kad informaciją apie tai, kas joje vyksta, ji perduoda į smegenis.

Pavyzdžiui, jeigu suvalgėme ką nors skanaus, gavome gliukozės, ši informacija autonominės sistemos nervu klajokliu iš mūsų virškinimo sistemos keliauja į smegenis ir mes tampame laimingi. Ir atvirkščiai, jeigu, tarkime, mikrobiota mūsų žarnyne išskiria toksinus, smegenims gavus apie tai signalą, pasijaučiame prastai“, – aiškino lektorė.

Jeigu suvalgėme ką nors skanaus, ši informacija iš mūsų virškinimo sistemos keliauja į smegenis ir mes tampame laimingi.

Į mūsų emocijas labai vaizdžiai reaguoja ir kiti organai. Kai supykstame, bijome ar jaučiame stresą, oda ima prakaituoti. Jeigu jaučiame pavojų, vyzdžiai išsiplečia, tačiau susitraukia, jeigu mes esame ramūs.

Autonominė nervų sistema mus valdo elektrinių signalų pagalba. Paprastai atsakas į tuos signalus yra trumpas. Tačiau jį prailgina įsitraukę hormonai, kurie cirkuliuoja po mūsų kūną ir pratęsia reakciją, kurią sukėlė mūsų nervų sistema.

Pavyzdžiui, kaip atsakas į stresą išsiskiria adrenalinas. Jeigu mūsų organizme vyksta uždegimas, išskiriamos medžiagos, citokinai, kurie ne tik veikia vietiškai, signalizuodamos apie uždegimą, bet taip pat dirgina nervą klajoklį ir per jį daro poveikį mūsų smegenims, todėl mes pradedame jausti neigiamas emocijas, o emocijos savo ruožtu veikia mūsų organus. Taigi vyksta abipusė sąveika.

Kodėl naudinga žiūrėti į besišypsantį veidą

Kita svarbi kūno dalis, dalyvaujanti emocijų raiškoje, yra raumenys, ypač veido. „Veido išraiškos bendros visiems žmonėms, mes jas atpažįstame automatiškai, labai greitai ir tiksliai. Specifinė banga smegenyse, reaguojanti į veido išraišką, kyla jau po 170 milisekundžių. Taip pat svarbu, kad, viena vertus, veidas atskleidžia, ką žmogus jaučia, kita vertus, kai mes žiūrime į besišypsantį žmogų, aktyvuojasi tie patys raumenys ir mūsų veide, smegenys savo ruožtu tai identifikuoja kaip šypseną. Taigi šypsena padeda išreikšti ir sustiprinti gerą nuotaiką, todėl patarimas žiūrėti į besišypsančius veidus tikrai vertas dėmesio.

123RF.com nuotr./Smegenys
123RF.com nuotr./Smegenys

Mes matavome elektrinį raumenų aktyvumą antakio ir skruosto srityje, kai žmonės žiūrėjo į įvairias emocijas išreiškiančias nuotraukas, ir pastebėjome, kad žiūrint į besišypsantį veidą suaktyvėja skruosto raumuo, o antakio – atsipalaiduoja, dėl to mes mažiau susiraukę ir greičiausiai mažiau raukšlių bus mūsų kaktoje. Žiūrint į piktus veidus aktyvavosi antakio raumuo ir šiek tiek – skruosto“, – pasakojo R.Grikšienė.

Raumenys dalyvauja ir mums įgarsinant emocijas, t. y. reiškiant įvairius garsus. Išskiriami net 24 garsai, žmonių naudojami emocijų įgarsinimui ir nesunkiai vienodai interpretuojami skirtingose kultūrose, pavyzdžiui, kuokas, nusivylimas, pyktis, palengvėjimas ir pan.

Laimės hormonai

O kaip pačios smegenys įsitraukia į emocijas? Populiariausias metodas tai nustatyti – funkcinis magnetinis rezonansas. Šio tyrimo metu matuojamas migdolinio kūno, atsakingo už emocijų aptikimą, aktyvumas, kai žmonės žiūri į įvairias emocijas sukeliančius vaizdus. Kitas metodas, galintis užfiksuoti emocijas greičiau, kuris taikomas ir Vilniaus universitete, – smegenų elektrinio atsako registracija (encefalografija).

„Mes atlikome tyrimą, kurio metu dalyviams rodėme paveiksliukus, kurie kėlė įvairias emocijas – nuo labai nemalonių, tiesiog nemalonių, neutralių iki labai malonių. Pats stipriausias smegenų aktyvumas nustatytas žiūrint į malonius, mūsų atveju, erotinius vaizdus, mažiausias – į neutralius vaizdus. Įdomu, kad smegenys atpažįsta emociją jau po sekundės“, – teigė neuromokslininkė.

Smegenyse mūsų jaučiamas emocijas taip pat sukelia tam tikros medžiagos – vadinamieji neuronešikliai.

Smegenyse mūsų jaučiamas emocijas taip pat sukelia tam tikros medžiagos – vadinamieji neuronešikliai. Pavyzdžiui, esant pakankamam serotonino lygiui, mes pasitikime savimi, jaučiamės stiprūs ir patenkinti, o jo trūkstant gali kilti agresija, poreikis rizikuoti, noras nusikalsti. Kai padaugėja dopamino, jaučiamės pamaloninti, lyg gavę atlygį už kažką. Ši medžiaga – varomoji mūsų motyvacijos jėga.

Neoadrenalinas susijęs su dėmesiu, budrumu, aktyvumu. Lytinį sujaudinimą mes jaučiame oksitocino dėka, taip pat jis skatina prisirišimo jausmą, empatiją, motinišką ir tėvišką elgesį, mažina nerimą dėl nereikšmingų dalykų. Nukeliavusios į kitas smegenų dalis, visos šios medžiagos veikia mūsų pasirinkimus, mąstymą, elgesį, o nukeliavusios į kraują – vidaus organus.

Kaip emocijas veikia mūsų patirtys

„Visus šiuos minėtus dalykus galima įvardinti kaip smegenų „kietąjį“ diską. Tačiau dar egzistuoja programinė įranga – mūsų žinios patirtys, atmintis, kultūrinės nuostatos ir stereotipai. Kokia bebūtų stipri fiziologinė pusė, raumenų išraiška ir hormonų poveikis, jeigu mūsų protas nusprendžia, kad reikia elgtis vienaip ar kitaip, tai koreguoja mūsų emocijas.

Pavyzdžiui, mes pamatome kažką baisaus, bet jeigu sugebėsime susivaldyti, pradėsime ramiai kvėpuoti, gali būti, kad mes nuo to baisaus dalyko nebėgsime. Tuo noriu pasakyti, kad žinių, patirčių ir tam tikrų sąmoningų veiksmų dėka mes galime dalinai slopinti vykstančius procesus, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, ir elgtis šiek tiek kitaip“, – teigė lektorė.

Patirtys gali pakoreguoti ir emocijų atpažinimo procesą. Pavyzdžiui, ašaros mums paprastai asocijuojasi su liūdesiu, tačiau jeigu mes turime tokios patirties, kad ašaromis gali būti reiškiamas ir džiaugsmas, atpažinsime emociją. Pagaliau baimės emociją mums taip pat sukelia skirtingi dalykai. Kažkas siaubingai bijo vorų, o kažkas gaidžio, nes vaikystėje turėjo su juo susidūrimą. Taigi daug kas, pasak mokslininkės, priklauso ne tik nuo vidinių procesų, bet ir nuo to, kokias patirtis turime ir kokius stereotipus esame susikūrę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką