Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 gruodžio 28d. 19:59

LGBT+ moksleiviai – patyčių objektai: randas visam gyvenimui ir mintys apie savižudybę

Mokykloje patiriamos patyčios žlugdo pasitikėjimą savimi.
123rf.com nuotr. / Nusiminęs moksleivis
​​​​​​​Ar kada susimąstėte, ką Lietuvos mokyklose tenka patirti LGBT+ (lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai) vaikams ir paaugliams? Kitų moksleivių patyčios, smurtas, homofobiniai pareiškimai, nuskambantys pamokų metu... Skaudžią realybę už šalies mokyklų uždarų durų atskleidžia LGBT+ moksleiviai.

Atsiskleidęs tapo patyčių objektu

Vilniaus Balsių progimnazijoje besimokantis Rytis (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) kaip LGBT+ asmuo draugams atsiskleidė prieš porą metų, mamai pasipasakojo prieš pusmetį, na, o kadangi pernelyg pasitikėjo, nors ir nederėjo, vienu žmogumi, gandai apie tai netruko pasklisti greitai ir kilo masinė patyčių grandinė mokykloje. Jis tiesiog negalėdavo ramiai praeiti mokyklos koridoriumi, neišgirdęs savo atžvilgiu skriejančių įžeidžiančių epitetų.

„Paskui viskas persikėlė ir už mokyklos ribų. Eidamas iš mokyklos namo būdavau sustabdomas, man buvo pastojamas kelias ir sakoma: „Nepraeisi tol, kol nepasikeisi.“ Tai lydėjo klausimai „kodėl tu toks?“, „tai šlykštu“, „kaip tau gali patikti tas ar tas?“, kitais žodžiais tariant, žmonės gyvena savo uždaruose kambarėliuose ir paskui išlindę pamato, kad pas kitus yra kitaip, ir pradeda pykti, nervinasi, kaip čia taip gali būti dabar“, – teigia Rytis.

Bet tai dar ne viskas. Vasarą išeiti su draugais į lauką toje apylinkėje ir būti neapšauktam – taip pat tapo misija neįmanoma. Rytis buvo apstumdomas ir paleidžiamas, tačiau jam teko savo akimis pamatyti vaizdą, kai ta pati grupelė piktadarių „trankė, mušė, tampė už plaukų dvejais metais už jį jaunesnį mokinį dėl tos pačios priežasties, tiesiog mokyklos koridoriuje“. Pasak Ryčio, blogiausia, kad incidento nematė nė vienas suaugęs žmogus.

„Tai matėme tik mes su klasės drauge. Jie specialiai atitempė tą vaiką prie manęs, sakydami: „Žiūrėk tavo dvynį suradome“, o tas vaikas tiesiog klykė... Buvo pranešta socialiniams darbuotojams, nežinau, kaip viskas baigėsi“, – tikina jis.

Moksleivis pasakoja ne kartą sulaukęs pareikšto nepasitenkinimo savo atžvilgiu ir iš mokytojų.

„Pavyzdžiui, per biologijos pamoką klasės draugas pristatinėjo skaidres apie AIDS ir jose buvo sakinys „AIDS gali užsikrėsti tiek homoseksualios, tiek heteroseksualios poros“. Po šio sakinio mokytoja puolė komentuoti: „Šitiems žmonėms visur per daug žalios šviesos uždegama, jie pagrindiniai šio viruso platintojai, jūs pasigrožėkite, kur pasaulis nusirito“ ir t.t.“, – pasakojo jis. Pasak Ryčio, prieš metus iš tos pačios mokytojos lūpų esą nuskambėjo komentaras apie LGBT vėliavą: „Graži, graži, tik taip išsityčiojo iš gamtos objekto, bet šlykštu.“ „Dar buvo apie LGBT asmenis užsiminta per tikybos pamoką. Mokytoja paprasčiausiai išreiškė, kad jai svarbu, jog visi būtų laimingi, bet tokie žmonės jai šlykštūs. Ji net pateikė pavyzdį, kad „jei heteroseksualus žmogus ir homoseksualus žmogus ateina į naktinį klubą, kuriam, kaip manote, didžiausia tikimybė greit susirasti partnerį vienai nakčiai? Aišku, kad homoseksualiam“. Net galva plyšta, iš kur ji tai ištraukė“, – komentavo moksleivis.

Jo teigimu, mokykloje yra psichologas, tačiau šios problemos sprendimui esą „jo pasiūlymai buvo „nekreipk dėmesio“ arba „bandyk atsikirsti“. Šie būdai, kaip teigia Rytis, jam nepadėjo.

Rytis drąsiai teigia, kad šiandien mokykla nėra saugi ir tolerantiška vieta LGBT vaikams. „Bent jau ne mano. Nors visos patyčios iš lėto rimsta ir aš žmonėms kaip patyčių objektas jau nusibodau, vis tiek tai paliko neištrinamą randą mano gyvenime ir atnešė ne vieną mintį apie savižudybę“, – prisipažino berniukas. Ir panašiai kaip jis jaučiasi ne vienas. „Kiek žinau, mokykloje yra dar vienas berniukas ir keturios mergaitės, kurios identifikuoja save kaip LGBT+, tačiau ne paslaptis, kad žmonija visada daugiau mažiau skirstė, kad dvi moterys – viskas gerai, du vyrai – anomalija“, – apibendrino jis.

Mokykla tikina nežinanti apie homofobijos apraiškas

Vilniaus Balsių progimnazijos direktorės pareigas laikinai einanti Virginija Giršvildienė patikino, kad mokyklos administracijai nėra žinoma apie kokius nors homofobiškus pasisakymus tiek apskritai, tiek kurio nors konkretaus asmens atžvilgiu.

„Dėl patyčių lytinės orientacijos pagrindu į administraciją nesikreipė nei mokiniai, nei jų tėvai, nei pedagogai. Aš nesu informuota, kad mokiniai, tėvai ar globėjai šiuo klausimu būtų kreipęsi į konkretų mokytoją, klasės auklėtoją ar mokyklos psichologą“, – tikina ji.

Laikinai direktorės pareigas einanti V.Giršvildienė teigė mananti, kad jei toks kreipimasis būtų, į jį būtų deramai sureaguota.

Balsių progimnazijoje patyčių prevencijai, pasak jos, yra skiriamas labai didelis dėmesys. Progimnazijoje įgyvendinamos socialinių emocinių įgūdžių programos: „Laikas kartu“, Lions Quest „Paauglystės kryžkelės“, kuriose yra daug kalbama apie patyčias, toleranciją ir kitas mokinių problemas, įgyvendinamas projektas „Kelrodė žvaigždė“ (kuriame integruojamos socialiai pažeidžiamos grupės), įgyvendinama psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencinė programa „Be iliuzijų“, sveikatos ir lytiškumo programa integruojama į klasės vadovo veiklą, vyksta švietėjiškos veiklos lytiškumo tema, kurias veda medikai ir visuomenės sveikatos specialistė (5–6 klasėse paskaitų ciklas šiais mokslo metais jau vyko).

„Pedagogai nuolat tobulina savo kvalifikaciją. Jiems periodiškai primenama apie deramą pagarbą rasei, religijai, socialinei padėčiai, negaliai ir lytinei orientacijai. Aš, kaip laikina įstaigos vadovė, netoleruočiau nederamo pedagogų elgesio bei problemos konkrečioje klasėje ignoravimo, jei tokia problema kiltų“, – tvirtina ji.

V.Giršvildienė nesiėmė vertinti cituojamų mokytojų pasisakymų, todėl, kad tai sakiniai, ištraukti iš konteksto.

„Išklausiau ir mokytojų pozicijos ir susidariau įspūdį, kad jūsų paminėti atvejai yra vaikų interpretacijos, paimtos iš atskirų kontekstų“, – teigia ji.

V.Giršvildienė žadėjo artimiausio posėdžio metu su mokytojais aptarti žurnalistės iškeltus klausimus ir jiems pakartotinai priminti apie deramą elgesį ir susilaikymą nuo viešo nuomonės reiškimo girdint mokiniams.

„Kartu noriu pažymėti, kad, be mokyklos, vaikai yra auklėjami ir šeimose, kur vyrauja pats įvairiausias požiūris į skirtingos seksualinės orientacijos žmones. Daugeliui mokinių jų tėvai ar globėjai yra besąlygiškas autoritetas, todėl nepaneigsime ir to, kad šeimoje suformuotas nuostatas jie atsineša ir į mokyklą. Nežiūrint į tai, mokyklos administracija dės visas pastangas, kad mokykloje būtų užtikrintas visų mokinių saugumas, jie galėtų jaustis patogiai, nepatirtų pažeminimų ar nepagarbaus požiūrio į juos“, – kalba ji.

Mokytoja: suprantu, kodėl jauni žmonės neatsiskleidžia

Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Lilijai Bručkienei pačiai su vaikais, kurie būtų atsiskleidę esantys LGBT+ asmenys, susidurti neteko. „Bet žinant visuomenės požiūrį į tai, kol kas dar per daug netolerancijos ir neadekvačios reakcijos viešojoje erdvėje. Ir nors yra jaunų žmonių, kurie sąmoningai suvokia savo lytinę tapatybę, manau, kad lygiai taip pat sąmoningai ją slepia ir nuo artimųjų, ir nuo bendraamžių, ir nuo nepažįstamų. Nors mūsų mokykloje, tikiuosi, dominuoja pagarba kitokiam (įdomesnei saviraiškai, pasaulėžiūrai, išvaizdai ir pan.), tačiau jaunam žmogui kol kas būtų sudėtinga atvirai parodyti savo priklausymą LGBT+ būtent dėl visuomenės daromo spaudimo“, – teigia L.Bručkienė.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Lilija Bručkienė
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Lilija Bručkienė

Koks mokytojų požiūris? Ji tikino tikrai negalinti kalbėti už visus. „Vis dėlto, kai mokytojų kambaryje ant stalo kažkas padėjo prieš LGBT+ narius nuteikiančių lankstinukų, tuo metu buvę kolegos pasipiktino ir tuojau pat juos išmetė į šiukšliadėžę. Tikiuosi, tai rodo mūsų didžiosios daugumos požiūrį į tai. Ir kai mūsų mokinys filologų konkursui pasiėmė versti F.Bidarto poeziją, kurioje labai daug dėmesio skiriama LGBT+ problemoms, dalies mokytojų tai buvo priimta kaip drąsus, pažangus ir reikalingas žingsnis (kitaip nei vienos iš respublikinio turo komisijos narių)“, – pasakoja pedagogė.

Jai pačiai yra tekę spręsti problemines situacijas kelis kartus. Buvo atvejis, kai berniukai dėl visai kitų priežasčių, tiesiog norėdami pažeminti į konfliktą įsivėlusius kitos klasės vaikus, viešai juos pravardžiavo, taip tam tikroms sąvokoms suteikdami neigiamą prasmę.

„Tada teko tiek individualiai su jais pasikalbėti, tiek ir informuoti tėvus, kad yra tokia tendencija, ir reikėtų šeimoje padiskutuoti ne tik apie pagarbų elgesį apskritai, bet ir apie LGBT+ priklausančius asmenis ir požiūrį į juos. Džiugu, kad tėvai tikrai sureagavo į tą situaciją. Deja, visuomenėje vyraujanti nepagarba labai veikia mokinius, nes jie atsineša iš kiemo draugų, įvairių lankomų būrelių, žiniasklaidos, socialinių tinklų, kartais ir šeimos tam tikras jau suformuotas neigiamas nuostatas ir, nors viešai to neparodo, bet užsislaptinę vadovaujasi jomis, bendraudami su kitais“, – teigia L.Bručkienė.

Taip pat kita labai skausminga situacija, anot jos, buvo tada, kai viešai tinklaraštyje publikavus nuotrauką, kurioje buvo matyti tiesiog stilingai apsirengęs buvęs mokinys, masiškai pasipylė įžeidimai ir žeminimas.

„Baisiausia tai, kad rašė, komentavo to vaikino visiškai nepažįstantys, nieko apie jį nežinantys suaugę žmonės, kurie net neįsivaizdavo, kaip žeidžia ir menkina jauną žmogų. Teko tiek aktyviai ginti jį įvairiose po nuotrauka kilusiose diskusijose (kartais net labai aštriai ir piktokai, nors šiaip to vengiu), tiek ir jam privačiai parašyti bandant nuraminti ir palaikyti“, – pasakoja L.Bručkienė.

Ta situacija, anot jos, parodė tendencijas ir priežastis, kodėl ir šiaip savimi nelabai pasitikintys jauni žmonės vengia atsiskleisti.

Psichologės tyli

15min žurnalistė kreipėsi į keleto mokyklų psichologių mokslo įstaigų tinklalapiuose nurodytais elektroniniais paštais (telefonų numeriai nėra duodami). Šiais kontaktais į specialistus gali kreiptis ir pagalbos besišaukianti(s) moksleivis(-ė). Vis dėlto jokio atsakymo nė viena iš specialisčių žurnalistei nepateikė.

Kreiptasi į Kauno Antano Smetonos gimnazijos, taip pat Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos psichologes, tačiau specialistės nesureagavo. Atsakymo žurnalistė sulaukė tik iš Karalienės Mortos mokyklos, tiesa, buvo subtiliai atsisakyta komentuoti šią temą: „Ačiū už žinutę. Šiuo metu kraustomės į naujas patalpas ir visas mūsų dėmesys skirtas tam. Gražių švenčių.“

Baigę mokyklą ketina emigruoti

2017 m. vasarą Nacionalinė LGBT+ teisių organizacija LGL atliko anoniminę apklausą, kurioje dalyvavo 644 14–18 metų amžiaus LGBT+ moksleiviai. LGL atlikta apklausa parodė, kad daugiau kaip pusė LGBT+ jaunuolių Lietuvos mokyklose jaučiasi nesaugiai dėl savo seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės.

LGL tyrimas atskleidė, kad vos 5 proc. LGBT+ moksleivių mokymosi aplinkoje niekada nesusidūrė su homofobine, bifobine ar transfobine neapykantos kalba. Apklausoje dalyvavę moksleiviai atvirai papasakojo apie tai, kas dėstoma per pamokas ir ką Lietuvos mokyklose tenka patirti LGBT+ paaugliui, kuris dar tik atranda savo seksualinę orientaciją ir (ar) lytinę tapatybę.

„Kartą mokytoja per pamoką įtikinėjo, kad kitos orientacijos žmonės serga ir davė pavyzdį, kaip nuo to žmogus pasveiko,“ – sakė viena apklausoje dalyvavusi moksleivė. „Mūsų mokykloje ši tema yra tabu. LGBT* klausimais nekalba nei mokytojai, nei kiti mokyklos darbuotojai, o bibliotekoje yra tik viena LGL knyga apie homofobines patyčias,“ – situaciją savo mokykloje apibūdino viena respondentė.

Anot LGL, šias patirtis LGBT* moksleiviai priversti išgyventi vieni, nes mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai neretai ne tik nežino, kaip tinkamai reaguoti į tokio pobūdžio patyčias, bet ir patys tampa patyčių iniciatoriais.

Lietuvoje buvo plačiai nuskambėjęs atvejis, kai Telšių Žemaitės gimnazijoje dorinio ugdymo pamokoje dešimtokams mokytojos pateiktoje informacijoje homoseksualai išvadinti žudikais ir kanibalais.

Nesulaukę tėvų ir mokytojų paramos, LGBT+ moksleiviai nemato savo ateities Lietuvoje. LGL tyrimo duomenimis, 90 proc. LGBT* moksleivių baigę mokyklą svarsto galimybę emigruoti į užsienį.

Daugiau apie tyrimą skaitykite čia.

Emocinė pagalba: kur kreiptis
Emocinė pagalba vaikams
„Vaikų linija“
Kasdien (11–23 val.):
Tel.: 116 111
www.vaikulinija.lt
Emocinė pagalba jaunimui
„Jaunimo linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 28 888
Atsako per 24 val.:
Pagalba laiškais
I–VI 18–22val.:
Pagalba pokalbiais internetu
Emocinė pagalba suaugusiems
„Vilties linija“
Visą parą:
Tel.: 116 123
www.viltieslinija.lt
Emocinė pagalba moterims
„Pagalbos moterims linija“
Visą parą:
Tel.: 8 800 66 366
www.moters-pagalba.lt
Emocinė pagalba rusakalbiams
„Linija Doverija“
II–IV (16–20 val.):
Tel.: 8 800 77 277
Krizių įveikimo centras
Antakalnio g. 97, Vilnius
www.krizesiveikimas.lt
krizesiveikimas
Psichologinė pagalba emigrantams
Draugystės ir emocinės pagalbos linija vyresnio amžiaus žmonėms
Darbo dienomis:
I–V (8–20 val.):
Tel.: 8 800 800 20
www.sidabrinelinija.lt
pasikalbekime@sidabrinelinija.lt

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

01:00
16:32
19:43

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Naujas testas
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką