Sakykite, ar galėtumėte atsakyti į klausimą: kada paskutinį sykį grožėjotės spalvotu rudens lapu, stebėjote danguje lengvai sklendžiantį paukštį, saulėlydį, gaivališką upės tėkmę?… Daugeliui visa tai atrodo kvaila, banalu ir tereikalinga apsiseilėjusiems romantikams. Bet argi nebanalu, jog užuot gilinęsi į tikrąją egzistencijos esmę po darbo kone ristele bėgate namo, kad, neduodie, nepražiopsotumėte muilo operos. Negi tai, kas rodoma per televizorių yra tikriau už tai, ką sukūrė gamta? Labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad kolegų ar draugų ratelyje galime padiskutuoti apie naujausius politinius įvykius, kad neužsikirsdami galime vieną po kito vardinti bulvarinių žvaigždžių vardus ir pan. Mūsų galva prikimšta visokiausio šlamšto. Net nesusimąstome, kad daugelis brukamų „svarbių“ dalykų pavertė mus nemąstančiais robotais. Juk labai patogu, kai nereikia pačiam sukti smegenų. Tik spaudinėji pultelį ar klaviatūrą ir informacija pati teka į sąmonę. Būtent taip randasi stereotipai, kurie iš tiesų neturi nieko bendra su realybe.
Verta pamąstyti! Juk nemanote, kad esate šiaip sau maži žmogučiai dideliame pasaulyje, pajėgūs kontroliuoti ir suvokti tik tai, kas dedasi ne toliau jūsų nosies ribų? Jei visi taip manytų, tebegyventume akmens amžiuje ir valgytume vienas kitą. Daugybė įvairių amžių mąstytojų jums tiesiai šviesiai pasakytų: kiekvienas žmogus yra asmeniškai atsakingas už tai, kas vyksta pasaulyje.
Žiūrėkite, ką žiūrite!
Į atmintį įstrigo viena ironiškai filosofiška seno gero filmo „60 greitkelis“ scena. Susitrenkusį galvą vaikiną ligoninėje aplanko išmintingas vyrukas, apsimetęs gydytoju, neva tikrinančiu jo budrumą. Pratimas paprastas: pasakyti, ar rodoma korta yra būgnų ar vynų. Po patikrinimo vaikinas patenkintas, kad išvardijo teisingai. Tačiau „gydytojas“ gudriai šypsodamasis parodo elementarią klastotę: supainiotos būgnų ir vynų spalvos. „Susimovei! Vaikas, kuris nepažįsta kortų, pasakytų teisingai!“ – gudriai šypsodamasis tarė „gydytojas“.
Koks iš viso to moralas? Labai paprastas: žiūrėkite, į ką žiūrite. Daugelis žmonių nesusimąstydami vadovaujasi televizijos ar kitų žmonių primestais stereotipais ir praranda galimybę pasaulį tyrinėti patys. Netikėkite tuo, ką sako kiti, stebėkite pasaulį, kelkite sau klausimus, tik tada suvoksite, kas esate, ko norite, kokia jūsų gyvenimo misija. Kaip pasakytų Rytų išminčiai: „Kas paragauja, žino“.
Nepasiduokite tuštybei
„Tai, ko ieško neišsivystęs žmogus, yra išorėje, o tai, ko ieško toliau pažengęs žmogus – jo viduje,“ – yra pasakęs legendinis kinų mąstytojas Konfucijus.
Dabar dvasios nušvitimo ir atsakymų į egzistencinius klausimus labai madinga ieškoti Rytuose. Tačiau ne vienas pavyzdys rodo, jog neretai tai tėra poza. Visa reikiama išmintis iš tikrųjų glūdi kiekvieno mūsų viduje. Jei ją ignoruoji, jokie Rytai nepadės. Tai taip ir liks gestu dėl akių arba dėl mados.
Dvasios skurdo neuždangstysi jokiais pasaulio milijonais ir skambiomis frazėmis. Taigi neverta žavėtis per daug tuo, kas gražiai skamba ir blizga. Verčiau mokykitės ne niekinti, o mylėti, ne turėti, o būti. Kai suprasite tikrąją šių žodžių esmę, pajusite, kad tai ir yra visa ko pamatas. Ir atminkite, kokie jūs, toks ir jūsų pasaulis.
Žinios iš toltekų
Prieš tūkstančius metų toltekai buvo žinomi kaip išminčių tauta. Donas Miguelis Ruizas, vienas iš toltekų palikuonių, parašęs ne vieną knygą, tarp jų ir „Keturios toltekų išmintys“, šią išmintį paveldėjo iš šamano prosenelio. Jūsų dėmesiui siūlome nediduką, jos fragmentą. Tiesiog pamąstymui…
„Pamirškite viską, ko išmokote per gyvenimą. Tai naujos svajonės pradžia…"
Svajonė, kurios siekiate, yra ne kas kita, o jūsų sąmonės kūrinys. Tai jūsų realybės suvokimas. Realybės, kurią galite bet kuriuo momentu pakeisti. Jūs turite galią susikurti sau pragarą arba rojų!
⇒ Įsivaizduokite, kad panorėję galite regėti pasaulį kitomis akimis, matyti save gyvenantį naują gyvenimą. Tokį, kuriame galite būti savimi ir veikti tai, ko iš tiesų trokštate. Tik atsakykite sau į klausimą, kokie jūsų tikrieji troškimai.
⇒ Įsivaizduokite, kad gyvenate nebijodamas, jog būsite kitų teisiamas. Galite lengvai kitiems viską atleisti, nejaučiate poreikio pats būti teisus, o kitą laikyti klystančiu. Gerbiate save ir kitus, jie taip pat jus gerbia.
⇒ Įsivaizduokite, kad gyvenate nebijodamas mylėti ir nebūti mylimas. Galite be jokios gėdos ir drovumo sakyti: „Aš jus myliu“. Galite pasauliui visiškai atverti savo širdį ir nebijoti būti įžeistas ar įskaudintas.
⇒ Įsivaizduokite, kad gyvenate nebijodamas rizikuoti kažką gyvenime keisti. Nebijote nieko prarasti.
⇒ Įsivaizduokite, kad mylite save tokį, koks esate. Žinote, kad jūs – unikalus, nepakartojamas.
Kodėl toltekai siūlo įsivaizduoti visus šiuos dalykus? Todėl, kad jie įmanomi. Jūs tikrai galite gyventi nuostabų gyvenimą, ne kažkada ateityje, kai išlošite milijoną. O tiesiog dabar. Tik... ar esate pasiruošę prarasti daugybę metų kurtą, kruopščiai lipdytą ir puoselėtą „save“, kad atrastumėte tikrąjį save?..
