Visos mes skirtingos, todėl yra ir tokių, kurios (o, siaube!) nesvajoja apie baltą suknelę, priesaiką prie altoriaus, bendrą buitį ir pametinukus. Viena jauna bendrakeleivė lėktuve nuoširdžiai išdėstė tokį požiūrį:
„Gerai uždirbu jau nuo kokių 22-ejų, nuomojuosi butą ir gyvenu įdomų gyvenimą. Mėgstu savo darbą, o po darbo – susitikti su draugėmis, dievinu vakarėlius, keliones, naujas pažintis. Ir todėl visada suklūstu, išgirdusi teiginį, kad visos nori ištekėti. Kodėl – visos? Aš nenoriu. Kai kurios mano draugės – irgi. Ir kodėl visur pilna straipsnių, kaip suvilioti vyrą ir, kaip gudriai apvyniojus jį apie pirštą, priversti pasipiršti?
Kodėl? Mane visai tenkina dabartinis gyvenimas. Tai nereiškia, kad kiekvieną savaitgalį miegu vis su nauju vaikinu. Ne. Turėjau rimtų, ilgai trunkančių santykių: mylėjau, buvau mylima ir netgi taip apkvaitau, kad sutikau tekėti. Ir netgi ištekėjau. Kartu gyvenome du mėnesius, ir nebuvo nė vienos dienos, kad nesiilgėčiau buvusio laisvo savo gyvenimo. Nors kai susirinkau daiktus, apsiverkiau. Bet paskui nusišluosčiau ašaras ir pagalvojau, kad dabar (pagaliau!) vėl galėsiu gyventi taip, kaip noriu, – be amžinų kompromisų.
Nes juk reikėdavo ruošti vakarienę, rūpintis namais ir vaikščioti pietauti pas jo giminaičius. Nuobodybė! Turėjau netgi rengimosi stilių pakeisti, nes naujai iškeptam mano vyrui šovė į galvą, kad jo žmona turėtų atrodyti taip, kad patiktų jo senai močiutei ir nupušusioms tetoms: taigi buvau įkišta į murzinų spalvų maišo formos drabužius. Jokių ten trumpų sijonukų ir aptemptų megztukų.
Taigi, vedybos – tai amžini apribojimai. Visi tie klausimai, kada susilauksime vaikučių... O Viešpatie, gal kada nors! Kodėl tai turėtų atsitikti dar šiemet? Kad visa giminė būtų laiminga? O gal aš morališkai nepasiruošusi tapti mama. Dabar rūpinuosi savo karjera ir tikrai nesvajoju apie vaiko priežiūros atostogas, kaip kitos!
Aš dar nepasiruošusi lyginti vyriškų marškinių ir kartu su vyru planuoti atostogas (t. y. derintis prie jo). Aš noriu savaitgalį spontaniškai, štai, kaip dabar, išlėkti kelioms dienoms į Paryžių, su niekuo nederindama savo planų!
Tad pasakykite – ar man reikia tekėti? Vedybos naudingos tik vyrams: jiems staiga ir statusas nukrinta, ir nemokama tarnaitė namie atsiranda, ir sekso objektas visada po ranka! O moteriai – tik įsipareigojimai. Vedybos – tai spąstai mums, moterims“.
O kaip manote jūs?
