Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 20d. 19:08

Sociologė: Lietuvoje yra šeimų, kurios tarpusavyje bendrauja intymiai ir kartu augina vaikus

Indrė Bielevičiūtė
Asmeninio albumo nuotr. / Indrė Bielevičiūtė

Sociologijos magistro laipsnį turinti Indrė Bielevičiūtė pastaraisiais metais tyrinėja poliamoriją, t. y. santykių būdą, kai tuo pačiu metu kuriamas artimas santykis daugiau nei su vienu partneriu. Tuo pačiu ir intymūs ryšiai. Indrė mokslinio tyrimo metu atliko 30 kokybinių interviu su Lietuvoje gyvenančiais poliamorikais ir aiškinosi, kaip ir kodėl žmonės pasirenka kurti santykius ne su vienu mylimuoju, o su keliais.

Pašnekovus atrado feisbuko grupėje

– Kaip ir kodėl susidomėjote poliamorija?

– Prisipažinsiu, kažkada, susiklosčius aplinkybėms, teko išbandyti nemonogaminius santykius. Galvoje perkračiusi asmeninę patirtį, supratau, kad toks santykių kūrimo būdas mane domina ir iš mokslinės perspektyvos. Tad Vilniaus universitete, bendradarbiaudami su vienu dėstytoju, nutarėme poliamoriją Lietuvoje patyrinėti giliau.

– Kaip atrodė tyrimas?

– Ėmiau kokybinius interviu iš Lietuvoje gyvenančių žmonių, turinčių daugiau nei vieną partnerį. Taip pakalbinau 10 poliamorikų.

Su kiekvienu pašnekovu susitikau tris kartus. Kalbintų žmonių amžiaus grupė – 24–35 metai, didžiajai daliai pašnekovų – jau per 30. Daugiausia jų radau „Facebook“ esančioje grupėje – „Poliamorija Lietuvoje“. Sutikus vienam, prie jo jungėsi ir kiti.

– Apie ką su poliamorikais interviu metu kalbėdavotės? Kas labiausiai stebino?

– Liečiau keletą temų. Kalbėjomės apie vaikystę, jaunystę, pirmąsias seksualines patirtis ir santykius su tėvais. Su manimi kalbėjosi ne tik menininkai, bet ir kiti įvairių sričių specialistai, IT žinovai, vyrai ir moterys, homoseksualūs, biseksualūs ir tradicinės orientacijos asmenys. Pajamos – pastovios. Daugiausia tai viduriniosios klasės atstovai.

Kai kurie pašnekovai gyvena susituokę, šeimoje, turi vyrą ir vaikų, tuo pačiu intymiai ir artimai draugauja su kita, panašiose aplinkybėse esančia pora.

Tačiau visų jų poliamorinės patirtys yra labai skirtingos. Dalis žmonių kuria gyvenimą kartu su partneriu, tačiau šalia turi ir trečiąjį žmogų. Tai yra vadinamoji triada.

Kai kurie pašnekovai gyvena susituokę, šeimoje, turi vyrą ir vaikų, tuo pačiu intymiai ir artimai draugauja su kita, panašiose aplinkybėse esančia pora. Toks ketvertukas intensyviai bendrauja, prižiūri vieni kitų vaikus, tačiau tuo pačiu kuria ir puoselėja du, finansiškai vienas nuo kito nepriklausomus šeimų ūkius.

TAIP PAT SKAITYKITE: Tris partnerius turinti Justė: „Vienas žmogus nepajėgtų patenkinti visų mano poreikių“

Taip pat yra ir solo-poliamorija, tokia, apie kurią 15min rašė praėjusią savaitę – kai vienas asmuo turi lygiaverčius santykius su daugiau nei vienu partneriu.

Bijo prisipažinti tėvams

– Ar tokius santykius pasirinkę žmonės yra patyrę psichologinių traumų ankstyvame amžiuje?

– Ne, traumų nepastebėjau. Pašnekovų vaikystės patirtys – labai skirtingos. Kai kurie poliamorinių santykių tipą pasirinkę žmonės augo itin laisvoje aplinkoje, kurioje buvo propaguojamas ribų laužymas, skatinama aklai nesekti visuomenės normomis. Tokie žmonės nuo pat jaunų dienų nesuprasdavo, kodėl santykiai turi pririšti tik prie vieno žmogaus.

Kiti augo tradiciškai, tačiau, kuriant santykius, kurie nuolat sugriūdavo dėl neištikimybės, pradėdavo ieškoti atsakymų. Kodėl aš nesugebu praktikuoti monogamijos? Ar yra alternatyvų? Daugeliui poliamorijos atradimas padėjo geriau suprasti save ir savo poreikius.

Štai viena mano pašnekovė pasakoja tokią istoriją – ji kartu su vyru pradėjo vaikščioti į kairę. Vienas nuo kito neištikimybes slėpė, tiesą pasakyti vengė. Tačiau meilė niekur nedingo. Kažkada abu susėdo ir atvirai pasikalbėjo. Nusprendė išbandyti poliamoriją ir vienas kitam santykių su kitais nebedrausti. Dabar jie abu laimingi. Šeimą pavyko išsaugoti.

Pastebiu keistą paradoksą – atrodo, kad mūsų visuomenėje neištikimybė, tarsi savaime suprantamas dalykas. Tačiau žmones, kurie susiranda papildomus partnerius, tai daro atvirai, be melo ir sugeba išsaugoti šeimą, kažkodėl teisiame.

Asmeninio albumo nuotr./„Daugiau meilės“ įrašas apie poliamoriją
Asmeninio albumo nuotr./„Daugiau meilės“ įrašas apie poliamoriją

– Taip pat klausinėjote apie pirmąsias poliamorikų seksualines patirtis bei santykius su tėvais. Ką pastebėjote?

– Visi – labai skirtingi. Daugelis savo tėvams bijo pasakyti apie santykių kūrimą su keletu asmenų vienu metu. Kai kurie pasakojo svajojantys į giminės renginį atvykti su savo antrąja ir trečiąja puse kartu ir taip šeimai pristatyti savo išrinktuosius. Tiesa, neprisimenu, ar buvo išdrįsusių tai padaryti.

Daugeliui skaudu ir baisu savo giminėms prisipažinti apie poliamoriją, nes tai mūsų visuomenėje dažnai prilyginama paleistuvavimui. Tokios etiketės nenori niekas.

Pašnekovai sakė, kad yra lengviau prisipažinti apie savo homoseksualumą ar biseksualumą nei apie poliamoriją.

Kai kurie pašnekovai pasakojo svajojantys į giminės renginį atvykti su savo antrąja ir trečiąja puse kartu ir taip šeimai pristatyti savo išrinktuosius.

Ankstyvosios seksualinės patirtys – taip pat labai įvairios. Kai kurie informantai seksualiniais santykiais pradėjo domėtis labai anksti, dar paauglystėje, kai kuriems jaunystėje kūniški žaidimai visiškai nerūpėjo, tuo susidomėjo tik vėliau. Todėl jungti ir daryti kažkokias vienijančias išvadas yra labai sunku. Poliamorijos pasaulis – labai platus.

Pavydą galima valdyti

– Kas jus šio tyrimo metu labiausiai nustebino?

– Teko kalbėtis su žmonėmis, kurie iki atrandant ir pradedant praktikuoti gyvenimą ar santykių kūrimą daugiau nei su vienu asmeniu, būdavo labai pavydūs. Kartais net iki smurtinių protrūkių. Tokiems žmonėms pradėti praktikuoti poliamoriją, atverti santykius ir leisti savo partneriui turėti ir kitą – didelis iššūkis. Tai reikalauja didelio vidinio lūžio, gero santykio su savimi.

– Apie pavydą. Ar poliamorikai jo nejaučia? Ar jį suvokia kitaip? Daugelį žmonių, kuriančių santykius su vienu asmeniu, mintis apie dalijimąsi antrąja puse paprasčiausiai gąsdina.

– Taip, iš tikrųjų, yra gajus mitas, kad poliamorikai nejaučia pavydo. Dauguma poliamorikų visgi jaučia pavydą. Tačiau jie su tuo dirba. Mokosi save suprasti, mokosi paleisti, mokosi leisti savo mylimam partneriui būti laimingu. Manau, kad žmonės, kuriantys santykius su daugiau nei vienu žmogumi, turi vystyti savo emocinį intelektą.

Taip pat gajus mitas, kad poliamorija yra būdas vengti atsakomybės prieš kitą. Tačiau tyrimo metu pastebėjau, kad greičiausiai yra priešingai. Kuriant santykius su daugiau nei vienu žmogumi turi kasdien rūpintis, kad kiekvienas iš jų būtų laimingas. Kaip kai kurie poliamorikai juokauja – pašaliniams atrodo, kad poliamorija yra nesibaigianti orgija, o iš tiesų, tai yra nuolatinis laiko planavimas su „Google Calendar“, bandant visus padaryti laimingais.

Kaip kai kurie poliamorikai juokauja – pašaliniams atrodo, kad poliamorija yra nesibaigianti orgija, o iš tiesų, tai yra nuolatinis laiko planavimas bandant visus padaryti laimingais.

– Kaip su vaikais? Ar poliamorinės šeimos turi atžalų?

– Kai kurie vaikų nenori, kai kurie tikina, kad taip juos auginti yra daug lengviau. Na, įsivaizduokite, kad prie vieno šeimos ūkio prisijungia dar vienas partneris. Juk tai papildomas finansinis vienetas, taip pat ir dar viena pora rankų, galinti prisidėti prie vaikų auginimo. Taip šeimos kūrimas išties gali tapti lengvesnis.

Variantų, tiesą sakant, yra visokių. Kai kurie poliamorikai draugauja šeimomis – kartu augina atžalas, jas prižiūri. Kai kurie į šeimos ir vaikų santykį visai nesikiša, kai kurie tampa trečiuoju ar ketvirtuoju jos nariu.

– Kaip manote, kodėl poliamorija būna vienas iš pasirinkimų?

– Žmonės drąsėja, nebebijo laužyti nusistovėjusių visuomenės normų, yra pasirengę ieškoti sau tinkamų gyvenimo formų. Be to, tai leidžia daryti ir pagerėjusi finansinė padėtis bei, žinoma, kontraceptinės priemonės.

– Sukūrėte ir „Instagram“ paskyrą „Daugiau meilės“. Apie ką ji?

– Tai vieta, kurioje dalinuosi įdomiausiomis citatomis iš atliktų interviu su poliamoriją propaguojančiais asmenimis. Pokalbiai virs moksliniu tyrimu, kurio greičiausiai nepasieks plačioji visuomenė, tačiau supratau, kad noriu pasidalinti įdomiausiomis mintimis su visais, kam poliamorija yra įdomi.

Taip pat tikiuosi, kad tai taps virtualia vieta bendruomenei burtis. Prieš savaitę sukūrusi paskyrą jau sulaukiau nemažai klausimų apie tokį santykių kūrimo būdą. Žmonės domisi: kaip kurti santykį daugiau nei su vienu partneriu, kaip susitvarkyti su pavydu, ar įmanoma kurti tokį santykį turint vaikų ir panašiai. Tai yra vieta, kurioje ieškantys atsakymų žmonės gali susitikti ir pabandyti juos rasti kartu.

Dar norėčiau pridėti – nei „Facebook“ grupė, nei „Instagram“ paskyra nėra vietos, kuriose vertėtų dairytis seksualinių partnerių. Dažnai pasitaiko į tokias paskyras užklystančių porų, vadinamųjų vienaragių medžiotojų, kurie ieško trečio žmogaus sekso žaidimams. Tai nėra poliamorija, ir tokiose grupėse to neatrasite. Poliamorikai kuria gilesnius ryšius, gilinasi į partnerių poreikius, kartu išbando įvairius santykių kūrimo aspektus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką