Su pavydu žiūrime į nepriekaištingus kūnus demonstruojančias garsias aktores, dainininkes. Regis, joms viskas taip lengvai pasiekiama. Pasilaikė dietos, pasportavo – tuoj pat liekna ir graži, nelieka nei nukarusios odos, nei gimdymo pėdsakų... Tiesiog pavydu!
Bet kas sakė, kad ir jūs žūtbūt privalote tokia būti? Kaip ne kiekvienai likimo duota tapti žvaigžde, taip ne kiekvienai lemta turėti ilgas kojas ir šešiasdešimties centimetrų apimties liemenį. Ir tai jokia katastrofa. Be abejonės, turite bruožų, kuriais galėtumėte didžiuotis. Liekno, tobulai nugludinto kūno įvaizdis per daug sureikšmintas ir iš tikrųjų tėra graži iliuzija. Visi turime kokių nors trūkumų arba, kitaip tariant, savitų bruožų, kurie išskiria mus iš kitų. Netgi madų kūrėjai sako, kad gražus žmogus yra ne tas, kuris atrodo tobulai taisyklingas, o tas, kuris yra kažkuo išskirtinis, savitas, įdomus.
Vis dėlto lengva pasakyti, sunku pritaikyti praktiškai. Ypač dabar, kai požiūris į kūną liguistai sureikšminamas. Tai, kas anksčiau atrodė natūralu, šiandien kelia didžiulę baimę ar kompleksus. Juk mūsų močiutės, mamos taip pat kovojo ir su celiulitu, ir strijomis, bet nesuko sau dėl to galvos. Tai buvo savaime suprantama ir normalu. Tiesą sakant, jos net nežinojo tokių pavadinimų. Šiandienos moteriai, išvydusiai ant savo kojų gumbelį kitą, kyla didžiausias panikos priepuolis. Mūsų supratimu, celiulitas – šlykščiausias nukrypimas nuo grožio standartų, koks tik gali būti. Kyla klausimas: jei mūsų mamos apie jį nieko nežinojo, kodėl mes darome tokias išvadas?
Psichologai tai paaiškintų paprastai – tai komercija. Pamąstykite apie tai, kokį pelną kažkam duoda prekyba brangiais kremais nuo celiulito, ir taps aišku, kodėl taip išpučiama ši problema. Perkame tai vieną „stebuklingą“ kremą, tai kitą, tepamės, kiek galėdamos, ir mums pasidaro ramiau – juk tobulėjame. Nors giliai širdyje žinome, kad stebuklingų priemonių nebūna.
Turėkime savo nuomonę!
Nesvarbu, kokį grožio etaloną perša grožio specialistai. Negi esame avys, kurios aklai seka paskui bandą? Turėkime savo nuomonę ir stenkimės atrodyti ne taip, kaip kažkas liepia, o taip, kad jaustumės laimingos. Juk moteris yra gražiausia ir tobuliausias tada, kai švyti iš laimės. O tikroji laimė nematuojama centimetrais ir kilogramais. Ji susideda iš vidinio pasitenkinimo, darnios šeimos, gerų draugų, mėgstamo darbo, turiningo laisvalaikio ir pan.
Gyvenate nuolat kamuojama minties, kad nė iš tolo nesate panaši į mėgstamiausią aktorę? Tik ar paklausėte savęs, kam to reikia. Ji yra ji, jūs esate jūs – nepakartojama ir žavi savaip. Be to, ar žinote, jog už nepriekaištingą išvaizdą daugelis gražuolių atseikėja pačią didžiausią kainą – savo sveikatą.
Tad prieš puldamos lieknintis ar netgi guldamos po skalpeliu, paklauskite savęs, ar tikrai to reikia. Kas nuo to jūsų gyvenime pasikeis? Tik neturėkite iliuzijų, kad, atsikračius kelių kilogramų, pranyks ir kitos problemos. Tarkime, jei esate nedraugiška ir nesimpatiška, koks skirtumas, esate plona ar stora. Ragana visokiais pavidalais lieka ragana. Vien dėl tobulesnių krūtų ar dailesnio užpakaliuko netapsite mylimesnė.
Susirasti mylimą vyrą, turėti darnią šeimą, būti mėgstamos kolegų ir pan. šansų turime visos. Ir visai nesvarbu, kokių formų esame. Derėtų atminti: iš tiesų moteris vyrus atbaido ne dėl priaugtų kilogramų, o dėl prastos nuomonės apie save.
Pabaigoje norėtume pridurti: jokiu būdu neagituojame apsileisti, šlamšti krūvas pyragėlių ir laimingai tukti. Aišku, ne! Tiesiog laikykitės pusiausvyros, nes ji gyvenime – svarbiausia.
