Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie lytinę sveikatą: ką pravartu žinoti kiekvienai moteriai

Laiminga moteris
Fotolia nuotr. / Laiminga moteris
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių, tačiau ar mokame ją puoselėti? Vėlyvosios gimdos kaklelio vėžio stadijos Lietuvoje nustatomos net 40 proc. moterų. Profilaktinę ginekologinę patikrą, leidžiančią pastebėti pirmąsias ligų užuomazgas, šalyje reguliariai atlieka tik nedidelė dalis moterų. Kas kiek laiko yra būtina tikrintis sveikatą? Kokios lytiniu būdu plintančios ligos yra pačios pavojingiausios?

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Kokie rizikos veiksniai didina galimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu? Į visus šiuos rūpimus klausimus atsako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušerė-ginekologė, doc. med. dr. Jolita Zakarevičienė.

– Kas kiek laiko aktyvų lytinį gyvenimą gyvenanti moteris turėtų profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą?

– Užsienio šalyse net ir nesiskųsdamos jokiais negalavimais moterys nesidrovi apsilankyti pas akušerį-ginekologą. O Lietuvoje dažna moteris ginekologijos kabineto duris praveria tik esant nusiskundimams ar ligos simptomams, laiko tarpai tarp patikrų būna 5 ir daugiau metų.

Dažnai būna, kad į kabinetą užeina energija trykštanti, savimi pasitikinti, gražiai ir sveikai atrodanti moteris, kuri pas ginekologą lankėsi prieš 2 metus.

Akušerė-ginekologė, doc. med. dr. Jolita Zakarevičienė
Akušerė-ginekologė, doc. med. dr. Jolita Zakarevičienė

Tikiesi nieko blogo nerasti, tačiau po apžiūros pastebi didoką kiaušidės cistą ar gimdos miomą. Pacientės pasitikėjimas savimi dingsta, ji sutrinka, nesupranta, kaip taip gali būti...

Visada stengiuosi pacientei sunkiomis minutėmis suteikti optimistišką požiūrį į staiga atsiradusią nemalonią situaciją (į netikėtai išaiškėjusią ligos diagnozę). Tikrai dažnai nėra dėl ko taip stipriai nerimauti.

Taigi, atsakyti, kaip dažnai lankytis, jei moteris jaučiasi gerai, gana keblu. Mes, ginekologai, rekomenduojame profilaktinę patikrą bent kartą metuose net ir nesant skundų. Patariu rečiau vadovautis nuostata, kad jeigu neskauda, nieko ir nebus, o jeigu skauda nedaug, tai viskas išsispręs savaime.

Ligų įvairovė tokia didelė, kad keleri metai be patikros gali būti ligos įsisenėjimo priežastimi

Intensyvus, stresinis gyvenimo tempas silpnina imunitetą, susidaro prielaidos atsirasti įvairioms ligoms. Negalėčiau išskirti moters amžiaus, kada galima profilaktinius tikrinimus retinti. Ligų įvairovė tokia didelė, kad keleri metai be patikros gali būti ligos įsisenėjimo priežastimi.

Iš patirties galiu pasakyti, kad iš kabineto su geromis žiniomis išeinanti pacientė jaučiasi taip, lyg nuo širdies būtų numetusi didžiulį akmenį.

Pastebėjau, kad moterys vis dažniau ateina pasitikrinti prieš didžiąsias šventes – prieš Kalėdas ar Velykas. Džiaugiuosi, kai matau jų gerą nuotaiką, ne viena pasako, kad dabar su džiaugsmu eina ruoštis šventėms. Gal laukiamos šventės galėtų daugeliui moterų tapti profilaktinio pasitikrinimo priminimu?

– Kokio amžiaus moterims būdingiausias gimdos kaklelio vėžys? Ką būtina žinoti apie šios ligos diagnostiką, profilaktiką?

– Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą (po krūties vėžio) 15–44 metų moterų onkologinė liga. Mirštamumo nuo onkologinių ligų priežasčių struktūroje gimdos kaklelio vėžys užima trečiąją vietą. Jis diagnozuojamas 1‒3 proc. nėščių moterų.

Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą (po krūties vėžio) 15–44 metų moterų onkologinė liga.

Gimdos kaklelio vėžio sergamumo rodikliai mūsų šalyje vieni didžiausių. Paguoda gal tokia, kad šis vėžys vystosi ilgiau ir lėčiau nei, pavyzdžiui, kiaušidžių vėžys, ir jo pradinių stadijų diagnostika yra lengvesnė ir paprastesnė.

Labai svarbi šios ligos profilaktika. Tai neskausmingas ir lengvai paimamas onkocitologinis tepinėlis nuo gimdos kaklelio.

Deja, Lietuvoje apie 40 proc. šio vėžio diagnozuojama 3–4 stadijos. Ir vėl grįžtame prie profilaktinio tikrinimosi dažnumo klausimo – kas kiek laiko? Siekiame, kad visos moterys žinotų apie galimybę atlikti PAP tepinėlį vieną kartą per trejus metus nemokamai pas savo šeimos gydytoją.

Aktyvų lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims patartina šį tyrimą bent 3 metus iš eilės atlikti kartą per metus ir gauti „gerą atsakymą“.

Nepamirškime, kad visur egzistuoja ir žmogiškasis veiksnys – gydytojas citologas gali tiesiog nepastebėti ar neįvertinti sunkiai pastebimų pirmųjų ląstelių pokyčių, todėl dažniau kartojamas tyrimas padeda išvengti klaidų.

– Kokios lytiniu keliu plintančios ligos yra pačios klastingiausios?

– Sprendžiant iš komplikacijų skaičiaus, turėtų būti paplitusi chlamidiozė. Klastinga ji tuo, kad gali pasireikšti labai menkais simptomais, bet ja susirgus pasekmės skaudžios – nevaisingumas, negimdinis nėštumas, lėtiniai ir varginantys pilvo apačios skausmai.

Beje, Lietuvoje daugėja vyrų nevaisingumo atvejų dėl įvairių lytiškai plintančių ligų sukeltų uždegimų. Net ir po vienų lytinių santykių galima susirgti lytiškai plintančiomis ligomis – gonorėja, sifiliu, ŽIV, hepatitu B, užsikrėsti herpes virusu, žmogaus papilomos virusu ( toliau ŽPV – Red.).

Taip pat skaitykite: Onkologė Elona Juozaitytė: „Jaunos moterys krūties vėžiu serga retai“

Tačiau šių ligų dažnis žymiai didesnis socialiai pažeidžiamų žmonių grupėse. Per pastaruosius penkerius darbo metus neteko diagnozuoti sifilio. Manau, tai reta liga. Buvo keletas gonorėjos, ŽIV atvejų ir žymiai daugiau ŽPV ar chlamidine infekcija apsikrėtusių pacienčių.

– Ar verta, jūsų požiūriu, skiepytis nuo ŽPV?

– Gimdos kaklelio vėžio priežastis – didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) lėtinė infekcija. Gimdos kaklelio vėžys vystosi maždaug 7–15 metų.

Pradinė ŽPV infekcija per smulkius gimdos kaklelio pažeidimus lytinių santykių metu patenka į epitelio ląsteles. Nors 90 proc. infekuotų moterų virusas pasišalina iš organizmo per 2 metus, tačiau apie 10 proc. atvejų ŽPV tipai išlieka ir sukelia ląstelių pokyčių. Negydomi šie pakitimai progresuoja į gimdos kaklelio vėžį.

Gimdos kaklelio vėžio priežastis – didelės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV) lėtinė infekcija. Gimdos kaklelio vėžys vystosi maždaug 7–15 metų.

Kadangi veiksmingo ŽPV sukeltos ligos gydymo nėra, todėl laiku atliktas bei tikslus didelės rizikos ŽPV genotipų nustatymas yra itin svarbus piktybinės ligos prevencijos veiksnys.

Tai reiškia, kad, esant gimdos kaklelio citologinio tepinėlio pokyčiams, labai rekomenduojama atlikti ŽPV tyrimą, kuris taip pat imamas nuo gimdos kaklelio.

Taigi, ŽPV ir jų sukeliamų susirgimų galima išvengti skiepijant nuo ŽPV. Mediciniškai skiepų nauda įrodyta. Manau, kad moteris skiepytis stabdo didelė skiepų kaina – apie 1500 Lt. Deja, nuo gydytojų tai nepriklauso. Lietuvos Akušerių ginekologų draugija siekia, kad šie skiepai būtų pacientėms nemokami, t.y. juos dengtų ligonių kasos.

– Kaip reaguoja moterys į atliekamas didesnės apimties operacijas?

– Nėra vienareikšmio atsakymo, reakcijų būna įvairių. Pavyzdžiui, kai pašalinama gimda ar gimdos kaklelis, dalis moterų klausia apie lytinių santykių pokyčius, ar to nejus vyras, ar nepasikeis jo pojūčiai.

Keista, bet dažnai pacientės atsiklausia ir vyrų apie šių organų (nesveikų, kai yra reikalinga juos pašalinti) operacijas. Yra pacienčių, kurios ateina dar kartą tartis dėl operacijos apimties, nes tam prieštarauja vyras. Tokiems vyrams pasakyčiau, kad jie labiau turėtų gerbti (ir mylėti) savo moteris, jiems visų pirma turėtų rūpėti jų sveikata.

Po ginekologinių operacijų komplikacijų būna tiek mažai, kad įprastai kitą rytą pacientės palieka stacionaro palatą.

Moksliškai įrodyta, kad lytinių santykių kokybei gimdos pašalinimas neturi jokios reikšmės. Bet yra ir kitaip mąstančių pacienčių.

Jos pasako dar prieš operaciją: „Daktare, aš apie gimdos pašalinimą nesakysiu nei vyrui, nei jo giminei, tai yra svarbu tik man pačiai. Viskas tegu lieka tik ligos istorijoje ir tarp mūsų.“

Pastebėjau, kad didesnės apimties operacijas pacientės norėtų aptarti keletą kartų, galbūt jos abejoja vieno daktaro nuomone, nes juk būna įvairiausių situacijų, kai ir gydytojų nuomonės dėl operacijos apimties ar atlikimo būdo gali skirtis. Tokiu atveju aš stengiuosi pacientei padėti – pasikviečiu kartu tuo metu dirbantį kolegą.

Taip pat skaitykite: Johannos Budwig antivėžinė dieta

Nieko nėra blogiau, kai lieka neaiškių klausimų prieš operaciją. Tais atvejais, kai kelių gydytojų nuomonės išsiskiria – laimi ir pacientas, ir gydytojas. Dar kartą apgalvota klinikinė situacija leidžia pasirinkti tinkamiausią sprendimą. Patikėkite, ir mums labai svarbu, kaip jaučiasi mūsų pacientės.

– Kokios technologijos taikomos operacijų metu? Ar reikėtų jų bijoti?

– Šiuo metu ginekologijoje labai paplitusios pažangios, mažai invazyvios, tiesiogiai vizualiai kontroliuojamos endoskopinės operacijos (histeroskopija ir laparoskopija), kurios atliekamos naudojant endoskopą, šviesos šaltinį ir (arba) gimdos ertmės plėtimo skysčius (atliekant histeroskopiją) arba dujas pilvo ertmei išplėsti (atliekant laparoskopiją).

Šių operacijų metu galima įvertinti gimdos ertmę (ir, esant reikalui, atlikti operacinius veiksmus) arba atlikti pilvo ertmės apžiūrą (ir operacinius veiksmus).

Laparoskopiniu būdu galima atlikti visas tas pačias operacija, kaip ir atviru (laparotomijos) būdu. Pagrindinis laparoskopijos pranašumas – minimaliai (1–2 cm) įpjaunama priekinė pilvo siena, todėl ligonė greitai sveiksta ir beveik nesutrikdomas įprastas jos gyvenimo tempas ar net įprasta pacientės dienotvarkė.

Mes jau esame pripratę prie to, kad 12 val. į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą pacientė atvyksta tiesiai iš rytinio darbinio susirinkimo. Po anesteziologo ir operuojančio gydytojo apžiūros ir prieš operacinį paruošimą ji dar randa laiko pakalbėti telefonu darbo reikalais. Jau 14 val. moteris būna po operacijos (laparoskopijos).

Galėčiau pasijuokti, kad tik šias 3–4 pooperacinio laikotarpio valandas pacientė pabūna tikra paciente. Vėliau pabunda, domisi operacijos eiga, o dar po kelių valandų jau kalba telefonu darbo reikalais.

Taip pat skaitykite: Ginekologė Žaneta Kasilovskienė: „Aistros paplūdimyje gali baigtis rimtomis infekcijomis“

Galiu atsakingai pasakyti, kad po ginekologinių operacijų komplikacijų būna tiek mažai, kad įprastai kitą rytą apie 9 val. pacientės palieka stacionaro palatą. Ir kas jas žino, ar į darbą, ar į namus skuba (šypsosi).

Tačiau visos tikrai gauna rekomendacijas, kaip turėtų elgtis savo tolesnės sveikatos labui. Aš pati, kaip gydytoja, nepritariu tokiai pooperacinei dienotvarkei, bet tikrai žinau, kad taip būna.

Tokį šiuolaikišką operacijų atlikimą lemia naujausia centre naudojama operacinė įranga, puikiai savo darbą išmanantys, patyrę chirurgai ir gerai organizuotas specialistų darbas.

– Ką svarbiausia žinoti apie nėštumo priežiūrą? Kaip dažnai reikėtų lankytis pas ginekologą?

– Nors sakoma, kad nėštumas – ne liga, tačiau dauguma moterų nėštumo metu tampa kitokios. Jos tiek įsijaučia į šią būklę, kad to nepastebėti neįmanoma.

Atėjusios į konsultaciją mūsų kantrybę jos išbando ilgais klausimų sąrašais, o neretai būna, kad, praėjus pusvalandžiui po vizito, dar ir paskambina – pasirodo, kažko pamiršo paklausti... (juokiasi) Tačiau tai problemos gydytojui tikrai nesukelia.

Mes žinome, kad nėštumo metu vyksta didžiuliai fiziologiniai, metaboliniai, hormoniniai viso organizmo pokyčiai, ir tai daug ką paaiškina. Pastebiu, kad į konsultacijas pas gydytoją su moterimi vis dažniau ateina ir vyras. Kartais vyrai geriau atsakinėja į klausimus už pačias nėščiąsias, kiti nori dalyvauti ginekologinėje apžiūroje, kiti padeda moteriai nusirengti.

Nedidelės nėštumo rizikos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas ar PASP kolektyvo akušeris-ginekologas arba akušerė. Jeigu nėštumo metu atsiranda nėštumo rizikos veiksnių, nėštumą prižiūri akušeris-ginekologas. Rizikos veiksnių nustatymas ir įvertinimas atliekamas kiekvieno apsilankymo metu – tam ir reikalingos mūsų žinios ir patirtis. Patikėkite, kiekvienas nėštumas individualus.

Nurodomas toks nėščiųjų priežiūros periodiškumas. Pirmasis apsilankymas rekomenduojamas iki 12 nėštumo savaitės. 13−28 savaitę − 2−3 apsilankymai; 29–40 savaitę taip pat 2–3 apsilankymai, bet jeigu yra rizikos veiksnių, atsižvelgiama į indikacijas ir gydytojas apsilankymus gali dažninti. 41 savaitę − 1 apsilankymas ir rekomenduojamas stacionarinis nėštumo užbaigimas, sužadinant gimdymą.

Gydytojos palinkėjimas:

Mielos pacientės, noriu pasidžiaugti artėjančiomis šventėmis ir Jums nuoširdžiai palinkėti, kad bendravimas su gydytoju Jums būtų malonus, kad atėjusios pasitikrinti, jaustumėtės jaukiai ir saugiai, kad gydytojų kompetencija ir nuolat tobulinamos žinios atneštų naudos ir Jūsų sveikatai.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką