Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Gausus gyvūninės kilmės produktų vartojimas gali sukelti vėžį“

Maistas
Fotolia nuotr. / Maistas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Apie vėžio ir gyvūninės kilmės produktų sąsajas kalbama vis dažniau. Tačiau daugelio mūsų mityba kone neatsiejama nuo tokio maisto vartojimo.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!
 
Ta tema portalas Ji24.lt pakalbino sveikos mitybos specialistę, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėją ir vadovę Vaidą Kurpienę, kuri tvirtina, kad savo organizmą apkrauname ne tiki vartodami pieno produktus ar mėsą, bet ir cukrų, šlifuotus grūdus, aukščiausios rūšies miltus. 
 
– Kaip manote, ar gyvulinės kilmės baltymų vartojimas ir vėžys yra susiję?
 
– Profesorius T. C. Campbelas net 20 metų tyrinėjo šią teoriją, todėl ginčytis tikrai negaliu, tačiau turėti savo nuomonę – taip. Manau, viskas priklauso ne tik nuo to, ką valgome, bet ir kiek tam tikrų produktų vartojame. Be to, svarbu ir tai, koks mūsų  racionas apskritai. Mano nuomone, tikrai galima sveikai maitintis valgant mėsą, bet būtina atkreipti dėmesį, kad paprasti angliavandeniai, t. y. aukščiausios rūšies miltai, dribsniai, šlifuoti grūdai, cukrus, kurie sudaro didelę mūsų valgiaraščio dalį, irgi itin neigiamai veikia žarnyno mikroflorą, turi įtakos vėžinių ląstelių dauginimuisi.
 
Aš visada sakau, kad reikia žiūrėti ne į atskirą produktą, bet į savo raciono visumą. Mano nuomone, gyvūninės kilmės produktų visiškai pakanka vartoti vieną kartą per dieną. Tačiau pažvelkime į statistinio lietuvio mitybą: ryte – kiaušiniai, sumuštiniai su dešra arba sūriu, saldus jogurtas,  pietums – mėsa, pavakariams – saldus jogurtas, varškė arba bandelė, o vakare – mėsa ir pieno produktai. Bet kuris gydytojas pasakys, kad toks kiekis gyvūninių produktų kenkia, todėl ilgainiui gali išsivystyti ne tik T. C. Campbelo minimas vėžys, bet ir daugybė kitų lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ar virškinamojo trakto ligos.  
 
Taip pat svarbus gyvūninės ir augalinės kilmės produktų santykis, jis pateikiamas netgi tradicinėje mitybos piramidėje. Mano nuomone, jeigu žmogaus mitybos didžiausią dalį sudaro šviežios daržovės, mažai apdoroti grūdai, ankštiniai produktai (pupelės, lęšiai), žuvis ir nedidelę dalį – gyvūninės kilmės produktai (mėsa, kiaušiniai ar pieno produktai), manau, nieko blogo nenutiks. Žinoma, teorijų yra įvairių, bet aš laikausi pozicijos, kad pirmiausia būtinas saikas ir balansas. Taigi, žiūrėkite į savo mitybą kuo plačiau. 
 
– Kita teorija teigia, kad žmogui nereikia pieno, esą jis kaip tik išplauna kalcį iš mūsų organizmo.
 
– Negaliu taip teigti, nors remiantis statistika, šalyse, kuriose vartojama daugiausia pieno produktų, žmonės dažniausiai serga osteoporoze (kaulų retėjimu), ir Lietuvoje tai tampa vis opesne problema. O štai, tarkime, Azijos ir kitose šalyse, kur nevartojami pieno produktai ar jų vartojama nedaug, osteoporozės atvejų pasitaiko daug rečiau. Tačiau statistikos duomenys labai priklauso nuo to, į kokį kontekstą juos įvilksime. Pavyzdžiui,  Vakarų šalyse žmonės kuo toliau, tuo mažiau juda, o būtent didelis fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių osteoporozės priešų. O Azijos šalyse gyvenimo būdas tikrai yra kitoks. 
 
Kitas dalykas, reikia atskirti pieną ir pieno produktus. Laktozė – tai pieno cukrus, kuris priimtinas ne visiems. Pasirodo, net trečdalis lietuvių netoleruoja jo, nevirškina. Raugintuose pieno produktuose laktozės yra kur kas mažiau. Rūgimo metu dalis laktozės yra suskaidoma, tad rūgštūs pieno produktai, pavyzdžiui, varškė, kefyras, labiau tinka žmogaus organizmui, turi daugiau naudos ir vertės. 
 
– Lieso pieno produktai kone labiausiai dievinami tų, kurie nori numesti svorio arba tiesiog sveikiau gyventi. Ar verta šiais produktais žavėtis?
 
– Mano asmenine nuomone, tikrai ne. Nors Pasaulio sveikatos organizacija juos rekomenduoja, tačiau jau dabar atsiranda mokslinių tyrimų ataskaitų, pavyzdžiui, kad ir pernai paskelbtos Fredo Hutchinsono vėžio tyrimo centro (angl. Fred Hutchinson Cancer Research Center) ir Švedijos Kronobergo apskrities tarybos tyrimų ir vystymo centro tyrimų atsakaitos, kurios neigia lieso pieno produktų naudą.
 
Lieso pieno produktai nėra tokie nekalti, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Riebalų pašalinimo metu vietoj jų į šiuos maisto produktus pridedama paprastųjų angliavandenių, t. y. cukraus. Žmonės tuomet galvoja, kad gavo mažiau riebalų, tačiau iš tikrųjų toks produktas daugiausia po dviejų valandų, o dažniausia – ir dar greičiau, sukelia alkio jausmą. Taip išeina, kad mes suvalgome daugiau net patys to nepastebėdami. 
 
– Kas dar atliekama su pieno produktais?
 
Vieni jogurtai galioja 14 dienų, o kiti – net metus ar ilgiau. Kuo trumpesnis produkto galiojimo laikas, tuo jis natūralesnis.
 
 
– Pienas yra homogenizuojamas, t. y. riebalai jame paskirstomi tolygiai. Homogenizacijos metu atskiriami riebalai, jų molekulės susmulkinamos ir paskirstomos bei sugrąžinamos atgal į pieną. Tos molekulės prisišlieja prie baltymų. Prisimenate, anksčiau pienas surūgdavo, o jo paviršiuje nusistovėdavo bent mažas sluoksnis grietinėlės, o dabar pienas tiesiog „supūva“. Kyla natūralus klausimas: ar toks produktas gali būti sveikas? Aš nerekomenduoju per daug apdorotų produktų.  
 
– Kaip atskirti homogenizuotą pieną nuo neapdoroto?
 
– Atreipkite dėmesį į etiketę, kurioje užrašytas pieno ar jogurto riebumas. Jeigu tai intervalas, pavyzdžiui, 3,2–3,6 proc., tuomet homogenizacija nebuvo atlikta. Būtent šis procesas padeda nustatyti labai tikslų produkto riebumą. Be to, mažos pieninės paprastai tokios technologijos neturi. 
 
Tik vėlgi – nepulkite į kraštutinumus. Tikrai neskatinu pirkti iš neaiškių tiekėjų pieną bei jo produktus, kur nėra aiškių higienos laikymosi taisyklių. 
 
Taip pat rekomenduoju pirkti pieno produktus, kurių galiojimo trukmė yra trumpesnė toje pačioje produktų grupėje. Pavyzdžiui, vieni jogurtai galioja 14 dienų, o kiti – net metus ar ilgiau. Kuo trumpesnis produkto galiojimo laikas, tuo jis natūralesnis. 
 
– Varškės sūreliai – „už“ ar „prieš“?
 
– Pirmiausia rekomenduoju pasiskaityti sudėtį, manau, atsakymas bus akivaizdus. Geriau juos gaminkite pačios: smulkintuvu sutrinkite natūralią varškę su norimais ingredientais, apliekite šokoladu, jei norite, ir turėsite kur kas sveikesnę alternatyvą. 
 
Antra, supraskite teisingai – varškės sūrelis yra desertas, todėl nepatartinai jais maitinti vaikų triskart per dieną, o po to stebėtis, kodėl mažylis vėl susirgo. Šiuose desertuose yra itin daug priedų, cukraus, kai kuriuose netgi labai mažai varškės, ir jau tikrai jis nėra aplietas tikru šokoladu, o saldžiu glaistu.
 
Norite gyventi sveikai – išmokite skaityti etiketes. Lietuvoje sveikų maisto produktų pasirinkimas yra tikrai platus, o per pastaruosius trejus metus netgi išaugo, o tai labai džiugina.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką