Amerikos kardiologijos koledžo žurnale mokslininkai surinko duomenis apie kelias dešimtis tūkstančių medicinos specialistų, dalyvavusių tęstiniuose tyrimuose, mitybą ir sveikatą.
Jie tyrinėjo tris skirtingus mitybos tipus: vieną iš esmės sudaro augalinis maistas, bet įtraukta ir šiek tiek mėsos; antrasis tipas apima tik sveikuolišką vegetarišką mitybą, kai valgoma daug pilno grūdo produktų, šviežių vaisių ir daržovių; trečiasis tipas – nesveika vegetariškos mitybos versija, apimanti produktus, kurių dietologai rekomenduoja vengti.
Dr. Ambika Satija iš Harvardo T.H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos Bostone sakė: „Nagrinėjome, kaip šie trys mitybos tipai susiję su širdies ligų rizika. Nustatėme, kad sveiki augaliniai maisto produktai susiję su mažesne ligų rizika, tačiau vegetariška mityba, kuri nesiremia sveikos mitybos taisyklėmis, atvirkščiai, riziką susirgti didina taip pat, kaip gyvūninės kilmės produktai. Taigi akivaizdu, kad augalinių maisto produktų maistinė kokybė labai skiriasi“, - aiškino vienas iš tyrėjų, dr. Ambika Satija iš Visuomenės sveikatos mokyklos Bostone.
Tyrėjai pažymėjo, kad ankstesni tyrimai apie vegetariškos mitybos įtaką sveikatai turėjo tendenciją vienodai vertinti visus augalinius maisto produktus kaip sveikus. Remdamiesi naujausių tyrimų duomenimis, mokslininkai teigia, kad sveikos mitybos rekomendacijose reikia skirti daugiau dėmesio sveikiems, neapdorotiems grūdams, nesotiesiems riebalams ir vaisiams bei daržovėms.
Kita vertus, mokslininkai teigia, kad nereikėtų persistengti keičiant savo mitybą pernelyg greitai, kadangi tuomet būtų sunku tokį mitybos planą išlaikyti ir paversti kasdieniu.
Pasak jų, kaip ir fizinio aktyvumo nauda pasireiškia tik tuomet, jeigu fizine veikla užsiimame reguliariai, taip ir mitybą turime keisti pamažu, bet užtikrintai, t. y. pradėti nuo mažų pokyčių, kuriuos būtų nesunku paversti įprasta, kasdiene mityba.
