Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Onkologė Elona Juozaitytė: „Jaunos moterys krūties vėžiu serga retai“

Moteris
Fotolia nuotr. / Moteris
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Spalio mėnuo visame pasaulyje minimas kaip kovos prieš krūties vėžį metas. Tačiau ar tik tuo metu reikėtų sunerimti? Dailiosios lyties atstovės visus metus yra skatinamos pasirūpinti sveikata bei atidžiau pažvelgti ir įvertinti savo gyvenimo būdą. Nors šiuolaikinė medicina tobulėja septynmyliais žingsniais, kartais moterims pritrūksta informacijos apie krūties vėžį ir su juo susijusius niuansus. Ji24.lt pakalbino Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovę, profesorę Eloną Juozaitytę.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

– Ar spalį pastebėjote didesnį moterų sujudimą, susirūpinimą savo sveikata? 

Asmeninio archyvo nuotr. /Onkologė Elona Juozaitytė
Asmeninio archyvo nuotr. /Onkologė Elona Juozaitytė.

– Moterys yra ganėtinai aktyvios ir dėmesingos. Manau, kad didelį vaidmenį vaidina ir žiniasklaidos priemonės bei įvairiausios akcijos, kurių metu skatinama tikrintis. Moterys ir dalyvauja sveikatos tikrinimosi programose, ir skuba tirtis, jeigu pajunta, kad kažkas ne taip, pavyzdžiui, krūtyje ką nors apčiuopia. Budrumas, palyginti su laiku prieš gerą dešimtmetį, yra kur kas didesnis, o ir moterys vis labiau lavėja, be to, visuomenė apskritai šviečiama sveikatos klausimais. 

– Kaip galime suprasti, jog užklupo onkologinė liga? Kokie krūties vėžio požymiai ir kas juos išduoda?

– Sudėtingas klausimas, kadangi aptikti ankstyvą krūties vėžį yra gana sunku, t. y. jis turėtų būtų pastebėtas dar tada, kai tikrinamės profilaktiškai. Jeigu jau apčiuopiate gumbelį krūtyje, tai jau negali būti pavadinta ankstyvąja diagnostika. Dažniausiai toks apčiuopiamas darinys nėra mažas, ir jam sunaikinti gali prireikti ne vieno gydymo metodo. Patariu – niekuomet nelaukite jokių klinikinių simptomų, o dalyvaukite patikros programose, ypač tos moterys, kurių amžius nuo 50 iki 69 m.

Na, o jeigu kalbėtume apie simptomus, tuomet galėčiau išskirti tokius:

  • moterys apčiuopia, kad ir neskausmingą darinį krūtyje arba pažastyje, ir jis nepriklauso nuo menstruacijų ciklo (jaunoms moterims dažnai atsiranda pabrinkimų, guzelių, kurie vėliau išnyksta, tačiau to nereikėtų susieti su vėžiu);
  • jeigu spaudžiant spenelį pasirodo išskyrų, jos yra kraujingos;
  • jeigu vyresnio amžiaus moterys skundžiasi krūties skausmais;
  • krūtys parausta;
  • atsiranda uždegimą primenančių pokyčių;
  • nenumokite ranka, jeigu pasikeitė krūties forma, spenelis pakito ar įsitraukė į vidų.

Tai pagrindiniai simptomai, kurie verčia sunerimti ir skatina kreiptis į specialistus.

Savityra (arba apčiuopa) yra taip pat puikus būdas kontroliuoti savo sveikatą, tuo labiau, kad tai akcentuoja ir amerikiečių mokslininkai. Tiesiog žinokite ir atkreipkite dėmesį. Savityra nėra nuvertintas dalykas, tačiau žiūrint iš mokslo pusės, ji neturi lemiamos įtakos mirtingumui, kadangi bet kuriuo atveju savityros rezultatų negalime vadinti ankstyvąja diagnostika. Tikslas – atrasti krūties vėžį tada, kai moteris nieko nejaučia, neapčiuopia, niekuo nesiskundžia, kad būtų galima jai padėti kuo greičiau ir efektyviau. 

– Paminėjote amžiaus faktorių. Nuo kada reikia sunerimti ir pradėti tirtis?

– Kiekvienoje šalyje yra epidemiologiniai duomenys – kokio amžiaus tos šalies moterys dažniausiai serga krūties vėžiu. Šiuo atveju mes neišsiskiriame iš kitų Europos šalių, ir moterys čia pradeda sirgti vyresniame amžiuje, o štai jaunos moterys su krūties vėžiu susiduria palyginti retai. Pastarieji atvejai beveik visad būna susiję su paveldimumu.

Mamografija – tai rentgenologinis tyrimas, kuris efektyvesnis tada, kai krūtyje yra daugiau riebalinio, o ne liaukinio audinio, t. y. vyresnėms moterims, o štai jaunesnėms kur kas labiau tinka echoskopija.

Dažniausiai vėžys aptinkamas 50-metėms ir vyresnėms moterims. Patikros programa, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti, prasideda nuo 50 iki 69-erių metų. Todėl jeigu jums sukako 50, metas aktyviai tikris mamografu.

O jeigu paklaustumėte, ką daryti toms moterims, kurios nepatenka į nurodytą amžiaus grupę, atsakyčiau, kad kiekvienas tyrimo metodas turi savo informatyvumą. Mamografija – tai rentgenologinis tyrimas, kuris efektyvesnis tada, kai krūtyje yra daugiau riebalinio, o ne liaukinio audinio, t. y. vyresnėms moterims, o štai jaunesnėms kur kas labiau tinka echoskopija, t. y. ultragarsinis tyrimas, kuris išsamiau tiria liaukinį audinį.

Norėčiau pabrėžti, kad jaunos moterys krūties vėžiu serga retai, ir nėra rekomendacijos visoms skubėti tirtis, tačiau į kai ką verta atkreipti dėmesį. Šiuo atveju paveldimumas vaidina nemažą vaidmenį ir, jeigu pirmosios linijos giminaitės, pavyzdžiui, mama, sesuo ir pan. sirgo vėžiu, tuomet skatiname išsitirti ir laikytis kontrolės, t. y. atlikti genetinius tyrimus arba paprasčiausiai dažniau tikrintis echoskopu. 

– Mamogramos kartais pavadinamos netiksliomis, esą ne visuomet užfiksuoja ligos židinį, net jeigu jis jau yra. Ar tai tiesa?

– Klinikinėje praktikoje pasitaiko įvairių atvejų. Taip pat jau minėjau, kad echoskopu tiksliau įvertinamas vienoks, o mamografu kitoks krūties audinys, tačiau tiriant abiem, specialistai dažniausiai visada nustato onkologinę ligą.

Kitas dalykas, kai susiduriame su itin agresyvia ligos forma, kuri plinta labai greitai: iš pradžių gali nieko nebūti, o po kurio laiko jau atrandamas vėžio židinys. 

– Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją ir tikrintis? Ką galime padaryti pačios?

– Pačioms tikrintis krūtis patariama ciklo viduryje, kadangi tada tokia savityra bus tiksliausia. Ne prieš, ir ne po menstruacijų, nes tuomet tikrai negausite objektyvios informacijos. Visada patariu moterims atkreipti dėmesį ir pasižiūrėti, ar krūtys vienodos formos, ar niekas nesikeičia, juk mes pastebime net subtiliausius niuansus. Tą rekomenduoja ir šeimos gydytojai, ir onkologai.

Jeigu moteris jauna ir neturi skundų, tikimybė, kad ji susirgs vėžiu – nedidelė, tačiau visada verta įvertinti paveldimumo faktorių. Tokios moterys turėtų rimčiau žiūrėti į savo sveikatą. 

– Aktorė Angelina Jolie pagarsėjo ne tik savo vaidmenimis, bet ir tuo, kad atliko abiejų krūtų mastektomiją, norėdama išvengti vėžio ateityje. Ar šis sprendimas neatrodo drastiškas?

– Tai nėra jokia naujiena, kadangi šitas BRCA genų tyrimas atliekamas jau seniai ir nusako, kokia rizika (o tai yra nuo 50 iki 80 proc.) gresia susirgti krūties arba kiaušidžių vėžiu. Taigi, kai jūs žinote, kad jūsų ateityje laukia, tarkime, net 80 proc. tikimybė, vadinasi, reikia gerai pagalvoti, ką darysite.

Mokslu įrodyta, kad tarp visų susirgusiųjų tik apie 10 proc. krūties vėžio yra paveldėta. Kaip žinoma, Lietuvoje per metus užfiksuojama daugiau kaip 1 500 naujų vėžio atvejų.

– Ką rekomenduojate, kai ta tikimybė susirgti didžiulė?

– Tokiais atvejais su paciente aptariami įvairūs ligos gydymo niuansai. Kalbame ir apie krūtų pašalinimą, t. y. mastektomiją, ir apie labai aktyvią stebėseną – echoskopiją, mamogramas ir t. t. Neturėtume diskutuoti nei „už“, nei „prieš“ mastektomiją, kadangi tai paciento, šiuo atveju, sveiko žmogaus pasirinkimas.

Ir tai yra sunku suvokti, nes tu jautiesi gerai, o turi žengti sunkų žingsnį, priimti svarbų sprendimą. Kurį laiką moterys ir yra stebimos, kadangi nė viena nesiryžta akimirksniu krūtų šalinimo operacijai. O sprendimų pasitaiko visokių, ir tai priklauso nuo paciento norų.

– Kadangi serga ir jaunos moterys, įdomu, kokiame amžiuje ši liga gali užklupti?

– Statistiškai per metus liga užfiksuojama 10–20 moterų iki 25-erių metų amžiaus. Tai nėra dideli skaičiai, tačiau jie dažniausiai susiję su genetiniu paveldimumu.

– Kokios priežastys, be genetinių, gali daryti įtaką onkologinei ligai?

– Labai daug kas priklauso nuo gyvenimo būdo. Štai fizinis aktyvumas gerai veikia ir yra rekomenduojamas ne tik sveikoms, bet ir toms moterims, kurios jau serga. Svorio metimas, sveika gyvensena padeda pasveikti.

Verta žinoti, kad nutukimas didina ligos riziką, be to, turi įtakos sveikimo procesui, kadangi daug kas siejama su medžiagų apykaitos ypatumais ir pan. Antsvorio turinčios pacientės sunkiau toleruoja skiriamą gydymą, pasitaiko daugiau pašalinių reiškinių.

Taip pat mokslininkai ištyrė, kad medžiagų apykaitos sutrikimai nulemia blogesnę ligos eigą ir daro neigiamą įtaką pacienčių galimybei pasveikti. Kuo toliau, tuo labiau onkologijoje kalbama apie tai, kad reikia atsikratyti žalingų įpročių, rūkymo, alkoholio.  

Taip pat tos moterys, kurios vėlai gimdo arba visai neturi vaikų, nemaitina krūtimi, kurios anksčiau subręsta, vėliau patiria menopauzę, produkuojančios daugiau estrogenų irgi atsiduria rizikos grupėje. 

Šiuo metu labai daug diskutuojama apie estrogenus. Kalbama ne tik apie tuos, kuriuos gamina moters organizmas, bet ir apie tuos, kurių gauname iš aplinkos, su maistu. 

Aštrus ir prieštaringai vertinamas kontraceptinių priemonių bei pakaitinio gydymo hormonais klausimas. Rizika susirgti krūties vėžiu didėja, jeigu gydotės hormonais arba vartojate kontraceptines priemones daugiau kaip dešimt metų. 

– Dažnai žiniasklaidoje galima rasti istorijų, kai žmonės pasakoja esą išsigydė paskutinės stadijos vėžį pakeitę mitybą. Ką apie tai manote?

– Jeigu kalbame apie vėžį, kai liga išplitusi ir aptinkamos metastazės, žmogus turėtų būti gydomas įrodymais pagrįstais metodais. Manau, kad vien tik alternatyvios priemonės tikrai nepadės pasveikti. Pritariu, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali daryti įtakos, puikiai tinka pačios ligos prevencijai, tačiau neskiriant tam tikro medicininio, mokslu pagrįsto gydymo, sveikti gana sudėtinga.

Rizika didėja, jeigu gydotės hormonais arba vartojate kontraceptines priemones daugiau kaip dešimt metų. 

Jokiu būdu negalima dėti lygybės ženklo tarp vėžio ir mirties. Žmonės tikrai labai dažnai pasveiksta, tik mes linkę girdėti ir kalbėti apie pesimistinius atvejus.

Tačiau jeigu liga itin išplitusi, apie visišką išgijimą kalbėti negalime. Šiuo atveju gydytojai stengiasi kaip įmanoma labiau užtikrinti kokybišką gyvenimą, o ir pasitaiko ilgalaikės remisijos, kai pacientai gyvena dešimtis metų.

– Kokią įtaką vėžiui daro šiuolaikinis gyvenimo ritmas: įtampa, stresas, nuolatinis nerimas? Ar tai skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi? Juk moterys apskritai jautriau reaguoja į išorinius dirgiklius.

– Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau publikacijų, kuriose akcentuojamas streso poveikis onkologinių ligų išsivystymui ir net jų progresavimui. Specialistai tiria sąsajas su stresu, streso valdymu, nuovargio jausmu, depresijos būsena bei onkologinės ligos paleidžiamuoju mechanizmu.

Taip pat skaitykite: Mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Gausus gyvūninės kilmės produktų vartojimas gali sukelti vėžį“

Taip pat noriu pasakyti, kad jeigu žmogus susirgo, o pacientai būna labai skirtingi, nuo jų nusiteikimo taip pat labai daug kas priklauso. Vieni pasitiki gydytoju, aktyviai dalyvauja gydyme, nepraranda vilties, sako sau, kad kovos, nugalės, ir mes kartais net stebimės ir matome, kaip žmonės puikiai laikosi gydymo metu, pasiekia puikių rezultatų, patiria mažiau komplikacijų.

O štai tiems, kurie iškart save laidoja, sako, kad viskas blogai, nemato ateities, puola į depresiją, neretai ligos eiga būna sudėtingesnė. Manyčiau, kad pasitikėjimas ir ryžtas turi didelę įtaką žmogaus ligos vystymuisi bei sveikimo procesui.

– Kokiais būdais gydomas krūties vėžys?

Lietuvoje per metus užfiksuojama daugiau kaip 1 500 naujų vėžio atvejų.

– Mastektomija nėra toks dažnas dalykas, be to, šiuo metu pasitaiko vis mažiau atvejų, kad reikėtų pašalinti visą ar abi krūtis. Dažnai jas pavyksta išsaugoti.

Krūties vėžiui gydyti taikomas kompleksinis gydymas ir pasitelkiami bent jau keturi metodai: chirurgija, chemoterapija, spindulinė terapija, kai kurioms moterims reikalingas biologinis, kitoms – hormoninis gydymas. Tai priklauso nuo paties naviko biologinių ypatumų – receptorių raiškos.

Taip pat skaitykite: Kokias ligas gali išduoti jūsų nagai?

– Tradicinė medicina ir alternatyvūs gydymo būdai. Kaip jie vienas kitą papildo, o gal atvirkščiai, kertasi?

– Visada protingai atrodo tie žmonės, kurie nesako, kad alternatyviais būdais galima viską išgydyti. Jie vertina ir tradicinės medicinos pasiekimus, neperlenkia lazdos. Jeigu pacientas būna labai nusilpęs, o mes jį apribojame nuo bet kokių įprastinių jo mitybos šaltinių, galime pasiekti ne tokio rezultato, kokio tikimės. Tačiau derinti tradicinę mediciną ir alternatyvius metodus tikrai galima.

Dažnai pastebiu įdomų dalyką. Kuo žmogus mažiau žino, tuo labiau būna įsitikinęs savo teisumu ir nepriima kitų nuomonių, agresyviai prieštarauja. Manau, kad visuomet reikia įsiklausyti į kelias nuomones, tuo labiau, kad tai, kas pagrįsta mokslinių tyrimų, nėra nupiešta šakėmis ant vandens.

Jeigu nėra įrodymų, teigti, kad alternatyvus gydymas „geriau“, o tradicinė medicina „bloga“, neteisinga. Iš viso sunerimčiau, jeigu kažkas siūlytų gydytis alternatyviais būdais ir lieptų atsisakyti įrodytų gydymo metodų.

– Kokių naujausių priemonių atrandama krūties vėžio gydyme?

– Visi jau apkalbėti gydymo metodai tobulėja, atsiranda naujų technologijų, pasiekiama puikių rezultatų gydant medikamentais. Didelį indėlį į vėžio diagnostiką įnešė ir magnetinio rezonanso tomografija. 

Patys silikoniniai implantai neturi įtakos krūties vėžio plėtotei, tačiau nepaprastai apsunkina paties naviko nustatymą, atradimą, diagnostiką. 

– Ar krūtų dydis gali turėti įtakos vėžiui?

– Tai mitas, kadangi nuo krūtinės dydžio tikrai nepriklauso vėžio dažnumo atvejai. Tačiau jeigu žvelgtume iš kitos pusės, pavyzdžiui, daugiau estrogenų produkuojančios moterys dažniausiai būna pilnesnės, išsiskiria stambesne krūtine, tada atrastume sąsajų. Tačiau šiuo atveju veikia visai kiti niuansai ir moters organizmo ypatybės.  

– Ar silikoninių krūtinės savininkės patiria sunkumų susidurdamos su krūties vėžiu?

– Patys silikoniniai implantai neturi įtakos krūties vėžio plėtotei, tačiau nepaprastai apsunkina paties naviko nustatymą, atradimą, diagnostiką. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką