Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pavojaus varpai: sėdimas darbas prilyginamas rūkymui

Darbas prie kompiuterio
„Shuterstock“ nuotr. / Darbas prie kompiuterio
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Norintys gyventi sveikiau dažnai susižavi nauja dieta ar stengiasi pakeisti savo mitybą, tačiau retas kuris susimąsto apie tai, kad fizinis aktyvumas irgi prisideda prie kokybiškesnio gyvenimo kūrimo.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Naujųjų laikų epidemija vadinamas judėjimo trūkumas labiausiai kankina asmenis, dirbančius sėdimą darbą ir kasdien praleidžiančius ilgas valandas prie kompiuterio. Ne veltui gydytojai nuolatinį sėdėjimą lygina su rūkymu – toks gyvenimo būdas trumpina gyvenimą lygiai taip pat, kaip ir viena po kitos traukiamos cigaretės. Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas teigia, kad nuolatinis darbas sėdint gali pakenkti daugeliui žmogaus organų sistemų.

„Prie kompiuterio dažnai sėdima netaisyklingai: įtraukiama galva, pakeliami pečiai – taip formuojasi kupra. Nuolatinis sėdimas darbas visų pirma iškreipia stuburą ir laikyseną, o tai lemia skausmus ne tik nugaros srityje, bet ir kojose. Vengiant fizinio krūvio, taip pat silpnėja raumenys, sąnariuose formuojasi ataugos, kurios vėliau apriboja judėjimą.

Jokia per ilgai užimama padėtis teigiamai neveikia organizmo, todėl sveikiausia stovimą ir sėdimą darbą kaitalioti. Taip nuolatos keičiasi sąnarių bei kaulų apkrovimo taškai ir organizmas prie besikeičiančios padėties gali adaptuotis, – įspėja J. Kalesinskas. – Tačiau blogai, kad žmonės linkę pulti į kraštutinumus: pakilę nuo darbo kėdės jie skuba užsiimti aktyviu sportu – lauko tenisu, futbolu ar intensyviomis treniruotėmis su treniruokliais sporto klube. Svarbu vertinti saiką ir krūvį organizmui didinti palaipsniui.“

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinio aktyvumo trūkumas yra trečias pagal sukeliamų mirčių skaičių planetoje, pralenkiantis net nutukimą. Dar praėjusio amžiaus viduryje Londono transporto sistemos tyrimas parodė, kad vairuotojai, kurie daugiau laiko praleidžia sėdėdami, turėjo 1,5 karto didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis negu konduktoriai, kurie nuolatos dirbo stovėdami.

Taip pat skaitykite: 7 jogos pozos nuo nugaros skausmo

Vėlesni gydytojų tyrimai šias įžvalgas tik patvirtino – ilgos valandos, praleistos sėdint nepatogiai, prisideda prie nuolatinių nugaros, kaklo ir galvos skausmų atsiradimo, padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir grėsmės susirgti diabetu. Sėdėjimo žala tokia didelė, kad, net jeigu ir kelias valandas per savaitę plušate sporto klube, treniruočių nauda kūnui bus menka, jeigu likęs laikas praleidžiamas sėdint.

„Ne veltui sėdimo darbo pasekmės organizmui kartais dar yra vadinamos Silicio slėnio sindromu pagal JAV informacinių technologijų lopšį, kurio darbuotojai garsėja persitempimu ir naktiniu darbu prie kompiuterių. Šis sindromas ne tik žaloja darbuotojų sveikatą, bet yra ir ekonominė problema – kasmet JAV darbdaviai išleidžia 20 mlrd. JAV dolerių kompensacijoms dėl Silicio slėnio sindromo sukeltų sveikatos problemų, o dar 100 mlrd. dolerių yra prarandami dėl sumažėjusio produktyvumo. Lietuvoje tokie tyrimai dar nėra atlikti, bet net neabejoju, kad didžioji dalis biurų darbuotojų skundžiasi nugaros ir pečių srities skausmais“, – sako UAB „ROL/Statga“ rinkodaros vadovas Darius Urlakis.

Specialistas pataria sėdėti tiesiai, nepalinkus virš stalo, nekeliant pečių ir nenulenkiant galvos į priekį. Kėdė turėtų paremti stuburo išlinkimą, o stalo aukštis turėtų būti toks, kad rašant klaviatūra, dilbis ir plaštaka turėtų būti vienoje linijoje lygiagrečiai grindims.

„Lietuvoje praktika investuoti į darbuotojų sveikatą ne tik suteikiant medicininį draudimą, bet ir pasirūpinant sveika darbo aplinka – dar nėra dažnas reiškinys. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ar Didžiojoje Britanijoje ergonomiški baldai, automatiškai prisitaikantys prie žmogaus ūgio, ne tik biuruose, bet ir mokyklose tapo norma.

Moksliškai įrodyta, kad sistemingas sėdimos darbo  pozos keitimas į stovimą, ir atvirkščiai gerina dėmesio koncentraciją ir kūrybiškumą, jau nekalbant apie fizinę kūno gerovę. Ergonomika neturi būti lyginama su prabanga, kadangi tokia darbo vieta gali padidinti darbuotojų motyvaciją ir jų darbo efektyvumą bei sumažinti nedarbo dienų, atsiradusių dėl pablogėjusios darbuotojo sveikatos, skaičių“, – sako D. Urlakis.

Prof. R. J. Kalesinskas primena, kad kiekvienas darbuotojas net prie įprasto darbo stalo gali sumažinti sėdėjimo žalą,  nepamiršdamas keisti padėties iš sėdimos į stovimą ir kas dvi valandas darydamas pertraukas. Specialistas pataria sėdėti tiesiai, nepalinkus virš stalo, nekeliant pečių ir nenulenkiant galvos į priekį. Kėdė turėtų paremti stuburo išlinkimą, tačiau nebūti per daug atlenkta atgal.

Stalo aukštis turėtų būti toks, kad rašant klaviatūra, dilbis ir plaštaka turėtų būti vienoje linijoje lygiagrečiai grindims. Atsakinėti į skambučius, užkandžiauti ar bendrauti su kolegomis biure galima ir stovint, o retkarčiais pasivaikščioti po biurą – tiesiog privaloma.

Komentarai
Temos Cigaretės
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką