Kauno Juozo Urbšio katalikiškos mokyklos pradinių pradinių klasių mokytoja Giedrė Rainienė, pedagoginį darbą dirbanti jau dvidešimt metų, sako, kad kartais tėvai, išleisdami pirmokėlį, stengiasi jį visapusiškai paruošti.
„Sakyčiau, kad vieni tėveliai labai stengiasi dėl vaikų paruošimo: kad vaikas ir skaitytų, ir rašytų, ir skaičiuotų. Kitaip tariant, į mokyklą ateitų jau beveik viską mokėdamas. Kita kategorija tėvų yra priešinga: kaip jau viskas bus, taip bus. Ir retai būna aukso viduriukas“, – sakė pedagogė.
Pasak G.Rainienės, ateidamas į mokyklą pirmokas turėtų žinoti tiek, kiek jį mokė darželyje: pažinti raides, skaičius iki dešimties, tačiau tikrai nėra bėdos, jei vaikas nemoka skaityti.
„Skaityti jie išmoksta greitai. Paprastai iki Naujųjų metų jau visi skaito. Skaitymo, rašymo gebėjimus vaikas tobulins, ir tam mes turime daug laiko – visus ketverius metus pradinėse klasėse. Tad noriu nuraminti tėvus, kurie nori visko ir greitai“, – kalbėjo mokytoja.
Moka skaityti, bet nemoka užsirišti batraiščių
Pasak pašnekovės, tėveliai, ruošdami vaiką į mokyklą, labiau orientuojasi į mokyklinius vaikų gebėjimus, tačiau pamiršta socialinius ir emocinius vaiko įgūdžius.
„Neretai būna taip, kad pirmokas ir skaito, ir raides pažįsta, atėjęs į pirmą klasę neblogai skaičiuoja, bet jam sunkiau sekasi bendrauti, jis nežino mandagumo taisyklių, jam kyla problemų bendraujant su klasės draugais.
Dar vienas pavyzdys: vaikas dar nemoka užsirišti batų raištelių. Tai nėra blogai, išmoks. Tačiau tada tėvai turėtų vaikui pirkti batus su lipdukais, o ne galvoti, kad batų raištelius užriš mokytoja. Tai atrodo smulkmena, bet mokytojai išties tenka tą daryti“, – sakė G.Rainienė.
Apie vaikų socialinius įgūdžius, tėvų lūkesčius mokytoja kasmet kalbasi ir su pačiais tėvais.
„Per pirmąjį susirinkimą aš prašau jų parašyti, kokie jų lūkesčiai, ko jie norėtų, kad vaikas pirmoje klasėje pasiektų; ko tikisi iš manęs? Didžioji dauguma rašo norintys, kad vaikas išmoktų skaityti, rašyti, praplėstų akiratį. Akcentuoja teorines žinias.
Labai reta mama parašo norinti, jog vaikas išmoktų bendrauti, įsiklausyti, užjausti. Tai emocinė, socialinė kryptis. Ne tik mokykliniai gebėjimai, bet ir šie dalykai pirmoje klasėje yra labai svarbūs“, – sakė pradinių klasių mokytoja.
Pataria iš anksto sureguliuoti dienos režimą
Ruošiant vaiką pirmai klasei tėvams reiktų iš anksto sureguliuoti dienos režimą – eiti laiku miegoti, įprasti valgyti pusryčius, mažiau laiko praleisti prie išmaniųjų įrenginių. Tada, atėję į mokyklą, vaikai lengviau koncentruos dėmesį, jų nevargins galvos skausmai, jie ne taip greitai pavargs.
„Būna, kad tėvai sako: sunkiai pažadinau vaiką. Klausiu, kada nuėjo miegoti, ir paaiškėja, kad pusė vienuolikos vakare. Bet vaikui tai vėlus metas, nes tokio amžiaus vaikai turi miegoti 10-11 valandų. Dėl to tėveliai labai nustemba.
Jei vaikas neišsimiegojęs, jis gali būti dirglus.
Jei vaikas neišsimiegojęs, jis gali būti dirglus. Dar vienas buitinis dalykas, o taip irgi būna – į mokyklą vaikas ateina nepavalgęs pusryčių. Tuomet jam ima skaudėti galvą, pilvą. Sureguliuoti vaiko mitybą yra labai svarbu“, – sakė pašnekovė.
Visi šie dalykai, pasak mokytojos, lemia vaiko sėkmes ar nesėkmes mokykloje ne tik mokantis, tačiau ir bendraujant.
Vaikams baimė persiduoda iš tėvų
Vieni vaikai į pirmąją klasę eina su džiaugsmu, kiti – su nerimu ar net baime. Svarstydama, kodėl taip yra, G.Rainienė sakė, kad vaiko baimės dažniausiai yra perimtos iš tėvų.
„Būna, kad ir tėvai patys išsigandę. Todėl aš visada visų pirma raminu tėvus. Jie ateina tarsi su išankstine nuostata, kad bus blogai, jie abejoja, ar vaikui pavyks. Tada sakau: galvokite priešingai, galvokite, kad viskas yra gerai. Manau, kad ta tėvų emocija, nuotaika persiduoda ir vaikui.
Jei tėvai iš pat ryto vaiką skubina sakydami: greičiau, paskubėk, jei nespėsi, tau nesiseks. Gal netyčia, patys to nenorėdami, bet jie vaikui sukelia neigiamas emocijas, įteigia baimę“, – sakė G.Rainienė.
Tuo tarpu į mokyklą atėjęs vaikas greitai nurimsta, jei pamato, kad mokytoja yra draugiškai ir pozityviai nusiteikusi, atsiranda naujų draugų.
Ne visi vaikai bus pirmūnai
G.Rainienė įvardijo dar vieną tėvų klaidą. Tai – nepamatuoti lūkesčiai. Pasak pašnekovės, natūralu, kad vaikai yra skirtingų gebėjimų ir ne visi gali būti pirmūnais.
„Tėvams sakau: nespauskite vaiko, juk mes pažymių nerašome. Svarbu, kad vaikui būtų gera klasėje, kad jis norėtų eiti į mokyklą.
Tėvams reiktų žinoti, kad mes labai daug dėmesio pirmoje klasėje skiriame adaptacijai. Tam yra du pirmieji mėnesiai. Tada vaikas susipažįsta su aplinka, draugais, mes kalbamės apie emocijas. Normalu, kad vaikas gali būti supykęs ir liūdnas. Aš jiems sakau, kad pyksta visi, pasakoju per savo pavyzdžius.
O vaikams kartais atrodo, kad tu turi būti super geras. Taip, matyt, jiems aiškina tėvai: būk geras, klausyk mokytojos, nedrįsk nieko daryti. Tėveliai kartais per daug iš vaikų reikalauja. Taip nėra, kad mokykloje viskas bus labai gerai. Visko bus“, – kalbėjo G.Rainienė.
Didelis ir baisus, ar didelis ir laukiamas?
Psichologė Monika Kuzminskaitė sako, kad kiekvienam vaikui mokykla yra didelis įvykis gyvenime, tačiau jis gali būti didelis ir baisus, arba didelis ir labai laukiamas.
„Tokio amžiaus vaikai daug patirties dar neturi, ir dažniausiai remiasi tuo, ką jiems apie mokyklą sako šeima ir artimieji. Štai į tai ir reikėtų atkreipti dėmesį, jei vaikas nenori eiti į mokyklą, nelaukia jos. Ar kažkas iš šeimos sako: pamatysi, mokykloje tau bus sunku, tave „suims į nagą“, ten iš tavęs „padarys žmogų“, ten bus tvarka ir taisyklės (vadinasi, bus ne taip, kaip yra dabar), ten nebus mamos, kuri tave lepina.
Jei vaikui piešiamas niūrus, rūstus, griežtas mokyklos vaizdas – jis tik tokį mokyklos paveikslą ir turi. Vargu, ar tokiu atveju vaikas gali mokyklos džiaugsmingai laukti“, – sakė M.Kuzminskaitė.
Kalbėdama apie tai, kokių klaidų nedaryti, specialistė visų pirma patarė nemeluoti ir nežadėti to, ko mokykloje nebus. Tačiau jokiu būdu ir negąsdinti.
„Jei su vaiku dalijatės savo prisiminimais, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie nebūtų tik neigiami, o bent jau atsverti ir gerais prisiminimais.
Reikėtų vaikui papasakoti, kaip mokykloje viskas vyks – kokios bus taisyklės, kokia tvarka, kaip vyks pamokos, kokie žaidimai, kada ir ką jam reikės daryti. Jei vaikas su šia tvarka, namų darbais, pirmomis pareigomis ir pirmomis užduotimis nesusipažįsta vaikų darželyje, būtų puiku tai daryti namuose. Tada pirmos dienos mokykloje nebus tokios neįprastos ir nesukels tiek daug įtampos ir nerimo vaikui.
Jei mokykla vaikui yra nepažįstama, nesuprantama, jis dar negeba laikytis taisyklių, bendradarbiauti, bendrauti su kitais vaikais, jei jam trūksta reikalingų įgūdžių (klausinėjimo, susitaikymo su nesėkme, gebėjimo apibūdinti kaip jis ar ji jaučiasi, rašymui ir piešimui reikalingų motorinių įgūdžių, kt.) – jis gali patirti daug nerimo.
Kai šalia nėra tėvų, kurie paprastai padėdavo spręsti visas nesėkmes – vaikas, žinoma, gali nebenorėti grįžti į aplinką, kurioje „neveikia“ jo anksčiau sėkmingai taikyti problemų sprendimo būdai ir kur nėra tėvų pagalbos.
Tam, kad jaustųsi saugiau, vaikas gali dažniau užsidaryti, nebandyti naujų dalykų, mažiau stengtis, mažiau bendrauti ir bendradarbiauti. Tai, žinoma, gali turėti įtakos ne tik mokymosi sėkmei, bet ir vaiko savijautai ir savo vertinimui. Taigi, geriausia, ką tėvai gali nuveikti savo būsimo pirmoko naudai – padėti saugiai patirti būsimą mokyklos tvarką ir pradėti pratintis prie jos, padėti vaikui lavinti ir tvirtinti mokyklai reikalingus įgūdžius ir, žinoma, jokiu būdu negąsdinti mokykla“, – sakė psichologė.
