Dabar populiaru
Publikuota: 2017 birželio 2d. 13:19

Švedijos profesorius: požiūris į fizines bausmes nepasikeis per metus

Smurtas prieš vaikus
123RF.com nuotr. / Smurtas prieš vaikus

Reikia daug laiko, kad visuomenė, tėvai pakeistų požiūrį į fizines bausmes, ir smurtas prieš vaikus nebūtų toleruojamas, sako Švedijos Upsalos universiteto kviestinis profesorius Staffanas Jansonas.

Seime tarptautinėje konferencijoje dalyvavęs gydytojas pediatras penktadienį teigė, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje didžioji dalis tėvų Švedijoje manė, jog jų pareiga buvo pliaukštelėti vaikui, kad šie taptų gerais piliečiais. Dabar dauguma tėvų fizines bausmes laiko pasibjaurėtinomis.

„Jeigu grįžtume į septintąjį dešimtmetį, pamatytume, kad beveik visi tėvai Švedijoje mažiausiai kartą per metus pliaukštelėdavo savo vaikams, kiti gana dažnai pliaukštelėdavo, o šiuo metu vos 5 proc. pliaukšteli vaikams. Jeigu paklaustumėte jaunų Švedijos tėvų apie pliaukštelėjimą vaikams, jie į tave pažvelgtų tarsi į kokį beprotį. Jie mano, kad pasibjaurėtina mušti vaiką“, – sakė S.Jansonas.

Švedija 1979 metais priėmė specialų vaikų auklėjimo įstatymą, juo uždraustos fizinės bausmės ir bet koks vaikus žeminantis elgesys. Pasak mokslininko, prieš tai Švedija pirmoji pasaulyje uždraudė bet kokias bausmes mokyklose.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikai Lietuvoje: padidėjo smurto atvejų prieš vaikus, dingusiųjų skaičius

„Priėmus tokį įstatymą, nebuvo siekiama kriminalizuoti tėvų elgesio, siekta pakeisti tėvų požiūrį į fizines bausmes. Reikėjo įtikinti visuomenę, kad skriausti vaiką reiškia tą patį, kaip ir netinkamai elgtis su suaugusiuoju. Buvo pradėta informacinė kampanija, visam tam prireikė daug laiko“, – tvirtino S.Jansonas.

Anot jo, Švedijoje visuomenės požiūris į vaiko teises formuotas organizavus plačią informacinę kampaniją.

Profesorius akcentavo, kad smurtas prieš vaikus turi būti prilygintas smurtui prieš suaugusiuosius.

„Priėmusi šį įstatymą Švedija pradėjo brangiausią informacinę kampaniją. Tuo metu interneto nebuvo, buvo televizija. Televizija kasdien rodydavo po šešias valandas socialinės reklamos. Kiekvienai šeimai buvo išsiųsti informacinei lankstinukai. Švedijos vyriausybė taip pat išpirko reklamos vietą ant pieno pakelių. (...) Tuo metu vaikai Švedijoje gerdavo labai daug pieno. Būtent tos reklamos buvo visur matomos. Tai buvo plataus masto informacinė kampanija, ir, atrodo, kad ji puikiai suveikė“, – pasakojo S.Jansonas.

Jis prognozavo, kad Lietuvai priėmus įstatymą, draudžiantį taikyti vaikams fizines bausmes, mušamų vaikų skaičius šalyje mažės.

Švedo duomenimis, jo šalyje prieš priimant vaikų auklėjimo įstatymą, kasmet būdavo nužudoma apie 50 vaikų, dabar – 4 kasmet, bet yra metų, kai nenužudomas nė vienas vaikas.

„Įmanoma pakeisti, daryti įtaką požiūriui ir elgesiui, tačiau tam būtinos tam tikros sąlygos. Labai svarbu, kad patys vaikai ir visuomenė žinotų, jog vaikai turi visas žmogaus teises. Taip pat labai svarbus politinis konsensusas, kad būtų imamasi tam tikrų įstatymų pakeitimų. Be abejo, visi turi suprasti, kad pokyčiai neįvyks nei per naktį, nei per savaitę, nei per metus. Tam reikia laiko“, – kalbėjo S.Jansonas.

Jis akcentavo, kad smurtas prieš vaikus turi būti prilygintas smurtui prieš suaugusiuosius.

Konferencijoje Vilniuje dalyvavęs Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato Vaikų priežiūros departamento vyresnysis patarėjas Mortenas Stephansenas teigė, kad jo šalyje už grasinimą vaikui, jo laisvės suvaržymą, kitokį šiurkštų netinkamą elgesį su vaiku gali būti baudžiama iki trejų metų laisvės atėmimo, už vaiko sužalojimą, sveikatos sutrikdymą bausmė gali siekti iki šešerių metų nelaisvės.

„Tokių pasekmių galima tikėtis, kada vaikas yra purtomas. Tokiu atveju vaikui gali būti pažeistos smegenys ar net ištikti paralyžius“, – sakė M.Stephansenas.

Jis teigė, kad šiuo metu Norvegija priima daug pabėgėlių, ir jie informuojami apie šalyje veikiančius smurtą prieš vaikus draudžiančius įstatymus.

Norvegijos vaikų, jaunimo ir šeimos reikalų direktorato atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad jo šalyje privalu pranešti apie netinkamą elgesį su vaiku, jį pastebėjus.

„Žinau apie tuos šiurkščios prievartos atvejus ir tuos priėmimo atvejus, apie kuriuos rašoma tiek Rusijoje, tiek visur kitur, tačiau tai yra tik viena medalio pusė. Absoliuti dauguma vaikų lieka namuose, jie nėra paimami. Jiems ir tėvams teikiama pagalba namuose, kad tėvai galėtų susitvarkyti su kilusiais iššūkiais nenaudodami smurto. Apie tokius atvejus nerašoma“, – sakė M.Stephansenas.

Lietuvos spaudoje taip pat vis pasirodo informacija apie iš lietuvių tėvų Norvegijoje paimtus vaikus.

Lietuvos policijos duomenimis, pernai Lietuvoje 2,7 tūkst. vaikų nukentėjo nuo smurto.

Seimas šių metų vasarį priėmė įstatymo pataisas ir uždraudė Lietuvoje vaikams taikyti fizines bausmes. Tai padaryta po to, kai šių metų sausį namuose Kėdainiuose mirtinai buvo sumuštas keturmetis berniukas. Jo nužudymu įtariami patėvis ir motina.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką