Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 22d. 13:14

COVID-19 sergančiųjų gydymo praktinis vadovas: kas laukia medikų ir ką teks patirti ligoniams?

Ligoninė Kinijoje
„Scanpix“/AP nuotr. / Ligoninė Kinijoje

Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva į lietuvių kalbą išverstas COVID-19 prevencijos ir gydymo praktinis vadovas, kuriame pateikiamos Kinijos medicinos darbuotojų kovos su koronavirusu gerosios praktikos.  Šiame vadove aprašoma, kaip turi elgtis medikai ir kaip gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai, kokios jų kitos ligos yra itin pavojingos.

Ne tik Vilniaus, bet visos Lietuvos medikams skirtas leidinys sudarytas pagal klinikinę Džedziango universitetinės medicinos mokyklos patirtį, remiantis 104 pacientų, sirgusių koronavirusu, gydymu.

Praktiniame vadove pateikiamos trys pagrindinės temos: ligos prevencija ir kontrolė, diagnozė ir gydymas, pacientų slauga. Taip pat pateikiamas priedas su išsamiomis medicininėmis rekomendacijomis koronavirusu sergantiems pacientams pagal paciento būklės sunkumo stadijas.

Versdami šį dokumentą vertėjai pastebėjo ne vieną situaciją, kuri Lietuvos medicinoje neaktuali arba nenaudojama, tačiau tikimasi, kad ši susisteminta informacija apie COVID-19 gydymą gali padėti ir Lietuvos medikams.

Vis tik, skaitant Kinijos medikų rekomendacijas, akivaizdu, jog kai kurios jų Lietuvoje sunkiai įgyvendinamos dėl ribotų ligoninių patalpų ar materialinių ir žmogiškųjų resursų trūkumo.

Rekomenduoja atskiras zonas

Kinijos medikai rekomenduoja turėti karščiuojančiųjų patikros punktus su uždaru vienpusiu praėjimu prie ligoninės įėjimo ir su aiškiai matomu ženklu.

Sveikatos priežiūros įstaigos turi įsteigti reliatyviai nepriklausomą stotelę-kliniką COVID-19 simptomus turintiems žmonėms (karščiavimas, kosulys, oro trūkumas), su uždaru vienpusiu praėjimu, prie ligoninės įėjimo aiškiai matomu ženklu; žmonės turi judėti laikydamiesi „trijų zonų ir dviejų praėjimų“ principo: kontaminuota zona, potencialiai kontaminuota zona ir švari zona, kurios turi būti aiškiai atskirtos.

Infekcijos prevencijos ir kontrolės specialistai turėtų būti paskiriami prižiūrėti medicinos personalą užsidedant ir nusiimant apsaugines priemones.

Siūloma įrengti atskirą laboratoriją, apžiūros, stebėjimo ir gaivinimo kabinetus; atskirti diagnozavimo ir gydymo zonas.

Karščiuojantys pacientai privalo dėvėti medicinines apsaugines veido kaukes; pacientų vizitų laikas turi būti minimalizuotas dėl rizikos perduoti užkratą kitiems.

Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ukmergės ligoninė
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr./Ukmergės ligoninė

Personalui – griežti mokymai

Turi būti užtikrintas ir adekvatus medicinos personalo apsauginių priemonių apsivilkimo bei nusivilkimo procesas.

Prieš dirbdamas karščiuojančių pacientų punktuose ir izoliacijos palatose, personalas turi būti praėjęs griežtus mokymus ir patikras, kad žinotų, kaip apsivilkti ir nusimauti asmenines apsaugos priemones.

Personalas turėtų būti padalytas į kelias komandas. Kiekviena komanda turėtų dirbti ne ilgiau kaip 4 valandas izoliacijos palatoje. Komandos turėtų dirbti skirtingu metu izoliacijos skyriuose (užterštose zonose).

Kiekvienai komandai siūloma organizuoti gydymą, patikras ir dezinfekciją, kad sumažėtų žmonių judėjimo iš ir į palatas dažnis. Prieš pabaigdami savo pamainą, darbuotojai turi nusiprausti ir užsitikrinti būtiną asmens higieną, kad būtų išvengta galimo kvėpavimo takų ir gleivinės užkrėtimo.

Gyventi rekomenduoja izoliuotose patalpose

Izoliacijos zonose dirbantis personalas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, medicinos technikus ir logistikos darbuotojus, privalo gyventi izoliuotose patalpose ir neiti iš namų be leidimo.

Medicinos personalo imunitetui stiprinti turi būti suteikiama maistinga dieta, rekomenduojama stebėti ir registruoti viso personalo sveikatos būklę: kūno temperatūros pokyčius, kvėpavimo takų būklę, taip pat raginama pasitelkti ekspertų pagalbą spręsti visas psichologines ir fiziologines darbuotojų problemas.

„Jei personalui pasireiškia bet kokie COVID-19 būdingi simptomai, iškart juos izoliuokite ir atlikite NAT tyrimą. Kai izoliacijos zonose dirbantis personalas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, medicinos technikus ir logistikos darbuotojus, baigia darbą ir grįžta į įprastinį gyvenimą, jiems turi būti atliekamas NAT tyrimas dėl SARS-CoV-2.

Jei tyrimo rezultatas neigiamas, jie turi būti kartu izoliuojami specialioje vietoje 14 dienų prieš nutraukiant jų sveikatos būklės stebėjimą“, – rašoma leidinyje.

„Scanpix“ nuotr./Laikinoji ligoninė Uhane
„Scanpix“ nuotr./Laikinoji ligoninė Uhane

Tarp rekomendacijų – pakartotinis tyrimas

Visi sveikatos priežiūros darbuotojai, vadovaudamiesi atrankos kriterijais, privalo žinoti epidemiologines ir klinikines COVID-19 ypatybes ir pagal tai tikrinti pacientus.

Nukleino rūgšties tyrimai (NAT) atliekami tiems pacientams, kurie atitinka įtariamų pacientų atrankos kriterijus.

Pacientams, jei jie neturi patvirtintos epidemiologinės anamnezės, tačiau dėl jų simptomų negalima atmesti COVID-19, rekomenduojama atlikti papildomą vertinimą diagnozei patvirtinti.

Kinijos medikai teigia, kad kiekvienas pacientas, kurio tyrimo rezultatai neigiami, turi būti pakartotinai ištirtas po 24 valandų. Jei pacientas gauna du neigiamus NAT rezultatus iš eilės ir neturi klinikinės apraiškos, tada jam gali būti atmesta galimybė turėti COVID-19. Jei pacientui negalima atmesti galimybės, jog šis serga COVID-19 infekcija dėl jo klinikinių simptomų, jam kas 24 valandas turi būti atliekamas papildomas NAT tyrimas, kol sirgimo galimybė bus atmesta arba patvirtinta.

Patvirtinti atvejai, kurių NAT rezultatas yra teigiamas, turi būti priimami ir gydomi bendrai atsižvelgiant į jų būklės sunkumą (bendroji izoliacija ar izoliacija intensyvios terapijos skyriuje).

Medikų prašoma šviesti pacientus ir jų šeimas apie ankstyvų ligos simptomų identifikavimą ir būtinus prevencinius veiksmus.

Izoliacinių palatų zona

Įtariami ir patvirtinti COVID-19 pacientai turi būti atskirti skirtingose palatose. Įtarus COVID-19, pacientai turi būti izoliuoti atskirose vienvietėse patalpose. Kiekvienoje palatoje turi būti įrengtas atskiras vonios kambarys, o paciento veikla turėtų būti apribota jo palatos ribose.

Patvirtinus COVID-19, pacientai gali būti apgyvendinami tame pačiame kambaryje, jei tarpai tarp lovų yra ne mažesni kaip 1,2 metro. Patalpoje turi būti įrengtas vonios kambarys, o pacientai negali išeiti iš palatos.

Šeimos vizitai ir priežiūra neleidžiami. Pacientams turėtų būti leidžiama turėti savo elektroninių ryšių priemones, palengvinančias bendravimą su artimaisiais.

Pacientai turi būti išmokomi, kaip taisyklingai dėvėti chirurgines kaukes, tinkamai plautis rankas, kosulio etiketo, medicininio stebėjimo ir laikytis namų karantino.

123RF.com nuotr./Rankų plovimas – būtinas saugantis virusų
123RF.com nuotr./Rankų plovimas – būtinas saugantis virusų

Patariama naudoti vienkartinius chirurginius instrumentus

Atskiras dėmesys leidinyje skiriamas dezinfekcijos procedūroms. Taip pat atkreipiamas dėmesys į sergančių arba galimai užsikrėtusių pacientų chirurgines operacijas.

Paruošti pacientą patariama neigiamo oro slėgio operacinėje, esant galimybei patariama naudoti vienkartinius chirurginius instrumentus, o visas operacinės personalas (įskaitant gydytojus, anesteziologus, operacinės slaugytojas) turėtų užsidėti asmenines apsaugos priemones šliuzo patalpoje: medicinines kepures, medicinines apsaugines kaukes, medicininius akinius, apsauginę medicininę aprangą, antbačius, latekso pirštines ir orą gryninantį respiratorių.

Operacijos metu, šliuzo ir operacinės durys turi būti uždarytos, operacija atliekama tik tuo atveju, jeigu patalpoje yra neigiamas slėgis. Nereikalingi personalo nariai neturi būti įleidžiami į operacinę.

Mirusiųjų kūnų tvarkymo procedūrų rekomendacijos

Pateikiamos sirgusių arba galimai užsikrėtusių pacientų kūnų tvarkymo procedūrų rekomendacijos.

Personalas turi dėvėti asmeninės apsaugos priemones. Mirusiojo kūno žaizdos ar kitos ertmės, burna, nosis, ausys, išangė, tracheotomijos skylės turi būti uždengiamos medvilnės kamuolėliais arba marle, išmirkytais dezinfekante.

Mirusiojo kūnas turi būti apvyniojamas dviejų sluoksnių audiniu, išmirkytu dezinfekante, ir apvyniojamas dviejų sluoksnių, užsegamu, sandariu apvyniojimo audiniu, išmirkytu chloro turinčiame dezinfekante.

Personalas izoliuotai turi pergabenti kūną iš palatos, per užterštą aplinką į specialų liftą, vėliau kuo greičiau specialia mašina kūnas transportuojamas tiesiai į numatytą vietą kremavimui.

„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas Kinijoje
„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas Kinijoje

Be skubaus reikalo nesilankyti gydymo įstaigose

Kinų medikai, taip pat kaip ir Lietuvos, skatina visuomenę naudotis tokiomis neskubios medicinos pagalbos paslaugomis, kaip lėtinių ligų gydymas internetu, taip sumažinant pacientų srautus gydymo įstaigose. Kartu sumažinama kryžminės infekcijos rizika.

Pacientai, kuriems būtina apsilankyti sveikatos priežiūros įmonėse, vizito detales turėtų suderinti iš anksto, o medikai išsamią informaciją apie pacientus turėtų susirinkti iš anksto, taip sumažinant vizito trukmę.

Medicininio personalo darbo krūvio ir infekcijos rizikos sumažinimui svarbu kaupti ekspertų žinias ir patirtį naudojantis nuotolinėmis konsultacijomis, pakaitomis dirbti nuotoliniu būdu, siekiant sumažinti kontakto riziką, darbo krūvį ir taupyti apsaugines priemones.

Diagnozavimas ir gydymas

„Nuo COVID-19 protrūkio pradžios, mirtingumo rodiklis buvo gana aukštas dėl specifiškų ir efektyvių gydymo būdų trūkumo. Kadangi mirtingumas yra ypatingai visuomenės susirūpinimą keliantis rodiklis, gydymas, galintis sumažinti kritinių būklių mirtingumo dažnį, yra labai
svarbus norint išvengti visuomenės panikos“, – rašoma leidinyje.

Pažymima, kad COVID-19 diagnozę reikia stengtis patvirtinti kaip įmanoma greičiau, pacientus izoliuoti ir pradėti jų gydymą.

SARS-CoV-2 nukleorūgšties aptikimas iš paciento mėginių yra pagrindinis tyrimas diagnozuojant COVID-19. Tačiau atsižvelgiant į klaidingai neigiamų testų tikimybės buvimą, atliekama ir krūtinės kompiuterinė tomografija, o pamačius COVID-2019 būdingus vaizdus žmogų galima laikyti užsikrėtusiu net ir esant neigiamiems nukleorūgšties tyrimo rezultatams.

123RF.com nuotr./Koronavirusas
123RF.com nuotr./Koronavirusas

Tad patvirtintas atvejis yra paremtas epidemiologine istorija (įskaitant klasterinį perdavimą), klinikine išraiška (karščiavimas ir kvėpavimo takų pažeidimo simptomai), radiologiniais plaučių tyrimais ir SARS-CoV-2 nukleorūgščių bei specifinių antikūnų kraujo serume nustatymo
rezultatais.

Ankstyvas antivirusinis gydymas gali sumažinti sunkių bei kritinių atvejų dažnį. Nors kol kas nėra kliniškai įrodytų efektyvių antivirusinių vaistų, tačiau medikai tam tikrus antivirusinius vaistus skiria.

Leidinyje išsamiai aiškinami įvairūs gydymo būdai ir medicininės priemonės, vaistai, galimi šalutiniai poveikiai.

COVID-19 pacientai dažnai turi komplikuotų užsislėpusių ligų ir vartoja daug vaistų. Todėl medikai turi atkreipti dėmesį į neigiamas vaistų reakcijas ir jų tarpusavio sąveiką, kad pavyktų išvengti vaistų sukeltų organų pažeidimų ir būtų pagerintas sveikimas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medikai apžiūri ir išveža sergantį žmogų
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medikai apžiūri ir išveža sergantį žmogų

Kinijos medikai kalba ir apie plaučių transplantaciją

Primenama, kad COVID-19 yra virusinės kilmės infekcinė liga, todėl nerekomenduojama vartoti antibiotikų, norint sumažinti bakterinės infekcijos riziką lengviems ar eiliniams pacientams. Antibiotikus atsargiai reikia skirti sunkiems pacientams, atsižvelgiant į jų būklę.

Gydant kai kuriuos COVID-19 ligonius jiems būdingi virškinamojo trakto simptomai (tokie kaip pilvo skausmas ir viduriavimas) dėl tiesioginės virusinės žarnyno gleivinės infekcijos arba antivirusinių ir priešinfekcinių vaistų.

Sunkūs ir kritinės būklės COVID-19 pacientai, patiriantys didelį stresą, turi didelę mitybos nepakankamumo riziką. Ankstyvas mitybos nepakankamumo, virškinimo trakto funkcijų ir aspiracijos rizikų įvertinimas bei laiku pradėta enterinė mityba yra svarbūs faktoriai kalbant apie pasveikimą.

COVID-19 yra nauja, itin užkrečiama liga, kurios pagrindinis taikinys yra plaučių alveolės, ypač pažeidžia sunkių pacientų plaučius ir sukelia sunkų kvėpavimo nepakankamumą.

Kinų medikų rekomendacijose kalbama ir apie specialiuosius pacientus. Jiems priskiriamos nėščios moterys, pacientai su inkstų ar kepenų nepakankamumu, pacientai, kuriems taikomas dirbtinis kvėpavimas, pacientai su pakaitine inkstų terapija ir kiti. Gydant tokius ligonius patariama atkreipti dėmesį į skiriamus vaistus – kokie jie atskiroms pacientų grupėms gali būti skiriami, o kokie – ne.

Anot kinų medikų, plaučių transplantacija yra efektyvus gydymo būdas pacientams su paskutinės stadijos ūmiomis plaučių ligomis. Tačiau retai pranešama apie plaučių transplantacijas ūmių infekcinių plaučių ligų gydymui.

Remiantis bendrais tyrimo principais, darant viską siekiant išgelbėti gyvybę, atidžiai atrenkant ir apsaugant pacientus, jei plaučių pažeidimai pastebimai negyja po adekvataus gydymo ir pacientas yra kritinės būklės, plaučių transplantacija svarstytina kaip gydymo variantas.

Pataria stebėti psichinę būseną

Kinijos medikai akcentuoja, jog gydant užsikrėtusius koronavirusu svarbu stebėti psichinę būseną (individualus psichologinis stresas, nuotaika, miego kokybė ir pan.) Ji turi būti stebima ir fiksuojama kiekvieną savaitę.

Gerinti psichinę būseną patariama atsipalaidavimo, kvėpavimo treniruotėmis, o sunkiems pacientams yra rekomenduojama kombinuota medikamentų ir psichoterapijos intervencija, taip pat gali būti skiriami raminamieji, psichotropiniai vaistai.

Kada pacientas išleidžiamas iš ligoninės?

Kinų medikų teigimu, pacientas gali būti išrašomas iš ligoninės, kai kūno temperatūra išlieka normali bent tris dienas, kvėpavimo sistemos veikla ženkliai pagerėjusi, nukleino rūgšties testas neigiamas du kartus iš eilės (su tyrimo intervalu, didesniu nei 24 valandos), plaučių vaizdai rodo akivaizdų pažeidimų gijimą, nėra gretutinių ligų ar komplikacijų, dėl kurių būtų privaloma hospitalizacija.

Įprastai antivirusiniai vaistai po išrašymo nėra būtini. Simptominis gydymas gali būti taikomas, jei pacientai lengvai kosėja, skundžiasi prastu apetitu.

Antivirusiniai vaistai po išrašymo gali būti naudojami, jei pacientas turi plaučių pažeidimų tris dienas po to, kai nukleino rūgšties testas buvo neigiamas.

Po gydymo ligoninėje būtina izoliacija namuose

Pacientai turi izoliuotis dvi savaites po išrašymo. „Mūsų ligoninėje buvo įdiegti griežti pacientų išrašymo standartai. Nebuvo nė vieno atvejo, kai skreplių ar išmatų mėginių testai buvo teigiami po išrašymo“, – teigia vienos iš Kinijos ligoninių medikai.

Rekomenduojamos saviizoliacijos sąlygos po išrašymo:

  • savarankiško gyvenimo vieta su dažna ventiliacija ir dezinfekcija.
  • vengimas kontakto su kūdikiais, vyresnio amžiaus žmonėmis, taip pat tais, kurie turi silpnesnę imuninę sistemą.
  • Pacientai ir jų šeimos nariai privalo dėvėti kaukes ir dažnai plauti rankas.
  • Kūno temperatūra matuojama 2 kartus per dieną (ryte ir vakare); atidžiai stebimi visi būklės pakitimai.

Tolesnis būklės stebėjimas

  • Gydytojas turėtų būti paskirtas kiekvieno išrašyto paciento būklės stebėjimui.
  • Pirmasis skambutis – per 48 val. po išrašymo. Ambulatoriniai patikrinimai praėjus 1, 2 ir 4 savaitėms po išrašymo. Į patikrinimą įeina inkstų ir kepenų funkcijos patikrinimai, kraujo tyrimas, nukleino rūgšties testas skrepliuose ir išmatose.
  • Plaučių funkcijos testas arba plaučių kompiuterinė tomografija turėtų būti atlikti priklausomai nuo paciento būklės.
  • Gydytojo skambutis praėjus 3 ir 6 mėnesiams po išrašymo.
Komentarai: 13

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką