„Viena pagrindinių priežasčių – tai mes nežinome mirusiojo valios, nes niekada šeimoje tokia tema nebuvo gvildenta. Taip pat donorystei didelį smūgį kerta bet kokia bloga žinia iš medicinos srities. Tokių straipsnių ir laidų yra nemažai. Iš tiesų labai dažnai yra akcentuojama, o gal vis dėlto žmogus atsigaus. Čia reikia medicininio supratimo, kad suvokti, kas yra smegenų mirtis. Žmonės ją painioja su komos sąvoka, tačiau smegenų mirtis yra galutinė“, – sakė R.Pekarskienė.
Čia reikia medicininio supratimo, kad suvokti, kas yra smegenų mirtis. Žmonės ją painioja su komos sąvoka, tačiau smegenų mirtis yra galutinė, – sakė R.Pekarskienė.
Šiuo metu yra beveik 20 tūkst. žmonių, kurie pareiškė sutikimą, jog po mirties jų organai būtų panaudoti transplantacijai. Lietuvai tai nėra labai didelis skaičius. Tačiau tai nereiškia, kad tik tiek žmonių pritaria organų donorystei. Pasak pašnekovė, visada labai svarbu, kad šeimoje žinotų vienas kito valią.
„Daugiausiai donorystei pritaria jaunosios kartos atstovai, nors turime ir solidžių senjorų, kurie pasirašo donorystei. Aktyviausi yra vilniečiai, kauniečiai, panevėžiečiai, kitų didžiųjų miestų gyventojai“, – sakė R.Pekarskienė.
Laukiančiųjų šiuo metu yra 447, o transplantacijų šiemet atlikta 106. „Tai kasmet taip ir būna. Tos žirklės labai didelės“, – apgailestavo Nacionalinio transplantacijos biuro komunikacijos skyriaus vedėja.
Laida „Ryto espresso“ transliuojama darbo dienomis 6.05 val.
