Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. skurdo rizikos riba buvo 691 Lt asmeniui, kuris gyvena vienas, arba 1452 Lt šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų. Kiek pinigų lieka maistui, gaunant tokias pajamas? Ir ar įmanoma maitintis sveikai, kai sveikas maistas kainuoja brangiau?
Savaitraštis „15min“ nusprendė atlikti žurnalistinį tyrimą: ar įmanoma sveikai maitintis už 12 Lt per dieną (84 Lt per savaitę)? Viena devynių asmenų šeima neseniai televizijos eteryje pasakojo, kad būtent tiek pinigų, atmetus kitas išlaidas, lieka maistui ir gėrimams vienam jos nariui. Ir šeima stengiasi maitintis sveikai.
 |
| Dalios Daškevičiūtės nuotr./Tokius patiekalus teko gamintis, sumanius maitintis ne tik sveikai, bet ir pigiai. |
Išgirdęs apie eksperimentą, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas nukirto, kad sveikai maitintis už tokią sumą neįmanoma. Vis dėlto pažadėjo įvertinti rezultatus – eksperimento metu užpildytą mitybos dienoraštį.
Taigi į savaitės trukmės kulinarinę ir finansinę kelionę teko leistis vienai, po ranka pasikišus sveikos mitybos piramidę ir žinių bagažą.
Nuolaidų karalienė
Paskutinė vakarienė – taip dietologai vadina dienos, kai žmogus pradės laikytis kokios nors dietos, išvakares. Mat prieš dietą norisi atsigriebti, net jei ji truktų vos kelias dienas. Mano „paskutinė vakarienė“ – kola, pieniškas šokoladas ir gera kava.
Būtent kava pradedu kiekvieną savo dieną. Ji turi būti skani, gardžiai kvepėti, nepagailiu jai 6–7 Lt. Kaip sakoma, jei iš ryto neišgeriu kavos – nepaskrendu.
Eksperimento metu šiam skrydžiui piniginė nepasiruošusi. Tenka nusipirkti pieno pakelį ir maltos kavos pakuotę ir mėgautis kava saikingai, nes vienas balintos kavos puodelis atsieina beveik litą. Arbatą irgi reikia taupyti, o apie mineralinį vandenį apskritai pamiršti – teks gerti iš krano.
Apsiskaičiuoju, kad kasdien turiu suvalgyti mažiausiai 400 gramų daržovių, porą vaisių, įvairių kruopų, duonos. Taip pat reikia baltymų, kurių lietuvių maiste paprastai stinga.
Pigiausi vaisiai – obuoliai, bet daug jų neprivalgysi. Be jų, nusiperku didelį ananasą už 4 Lt, o bananus imu tokius mažus, kad vienas kainuoja keliasdešimt centų.
Pigiausios daržovės – bulvės, morkos, svogūnai, burokai, kopūstai. Jų nepakanka, kad organizmas gautų įvairesnių medžiagų, o „egzotiškesnės“ daržovės labai brangios, todėl kaip alternatyvą už 2,24 Lt nusiperku šaldytų kalafiorų, brokolių, šparaginių pupelių ir pievagrybių mišinį, kurio užtenka dviem porcijoms.
Mėsa brangi, todėl vištienos filės perku labai mažai. Dar perku jogurto, grūdėtos varškės, gabaliuką fermentinio sūrio. Neužmirštu ir žemės riešutų, saulėgrąžų sėklų, taip pat džiovintų slyvų.
Ruginės bandelės, duona – taip pat sveika, bet nepigu. Prekybos centre tenka pasirausti tarp nupigintų duonos gaminių ieškant ko nors, kas dar galioja tą pačią dieną. Beviltiška. Nusiperku tris supakuotas gana kietas bandeles už 1,49 Lt, kurių galiojimas baigsis už kelių valandų.
Nuolaidų ieškojimas yra užduotis Nr. 1, siekiant maitintis taupiai.
Grikiai – skanios ir biologiškai vertingos kruopos, tačiau be nuolaidų jų neįpirksi. Taigi nuolaidų ieškojimas yra užduotis Nr. 1, siekiant maitintis taupiai. O tai darant, viskas atrodo brangu. Net buvimas parduotuvėje erzina, kai prieš akis iškylanti ne itin sveikų ir nepigių produktų gausa bado pirštais: tau to negalima.
Panašiai tikriausiai jaučiasi darbo netekę arba gerokai sumažėjus pajamoms žmonės, kuriems staiga tenka apriboti savo išlaidas.
Daržovės ne visada pasotina
Esu iš tų, kurie nedažnai randa laiko ir noro gaminti, bet turint 12 Lt kitos išeities nėra. Prisiverdu grikių, makaronų, ryžių, truputį pasūdau, nepilu jokio padažo, kad būtų sveikiau ir pigiau. Prisipjaustau įvairių daržovių, užpilu šaukšteliu aliejaus, apibarstau prieskoniais ir truputėliu fermentinio sūrio.
Maistas atrodo neblogai, porcijos nemažos, bet skonis galėtų būti ir geresnis. Daržovės ne visada pasotina, o obuoliai apskritai žadina apetitą, todėl kartais skrandis groja maršus jau po dviejų valandų, nors sveikai maitinantis reikia valgyti kas 2,5–4 valandas.
Paskirstau valgymus taip, kad kasdien panašiu metu papusryčiaučiau, papietaučiau, pavakarieniaučiau ir kartą ar du suvalgyčiau užkandį – bandelę, vaisių, jogurto, varškės. Geriu daug vandens.
Nuo didelio vaisių, daržovių ir grūdinių produktų kiekio pilvas visą laiką išsipūtęs, virškinimas sutrikęs. Pirmas dvi dienas vaikštau kaip tiksinti bomba, tai trukdo socialiniam gyvenimui ir savijautai.
Laimėtus šokoladus teko atiduoti
Savaitgalį viename didžiųjų sostinės prekybos centrų vyksta akcija: perkantys ne mažiau nei už 55 Lt dalyvauja loterijoje. Nusipirkusi dovanų, stoviu su dviem čekiais kilometrinėje eilėje ir tikiuosi laimėti kompiuterį arba išmanųjį telefoną. Deja, laimiu tik pieniško šokolado plytelę ir kolos skardinę.
Nutįsta seilė, todėl laimikį atiduodu pasaugoti draugui iki eksperimento pabaigos: tiek šokoladas, tiek kola yra cukraus prisotinti produktai, patupdyti mitybos piramidės viršūnėje. Juos reikia vartoti labai retai.
Kitą dieną su tėvais apsilankome ten pat. Kavinėje valgyti man pasirodo per brangu, tad palieku sutrikusius tėvus pietauti, o pati milžiniškame prekybos centre ieškau kavos, kuri kainuotų pigiau nei 4 Lt. Tokios nėra.
Tėvai nusprendžia mane pavaišinti. Jaučiu kaltę, todėl iš dvylikos litų atskaičiuoju litą – tiek būtų kainavę, jei būčiau dariusis kavos namie.
Krečia šaltis, norisi „jovalo“
Penktą eksperimento dieną pradeda skaudėti skrandį, krečia šaltis. Per skubėjimą pamirštu į darbą atsinešti maisto, todėl išgeriu kavos su pienu, suvalgau obuolį ir nekantriai laukiu pietų.
Nors ir su nuolaidų kuponais, už lietinį su troškintomis daržovėmis ir pievagrybių sriubą kavinėje tenka išleisti 6,40 Lt, nes nieko sveikesnio ir pigesnio nerandu.
Prastai jaučiuosi, svaigsta galva, norisi prigulti arba užvalgyti, nors neturėčiau jaustis alkana.
Likusią dienos dalį įnirtingai svarstau, iš kur reikės pigiai gauti baltymų, nes baltymingas maistas kainuoja daugiau nei prisotintas angliavandenių. Prastai jaučiuosi, svaigsta galva, norisi prigulti arba užvalgyti, nors neturėčiau jaustis alkana.
Tokia savijauta aplanko žmones, besilaikančius dietos. Pasąmonė siunčia signalus: noriu šokolado, noriu „jovalo“.
Guodžiuosi su kolega: jis laikosi Dukano dietos, valgo neskanų ir brangų maistą ir jaučiasi alkanas. O aš galiu valgyti įvairesnių produktų ir daugiau, tačiau turiu pigiai prasisukti ir ta mintis kamuoja nuolat.
„15min“ portale sukasi reklamos su picų, aptekusių sūriu, cepelinų, aplietų spirgučių padažu, ir panašiomis nuotraukomis. Jos taip vilioja, kad kurį laiką tyrinėju patiekalus ir negaliu susikaupti dirbti.
Negamini namie – brangiai moki
Priešpaskutinį eksperimento rytą pakeliui į darbą prisimenu, kad baigėsi pienas, kurį laikiau redakcijos šaldytuve. Be pieno kavos negersiu, pirkti jos degalinėje ar kavinėje irgi negaliu, nes brangu, o be kavos, rodos, imsiu kaukti. Negana to, vėluoju.
Galvoje sukasi išganinga mintis: redakcijoje tikrai bus kieno nors pieno. Gal tiesiog imti ir pavogti? Bet jeigu kas nors pamatys? Būtų gėda. Galiausiai paknopstomis bėgu į artimiausią parduotuvę pirkti pieno ir suvokiu, kad blogai. Taupumas gali išvesti iš proto.
Prisimenu, kad eksperimento metu dar nevalgiau žuvies, todėl už 7,49 Lt dar nusigriebiu jūros lydekos kotletų ir bulvių košės rinkinį. Viliuosi, kad jo užteks dviem dienoms.
Redakcijos virtuvėje susivokiu, kad kitiems pietums beliks vienas kotletas. Priskaičiavus nusipirktą pomidorą, mano pietūs atsieina 6 Lt. Taip susinervinu, kad net bijau gerti arbatos, nes kiekvienas likęs centas tampa aukso vertės. Šiai dienai liko mažai – 3,40 Lt.
Iššūkis – burunduko žandas
Planus vakare valgyti varškės apkepą sugriauna odontologas – skaudėjo tebeaugantį protinį dantį, todėl pasiūlė jį išrauti.
Po daugiau nei valandą trukusio sadizmo seanso dantis galiausiai pasiduoda – jį odontologas išrauna gabalais. Atgniaužiu kumščius ir pakylu nuo kėdės šlapia: iš baimės kokį litrą išprakaitavau.
„Ne dantis, o monstras“, – šypteli seselė, o aš apsvaigusi nuo vaistų parlinguoju namo. Skrandis gurgia ir reikalauja maisto – jam nė motais, kad burnos beveik negaliu pražioti. Vėlai vakare, tebelaikydama ledo pūslę ant žando, šiaip ne taip nuryju saldžios varškės.
Ryte nubundu siaubingai ištinusiu žandu. Atrodau kaip burundukas, į burną prisikišęs maisto atsargų, vos prasižioju. Negana to, porą dienų negalima valgyti nieko šilto, todėl pusryčiams suvalgau pusę persimono, truputį saldumynų, o pietums – šaltos bulvių košės šaukštą su vakar dienos žuvies kotletu. Pabandžius atkąsti agurko, vos nelūžta žandikaulis, todėl išrankioju minkštas agurko sėklas ir nuryju.
Guodžiuosi, kad taip gali nutikti kiekvienam – įvairios ligos ir įvykiai koreguoja mitybą, tačiau vis tiek reikia stengtis maitintis sveikai.
Vakare šiaip ne taip suvalgau mirkytų džiovintų slyvų ir skystos grūdėtos varškės. Atsidūstu iš visų plaučių: eksperimentas baigtas.
Mitybos klaidos – kaip ant delno
Visą eksperimento laikotarpį balansavau ant 12 Lt ribos. Jeigu porąkart nebūčiau valgiusi kavinėje, o parduotuvėse paieškojusi didesnių nuolaidų, būtų įmanoma išsiversti litu dviem pigiau.
Mitybos dienoraštį pravartu pildyti kiekvienam. Paaiškėtų, kokias mitybos klaidas darote, kiek papildomų kalorijų gaunate ir kur dingsta jūsų pinigai.
Tokį mitybos dienoraštį: ko, kiek ir kada valgai, kurį laiką būtų pravartu pildyti kiekvienam. Paaiškėtų, kokias mitybos klaidas darote, kiek papildomų kalorijų gaunate užkandžiaudami ir kur dingsta jūsų pinigai. Aš pati kaip ant delno pamačiau, kad vos suvalgydavau reikiamą daržovių kiekį, o mėsos valgiau tik kartą.
Žinodama, kad jau galiu viską valgyti, nustojau skaičiuoti išlaidas maistui. Tai nereiškia, kad pradėjau valgyti brangiai. Tiesiog stengiausi neapriboti savęs konkrečia suma ir nuoširdžiai užjaučiu tuos, kuriems tenka tai daryti.
Nors per savaitę buvau įsijautusi sveikai maitintis, pasibaigus eksperimentui po kelių dienų viskas grįžo į savo vėžes.
Derybos su mitybos specialistu
Sunkiau sekėsi bandant pateikti mitybos valgiaraštį R.Stukui. Nors, kiek įmanoma, surašiau, kiek ko valgiau, kas kiek svėrė, mitybos specialistas vis liepė prirašyti, kokių daržovių ir kokiomis proporcijomis buvo kavinėje valgytame lietinyje, iš kokių tiksliai produktų buvo pagaminta ten pat užsisakyta sriuba, turėjau tiksliai pasakyti, kiek ko gamindama maisto dėjau, įvardyti druskos ir visko, ko tik įmanoma, kiekį.
Mat kitaip R.Stukas negalėjo suvesti duomenų į kažkokią mistinę kompiuterinę programą, kuri turėjo nuspręsti, sveikai maitinausi, ar ne. Užsiminiau, kad labai sudėtinga žmonėms būtų sverti maistą, taip pat jie neturėtų tokios kompiuterinės programos, kokią specialistas turi. R.Stukas pasvarstė, kad gal aš ir teisi, todėl nusprendė „nevargti ir neskaičiuoti rezultatų“ ir pateikė štai tokį komentarą:
„Jūsų pateiktas valgiaraštis būtų neblogas, jei kiekvieną dieną būtų nors šiek tiek valgoma iš tos maisto pasirinkimo piramidės grupės, kur yra mėsos, žuvies ar kiaušinių, kad ir nedaug. Svarbu įvairovė. Jūs valgėte tikrai nemažai produktų iš piramidės bazinės maisto produktų grupės – daržovių, grūdinių produktų. Šaldytos daržovės neblogai, nes šaldant išlieka didžioji dalis vitaminų. Iš viršūnės, kaip ir rekomenduojama, valgėte labai mažai. Taigi jūsų valgiaraštį koreguoti reikėtų nedaug.“
Išeitų, kad maitintis sveikai už tokią sumą įmanoma, perkant šiek tiek daugiau mėsos, žuvies ar kiaušinių vietoj kito maisto. Tik yra kita bėda – tai reikalauja pastangų. Nėra tokių produktų, kurie padarytų mitybą visavertę. Kad gautum reikiamą kiekį medžiagų, turi suvalgyti nemažai įvairaus maisto ir iš anksto viską apskaičiuoti. O tam reikia stiprios vidinės ir išorinės motyvacijos.
Savaitės valgiaraštis
Pirma diena:
Pusryčiai: mažas bananas ir mažas obuolys, kava su pienu.
Pietūs: sauja bulvių košės ir troškintos įvairios daržovės.
Pavakariai: 350 g jogurto (2,5 proc.), arbata.
Užkandis: sultinio puodelis ir ruginė bandelė.
Vakarienė: 90 g grikių, mažas pomidoras, šaukštelis fermentinio sūrio, Pekino kopūsto sauja.
Antra diena:
Pusryčiai: mažas bananas.
Pietūs: morkų lietinis, trinta daržovių sriuba.
Pavakariai: bandelė su pomidorais ir fermentiniu sūriu, kava su pienu.
Vakarienė: 60 g grikių, pomidoras, sauja Pekino kopūsto.
Užkandis: 70 g žemės riešutų, juodos duonos su saulėgrąžomis riekė, mažas pomidoras.
Trečia diena:
Pusryčiai: juodos duonos su saulėgrąžomis riekė, pusė persimono, 40 g avižinių dribsnių.
Pietūs: ryžių ir daržovių plovas, arbata su medumi.
Užkandis: 30 g juodojo šokolado su riešutais, 150 g ekologiško jogurto, mažas bananas.
Vakarienė: 50 g grikių ir 130 g virtų šaldytų daržovių.
Užkandis: 55 g saulėgrąžų branduolių.
Ketvirta diena:
Pusryčiai: 200 g ekologiško jogurto, arbata su medumi.
Pietūs: kava su pienu, vištienos filė su fermentiniu sūriu, duonos riekė, didelis pomidoras.
Užkandis: 35 g saulėgrąžų branduolių, obuolys.
Vakarienė: duonos riekė, 270 g virtų šaldytų daržovių.
Užkandis: trečdalis didelio ananaso.
Penkta diena:
Pusryčiai: obuolys, kava su pienu.
Pietūs: skysta pievagrybių sriuba, lietinis su troškintomis daržovėmis, kava su pienu.
Užkandis: 250 g jogurto (3,5 proc.).
Vakarienė: 70 g makaronų su salotomis iš 2 morkų, 2 šaukštų fermentinio sūrio ir 4 džiovintų slyvų.
Užkandis: du obuoliai.
Šešta diena:
Pusryčiai: apelsinas, 100 g jogurto, kava su pienu.
Pietūs: du jūros lydekos kotletukai su sauja bulvių košės ir pomidoru.
Užkandis: 40 g avižinių dribsnių, bananas, 50 g jogurto.
Vakarienė: 100 g saldžios varškės.
Septinta diena:
Pusryčiai: pusė persimono, kekso gabalėlis, saldainis.
Pietūs: 250 g jogurto.
Užkandis: žuvies kotletas, bulvių košės saujelė, truputis agurko.
Vakarienė: 200 g grūdėtos varškės, 50 g džiovintų slyvų.
