Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 5d. 20:58

Elektroninės patyčios: jūsų biuro intrigantai, manipuliatoriai ir emociniai prievartautojai niekur nedingo

Mobingas Ypatingos
Vida Press nuotr. / Mobingas
Jie tiesiog persikėlė į kitą, virtualią erdvę ir sėkmingai joje tarpsta. Tai, kas vieniems atrodė kaip baisus sapnas, mobingo aukoms pandemijos paveikti pasikeitimai verslo pasaulyje ir darbas iš namų žadėjo bent jau laikiną ramybę, juk erdvinis atsiskyrimas nuo engiančių kolegų atrodė kaip išsigelbėjimas.

Tačiau įsivaizdavimas, jog virtualiame pasaulyje ir jo virtualiose platformose želia sodri žalia pievelė ir joje ganosi vienaragiai greitai dužo į šipulius – jūsų biuro „chuliganai“ sėdi dar arčiau jūsų – jūsų pačių namuose, anapus ekranų.

Kitaip nei tikėtasi, staiga jūsų skriaudėjai gauna dar daugiau „medžiagos“, nei iki šiol turėjo – juk jūs jį ką tik pasiėmėte į švenčiausią ir uždariausią savo erdvę – savo namus. „O Dieve, kiek metų tai sofai“, „siaubas, pažiūrėk kokios spalvos jo virtuvės sienos“, „ji net su vienu vaiku nesusitvarko, tai kaip ji susitvarkys su projektu“ – elektroninis mobingas, elektroninės patyčios įgauna kitas spalvas.

Elektroninės patyčios, emocinis mobingas yra daug subtilesnis ir ne visuomet iškart atpažįstamas. Nepaisant to, kad iš teisinės pusės nėra skirtumo, kur mobingas vyksta – fiziškai, biure ar virtualioje erdvėje, elektronines patyčias yra sunkiau įrodyti. Padėtį apsunkina ir tai, jog kalbėdami apie naują reiškinį „elektroninės patyčios“ (angl. remote mobbing) mes turime nepamiršti ir situacijų, kuomet mobingu užsiima destruktyvūs bosai (angl. bossing).

Tyrimai rodo, jog situacija, kuomet bosas ar vadovas atvirai tyčiojasi iš vieno ar dalies darbuotojų ne tik kad nuodija darbo aplinką apskritai, bet ir gali įtraukti kitus, nešališkus darbuotojus ir juos paskatinti tyčiotis iš bendradarbių.

„Nekaltas“ neapsižiūrėjimas ar mobingo pradžia?

Šiandieniniame elektroniniame laiške, kurį iš šefo gavo visi jūsų kolegos, buvo daug svarbios informacijos, bet kaip tyčia, laiškas „aplenkė“ būtent jus? Į ryt vyksiantį komandos pasitarimą jums niekas neatsiuntė nuorodos ar ją gavote paskutinę minutę“? „Netyčia“, „neapsižiūrėjom“, „kažkaip iškrito tavo pašto adresas“ – paaiškinimai, kodėl svarbūs firmos dalykai ir informacija aplenkė jus, jau yra daug kartų girdėti ir tarsi visai ir logiški.

„Kam nepasitaiko“, – atsainiai, kaip ir dažniausiai, sureaguojate jūs, na, negi pradėsi pyktis su kolegomis dėl tokio „menkučio“ neapsižiūrėjimo. Jei jūsų galvoje iki šiol nesuskambėjo aliarmo signalas, rytoj jau gali būti per vėlu. Mat ryt „dėl kompetencijos stokos“ jums akis į akį gali tekti pasiaiškinti vadovui, o jei jums pasiseks mažiau – prieš visą komandą, virtualiai, mat pasikeitęs darbo stilius gerokai pratrynė ir privatumo ribas.

Mobingas niekur nedingo, dirbant iš namų jis taip pat klesti ir veši, kaip ir dirbant realiame biure.

Staiga komanda, su kuria jūs iki šiol puikiausiai sutarėte, tampa jus viešai mėsinėjančiais maitvanagiais – mobingas niekur nedingo, dirbant iš namų jis taip pat klesti ir veši, kaip ir dirbant realiame biure – dažnai subtiliau užslėptas, inicijuojamas tų, kurie turėtų jus ginti, o būtent – jūsų šefų.

Tyrimai rodo, jog blogėjant ekonominei situacijai, kuomet įmonės yra priverstos smarkiai susiveržti diržus, pradėti taupyti, atleisti darbuotojus ar net naikinti darbo vietas, visa tai sukuria ypač palankią terpę mobingui. Nepaisant to, kad darbdavys privalo užkirsti kelią mobingui ar jį nutraukti, rūpintis savo darbuotojų sveikata, kitaip tariant, nepalikti jokios erdvės mobingui, sunki ekonominė situacija kai kuriuos gali sugundyti griebtis ir ne visai garbingų ar net legalių metodų. Naujausi tyrimai rodo, jog, tarkime, Vokietijoje maždaug kas septintas darbuotojas yra mobingo auka, o trečdalis jų – mobingą patiria iš savo vadovų ar bosų...

Kai jums įėjus į patalpą, kolegos nuščiūva...

Net jei ta patalpa – virtuali ir vadinasi „Zoom‘as“, „Skype‘as“ ar „Teams‘as“. Kaip jau minėta, sustabdyti mobingą – jūsų šefo reikalas. Tačiau ką daryti, jei jums tiesiog labai nepasisekė ir jūsų šefas yra destruktyvus despotas ir jus engia ne kolegos, o būtent jis?

Koronavirusas gal ir užtrenkė biurų duris, tačiau konfliktai tarp kolegų ar komandos narių, deja, neliko už tų užtrenktų durų. Atvirkščiai – virtuali realybė, fizinio artumo nebuvimas, mimikos, gestų trūkumas, mažesnės nuomonių apsikeitimo galimybės, galiausiai normalaus, žmogiško bendravimo stoka neišspręstus konfliktus gali net ir labai užaštrinti, nekalbant jau apie naujų atsiradimą, kurių ryt, geriant kartu kavą, išspręsti nepavyks.

123RF.com nuotr./Darbo kolektyvas.
123RF.com nuotr./Darbo kolektyvas.

Ar pelės klavišas gali jus apginti?

Erdvinė distancija turi ir teigiamą pusę – emocinę distanciją, kuri vis dėlto šiek tiek slopina ūmų konfliktų įsiplieskimą. Kita vertus, taip dažniau lieka nepastebėta trintis tarp komandos narių, o kylančios problemos yra net atvirai numenkinamos. Kolegos, užsiimantys jūsų emociniu engimu ar mobingu, tai darantys virtualiai, jaučiasi saugesni, fiziškai nepasiekiami, todėl ir laisvesni.

Ekspertai rekomenduoja pačiai mobingo aukai bandyti apsisaugoti, kiek įmanoma: į pagalbą pasitelkiant liudininkus, pasidarant ekrano nuotraukas ar įrašus.

Dauguma jų mano, jog tuo metu, kai pasaulis užsiėmęs kitais reikalais, kaip antai, pandemijos suvaldymu, jų veiksmai taip ir liks nepastebėti, nuskęs virtualioje triukšmo jūroje, kitaip tariant – jų elgesys neturės jokių realių pasekmių. Niekada.

Frustracija, nuovargis, beviltiškumas, išeities nebuvimas, emocinis jūsų engimas – ar tikrai nėra jokio kelio, jums apsiginti nuo jūsų virtualaus skriaudiko?

Elektroninės patyčios subliūkšta kaip tuščias balionėlis tuomet, kai jūsų virtualus skriaudėjas nepatiria jo taip norimos sėkmės – sako ekspertai. Apie tai, kad jūs patiriate mobingą, jūs turėtumėte iškart pranešti savo šefui, geriausia, jei jūs turėtumėte ir to liudininkų– šį patarimą ir jūs, ko gero esate skaitę dešimtis kartų. Tačiau, deja, realybėje tai ne visuomet įmanoma.

Todėl ekspertai rekomenduoja pačiai mobingo aukai bandyti apsisaugoti kiek įmanoma: į pagalbą pasitelkiant liudininkus, pasidarant ekrano nuotraukas ar įrašus (žinoma, jei tai yra legalu).

Tačiau, ko gero, efektyviausia strategija yra kiek įmanoma mažesnis jūsų pačių reagavimas – juk mobingas minta aukos reakcijomis. Kuo mažiau jūs reaguosite į jūsų emocinį puolimą, tuo mažiau pasitenkinimo gaus emocinis virtualus agresorius.

O gal tai yra šansas keistis ir jums patiems, iš kuklios, tylios biuro pelytės tampant žodžio kišenėje neieškančiu profesionalu – juk jau dabar jūs galite mokytis, kaip tinkamai reaguoti nemaloniose situacijose: šmaikščiai, profesionaliai, ypač greitai ar visai nereaguoti ir palikti jus puolantįjį kvailio vietoje. Toks „laimėjimas“ jus iš aukos paverčia situacijos šeimininku, tuo pačiu tai stiprina ir pasitikėjimą savimi pačiu.

Taip pat jums padėti gali ir strategija – jūsų mobinimą jūs galite „paversti“ juoku, „komiška situacija“, sugebėdamas juokauti apie jums ypač nemalonią situaciją, jūs ją galėsite kontroliuoti, neleisdamas agresoriui jos pernelyg sureikšminti ir jūsų „valdyti“.

Ką slepia kolegos stebeilijimasis į jus?

Nepaisant trumpalaikiai pasikeitusių darbo sąlygų ir ypač noriai prognozuojamos labai artimos „darbo iš biurų“ mirties, ankščiau ar vėliau daugumai mūsų vis tiek teks sugrįžti į biurus. Todėl jau dabar jums būtų pravartu prisiminti kai kurias strategijas, kurias biuro „chuliganai“ su malonumu naudoja, o jūs, per visus mėnesius dirbdami iš namų, jas jau buvote pamiršę.

Asmeniniai įžeidimai, jūsų asmeninės erdvės nepaisymas, kūno kontaktas. Ko gero, šiai strategijai nerasime geresnės iliustracijos, kaip prieš keletą metų tiesioginėje transliacijoje vykusių dviejų merų – A.Zuoko, tiesa, buvusio, ir R.Šimašiaus debatų TV studijoje, kuomet jau senokai nuo arenos nuėjęs ir vėl į ją bandęs užkopti Zuokas bandė iš pusiausvyros išvesti savo priešininką, jį ištisai ir agresyviai, žiūrovų akivaizdoje tapšnodamas ir liesdamas, be visa kita, jį bandydamas parodyti juokingu ir apgailėtinu. Ir, žinoma, nesitvardančiu, nekompetentingu, jei priešininkas galiausiai prarastų savitvardą ir pradėtų nervingai skeryčiotis žiūrovų akivaizdoje.

„Na, tu jau visai, jau juokų nesupranti; nagi nebūk toks jautrus, atsipalaiduok, pasijuok gi, čia tik juokai“ – pažįstamos situacijos? Būkite tikras, tai ne jūs humoro nesuprantantis stuobrys, tai tikrų tikriausia ataka prieš jus.

Verbaliniai ir neverbaliniai grasinimai, bauginimai, ypač Lietuvoje labai populiarūs, vis dar priimtini „bajeriai“ bei juokeliai, į kuriuos įvynioti įžeidinėjimai jums. Čia agresoriui labai patogu iš jūsų padaryti bejausmį, humoro nesuprantantį žmogų, mielai dar iš jūsų padarant „jautruolį“. „Na, tu jau visai, jau juokų nesupranti; nagi nebūk toks jautrus, atsipalaiduok, pasijuok gi, čia tik juokai“ – pažįstamos situacijos? Būkite tikras, tai ne jūs humoro nesuprantantis stuobrys, tai tikrų tikriausia ataka prieš jus.

Kitos mėgstamos strategijos, kaip antai, aukos statuto puolimas, vieši pažeminimai, visų pirma nutaikyti į jūsų statusą, o galiausiai, net ir „nekaltas“, dažnas ir nemandagus, grubus kalbančiojo pertraukinėjimas ar net sąmoningas ir ilgas stebeilijimasis į jus, elgimasis su jumis kaip su tuščia vieta – visa tai ekspertai įvardija kaip mobingo sudedamąsias dalis, į kurias jums nereikėtų numoti ranka. Juk didžiausios lavinos prasideda nuo mažutės sniego gniūžtės – nepamirškite, kad be visų kitų dalykų, koronavirusas jau dabar yra tituluojamas kaip mobingo karalius, sudaręs idealias sąlygas jam klestėti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką