Manė, kad perpūtė kondicionierius
„Erkę pastebėjau dar žvejodamas prie tvenkinio. Ji buvo labai maža ir išsitraukė taip lengvai, kad atrodė, jog vos vos tik odą prakirtusi, dar net įsikibusi gerai nebuvo. Tuo metu dėl jos galvos nesukau, juk ne pirmas kartas, tačiau lygiai po dviejų savaičių pajutau keistus simptomus. Iš pradžių nesupratau, kad kalta erkė, maniau, kad skersvėjis ar kondicionierius perpūtė: buvo pakilusi nedidelė temperatūra ir tiesiog skaudėjo sprandą. Tačiau kasdien būklė prastėjo.
Nors nei slogavau, nei kosėjau, jaučiausi blogai, pradėjo skaudėti galvą, visą kūną. Tuomet mintys ėmė suktis apie erkę. Kreipiausi į šeimos gydytoją, kuriai pasisakiau, kad buvo įsisiurbusi erkė. Ji mane iš karto nukreipė į Kauno klinikinę ligoninę“, – prisiminė Giedrius, kurį kalbinome, kai jis vis dar gulėjo šios ligoninės Infekcinių ligų klinikoje.
Tiesa, nuvykęs į Kauną pirmą kartą, gydytojų išsiprašė namo, nors pastarieji ir siūlė jam pasilikti. Mat jo sveikata tuo metu buvo pagerėjusi, o namuose laukė reikalai, kurių nesinorėjo atidėlioti.
Erkiniu encefalitu paprastai sergama dviem bangomis. Pirmoji pasireiškia simptomais, panašiais į gripą. Po 5–7 dienų žmogus pasveiksta savaime – paprastai jokio ypatingo gydymo neprireikia. Pavojingas komplikacijas sukelia būtent antroji banga, kurios neįmanoma sustabdyti jokiais vaistais, ligos eiga priklauso tik nuo paties organizmo imuniteto.
Antroji banga trenkė žaibiškai
„Kadangi, kaip buvo įtariama, tai buvo pirmoji erkinio encefalito banga, mane išleido namo, tačiau parašė siuntimą ir liepė nieko nelaukiant atvykti, vos tik vėl pradės skaudėti galvą. Aš jaučiausi gerai – gal silpnumas šiek tiek liko, bet temperatūra nukrito, galvos ir raumenų skausmus taip pat atleido. Taigi iš viso sirgau penkias dienas, o po jų viską kaip ranka nuėmė. Tačiau atokvėpis truko vos keturias dienas – prasidėjo antroji banga.
Pirmą ligos sugrįžimo dieną net nesupratau, kas vyksta. Buvo šeštadienis, kurį visą praktiškai pramiegojau. Atsikeliu, atsigeriu kavos ir vėl į lovą. Vakare pradėjo sunkėti ir svaigti galva, tirpti tai šen, tai ten, o naktį jau visai nebegalėjau miegoti: galva svaigo vis labiau, grįžo raumenų skausmai. Visi simptomai buvo panašūs kaip ir pirmosios bangos metu, tačiau gerokai stipresni. Ir net stuburą ėmė skaudėti.
Kitą dieną negalėjau net pats vairuoti, teko prašyti, kad mane nuvežtų iki Jurbarko ligoninės, o iš ten greitąja buvau išvežtas į Kauną. Atvežtas jau sunkiai paėjau, visiškai sutriko koordinacija. Taigi būklė blogėjo žaibiškai. Galiausiai nebegalėjau net iš lovos pasikelti. Tik dabar, po keturių dienų, pasilaikydamas jau šiaip ne taip nueinu iki tualeto“, – atviravo Giedrius.
Tris dienas negalėjo valgyti
Kai jis buvo paguldytas į ligonę, jam atliko punkciją – procedūrą, kurios metu iš stuburo specialia adata ištraukiama smegenų skysčio ir jis vėliau ištiriamas dėl erkinio encefalito. Rezultatas buvo teigiamas.
Tačiau, deja, specifinio erkinio encefalito gydymo nėra – ligonėje pacientas stebimas dėl rizikos, kad nesutriktų jo organizmo funkcijos, kai jau prireikia reanimacijos aparatūros, o esami simptomai tik švelninami. Kadangi Giedrius dėl pykinimo ir vėmimo tris dienas negalėjo valgyti, jam buvo statomos lašelinės, taip pat jis gaudavo vaistų nuo pykinimo ir skausmo, kurie kuriam laikui pagerindavo jo būklę.
„Šiandien pirma diena, kai pradėjau po truputį valgyti. Iki tol norėjau tik vieno – kad visa tai greičiau pasibaigtų. Nežinojau, kaip reikės ištverti, jei liga užsitęs. Tas nesaugumo jausmas ir nežinomybė kėlė baimę. Svajojau, kad bent truputį pagerėtų, kad atsirastų šviesa tunelio gale, nes užtekdavo šiek tiek pasikelti nuo lovos, iš karto dangus su žeme maišėsi. Viliuosi, kad po kelių dienų jau galėsiu po truputį daugiau judėti. Jau galiu ilgiau kalbėti telefonu, dar prieš keletą dienų su niekuo nebūčiau sugebėjęs bendrauti. Gulėjau užmerktomis akimis, ir tiek.
Labai tikiuosi, kad pavyks išsikapstyti. Žinau, kad kitiems baigiasi liūdniau – dar kol sirgau pirmąja banga, pažįstami pradėjo pasakoti atvejus, kaip žmogų po erkinio encefalito visam gyvenimui paralyžiavo.
Klausiau gydytojų, kiek dar gali tekti gulėti ligoninėje, tačiau jie sako, kad viskas priklauso nuo organizmo – kaip šis susidoros su virusu. Paprastai tokie ligoniai čia gydomi apie 10 dienų, bet yra ir tokių, kurie guli keletą mėnesių. Taigi paleisti namo manęs dar neketina. Vis dar yra pakilusi temperatūra, neapsieinu be vaistų dėl galvos ir stuburo skausmų. Vakar vėl darė punkciją. Ši procedūra taip pat ne iš maloniųjų, o baisiausia, kad po jos dvi valandas reikia išgulėti ant nugaros“, – aiškino Giedrius.
Į raginimus skiepytis numodavo ranka
Vyras jau susitaikęs, kad net ir išrašytas iš ligoninės tuoj pat grįžti į darbą negalės. Tačiau darbas šiuo metu jam rūpi mažiausiai.
„Svarbu, kad atsigaučiau greičiau, daugiau nieko nenoriu. Koks dar darbas, kai porą žingsnių – ir ant žemės guliu. Gera žinia bent ta, kad dabar turėsiu imunitetą erkiniam encefalitui. Jeigu jis nesusidarytų, nieko nelaukdamas bėgčiau pasiskiepyti. Mama jau seniai mane ragino tai padaryti, bet aš jos siūlymus ignoruodavau.
Nemačiau prasmės, nes nebijojau erkių. Man atrodė, kad erkinis encefalitas – retenybė, man tai tikrai nenutiks. Tik kai patekau į ligoninę, sužinojau, kad jo atvejų yra nemažai. Todėl dabar visus galiu paraginti – pasiskiepyti nuo erkinio encefalito tikrai verta, nes liga – siaubinga, o erkių tikrai daug. Prieš tai, kol įsisegė ši erkė, kokias keturias esu nukratęs nuo drabužių“, – pasakojo jurbarkietis.
