Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 16d. 09:13

Gydytoja – apie erkinio encefalito pasekmes: 30 proc. pacientų visiškai nepasveiksta

Erkė
Fotolia nuotr. / Erkė

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė teigia, kad paprastai pacientų, sergančių erkiniu encefalitu, padaugėja rugpjūčio–spalio mėnesiais, tačiau šiemet jau nuo birželio jų – pilnas skyrius. Maždaug tik pusė pacientų žino, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė, kitiems ši sunki liga – kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Liekamieji reiškiniai pasireiškia trečdaliui pacientų

Erkinis encefalitas – tai virusinė liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Pernai Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė. Nors kasmet šių susirgimų fiksuojama tai mažiau, tai daugiau, sergamumo kreivė gana šokinėja, Lietuva pagal šios ligos sergamumą pirmauja Europoje – priklausome endeminei zonai, todėl į mūsų šalį vykstantiems turistams rekomenduojama pasiskiepyti.

Pasak mokslinės literatūros, mirštamumas nuo šios ligos siekia apie 2 proc. Virusu dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus Ixodes ricinus erkei. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose. Žmogui virusą perduoti gali tiek plika akimi nematoma nimfa, tiek suaugusi erkė. Taip pat užsikrėsti galima geriant nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., kaitinant jį 70 laipsnių temperatūroje – per 5 min.

Bene labiausiai medikams kelia rūpesčių tai, kad trečdaliui pacientų lieka stipresni ar silpnesni liekamieji reiškiniai. Apie 20 proc. pacientų jaučia vidutinio sunkumo simptomus – kamuoja galvos skausmai, miego sutrikimai, sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, prastėja atmintis, atsiranda dirglumas, neatsparumas stresui, žmogus negali toliau mokytis, turi keisti darbą ir pan. Beveik 10 proc. ligonių tampa neįgaliais – jie visai ar dalinai paralyžiuojami, pasireiškia kiti neurologiniai ar psichikos sutrikimai.

Ligos eiga – dvibangė

Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, tačiau vidutiniškai susergama po 7–14 dienų. Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.

Pirmoji banga trunka apie savaitę, o jos simptomai labai primena gripą: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, tačiau kosulio ir slogos paprastai nebūna.

„Žmogus dažnai net nesikreipia į gydytoją, nes liga praeina savaime. Tuomet seka vadinamasis tarpubangis, t. y. periodas be temperatūros. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors visgi didžioji dauguma šiuo laikotarpiu jaučia nepaaiškinamą silpnumą. Tai paprastai trunka 1–2 savaites, o tuomet prasideda antroji banga – žmogus vėl sukarščiuoja, o kartu atsiranda galvos skausmas ir svaigimas, sutrinka koordinacija. Tuomet jau be gydytojų pagalbos ir ligoninės neapsieinama“, – pasakojo A.Mickienė.

Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos bangos yra labai trumpas ir žmogus tiesiog nepajaučia pagerėjimo, o taip pat kai pirmos fazės simptomai pasireiškia silpnai, ligos eiga tampa tariamai vienbangė.

Asmeninio albumo nuotr./Auksė Mickienė
Asmeninio albumo nuotr./Auksė Mickienė

Būklė gali staigiai pablogėti

Pasak gydytojos, diagnozuoti ligą nėra sudėtinga – tai viena lengviausiai diagnozuojamų ligų. Atliekant punkciją yra paimama smegenų skysčio ir ištiriama, ar jame nėra uždegiminių procesų, taip pat atliekamas kraujo tyrimas, nustatantis antikūnus prieš erkinį encefalitą. Tačiau svarbiausia, kad gydytojas, į kurį kreipėsi karščiuojantis žmogus, įtartų šią ligą.

„Kai žmogus sukarščiuoja, ypač vasarą, šeimos gydytojas būtinai turėtų paklausti, ar jis nekarščiavo anksčiau mėnesio bėgyje. 80 proc. pacientų atsako teigiamai, nors jeigu nebūtų paklausti, vargiai susietų šiuos du karščiavimus. Antras karščiavimas per mėnesį jau turėtų būti signalas, kad galima įtarti erkinį encefalitą“, – teigė pašnekovė.

Toks pacientas būtinai turi būti nukreiptas į ligoninę, kurios medikai pirmiausiai turi tyrimais patvirtinti arba atmesti diagnozę, o taip pat nustatyti, ar tai nėra kito sukėlėjo, o ne erkinio encefalito sukeltas smegenų uždegimas.

Antras karščiavimas per mėnesį jau turėtų būti signalas, kad galima įtarti erkinį encefalitą.

„Taip pat labai svarbu, kad žmogus būtų kasdien stebimas, paprastai tariant, būtų gydytojams „ant akių“, nes per pirmąją savaitę liga gali labai progresuoti. Pacientas gali atvykti į ligoninę lengvesnės būklės, tačiau bet kada ji gali pablogėti. Jokio specifinio gydymo nėra – mes galime tik sušvelninti simptomus: pastatyti lašelinę, nes žmogus labai karščiuoja, vemia, negali valgyti, duoti vaistų nuo galvos skausmo, temperatūros, vėmimo ir laukti, kol jo imunitetas pats susidoros su liga“, – aiškino A.Mickienė.

Kai pradeda vystytis smegenų edema, kuri jau pavojinga žmogaus gyvybei, koma, trinka kvėpavimas, toks pacientas turi būti gydomas reanimacijoje, nes jam reikia atlikti intubaciją, prijungti prie dirbtinio plaučių ventiliavimo aparato, kurio pagalbos kartais prireikia labai ilgai. Pasak pašnekovės, erkiniu encefalitu sergantys pacientai vidutiniškai ligoninėje gydomi 8–9 dienas, tačiau yra buvę pacientų, kurie išgulėjo apie du mėnesius.

Vienas iš sunkesnės ligos eigos veiksnių – amžius: kuo žmogus vyresnis, tuo sunkiau serga, nes ir smegenys jo labiau pažeidžiamos, ir imuninė sistema ne tokia stipri, ir dažnai jis turi puokštę kitų lėtinių ligų. Kita vertus, turi įtakos ir genetiniai bei kiti veiksniai, todėl pasitaiko ne vienas atvejis, kai sunkiai serga ir jauni, atrodytų, stiprūs, sveiki žmonės.

Sveikimo laikotarpis – labai ligas

Net ir išleisti iš ligoninės, ligoniai dar ilgai nesijaučia sveiki. Vadinamieji neurokognityviniai simptomai – dėmesio, atminties sutrikimai, galvos skausmai, nuovargis – daliai žmonių lieka iki pusmečio, o kitiems gali likti net ir visam laikui. Tiems, kuriems įvyksta paralyžius, prireikia ilgos reabilitacijos.

„Šiuo metu mes kaip tik atliekame mokslinį tyrimą, kaip smarkiai persirgus erkiniu encefalitu sutrinka dėmesys, susikaupimas, atmintis, streso tolerancija. Renkami duomenys, kokia individuali priežiūra padėtų maksimaliai atstatyti pacientų neurokognityvines funkcijas iki buvusios pilnavertiškos normos. Tačiau jau ir dabar akivaizdu, kad jiems reikėtų ilgalaikės neurospecializuotos reabilitacijos“, – pasakojo A.Mickienė.

Praktiškai visi pacientai, dėl erkinio encefalito pakliuvę į Kauno klinikinę ligoninę, buvo nesiskiepiję nuo šios ligos arba netvarkingai skiepijęsi, t. y. kurį nors skiepą praleidę. „Aišku, medicinoje nieko nebūna 100 proc., todėl 2–3 proc. pasiskiepijusiųjų vis tiek gali susirgti. Tačiau palyginkite – 98 proc. tikimybės susirgti ir 2 proc. tikimybės susirgti. Juk yra skirtumas. Taigi vakcina tikrai veiksminga, be jokių abejonių“, – įsitikinusi pašnekovė.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką