Klinikos „Biofirst“ šeimos gydytoja Eglė Savickaitė dalinasi informacija apie parazitinių ligų užsikrėtimo kelius ir simptomus, išduodančius, kad organizme tyko parazitai.
„Pagerėjus gyvenimo kokybei ir buičiai, žmonija iš esmės vis dar kenčia nuo parazitų. Užsikrėtimo keliai gali būti labai įvairūs: šachtinių šulinių ir šaltinių vanduo, kai jie yra netvarkingi ir į juos patenka paviršiniai vandenys, o kartu su jais nešvarumai (gyvūnų išmatos, nuotekų ar lauko tualetų, šiukšlių kaupimo vietų turinys); atvirų vandens telkinių vanduo, kai stovyklaujant juo plaunamos daržovės ir vaisiai ar indai; neplautos ar netinkamai nuplautos žalios daržovės; netyčia gurkštelėtas maudynių vietų vanduo; vaikų žaidimų aikštelių smėlis, kai jos nėra tinkamai apsaugotos; netinkamai termiškai apdorotas maistas ir kita.
Dažniausias susirgimas – užsikrėtimas spalinėmis kirmėlėmis. NVSC duomenimis, jis dažniausiai nustatomas jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams, antroje vietoje – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Bet kadangi šis susirgimas neturi ryškių klinikinių simptomų, todėl susirgimas dažniausiai išaiškinamas profilaktinių patikrinimų metu, o jie dažniausiai atliekami vaikams, tad pasakyti tikslias susirgimų apimtis, greičiausiai nėra galimybės.
Kitos dažniausiai pas žmogų aptinkamos apvaliosios kirmėlės – askaridės ir trichinelos. Askaridės plonajame žarnyne gali užaugti iki 25–40 cm ilgio. Askaridės – dažnas kačių ir šunų parazitas. Jų kiaušinėliai žmogui patenka per virškinimo traktą, pavyzdžiui, valgant žalias daržoves.
Trichineliozė yra viena sunkiausių žmonių helmintozių ir ja užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, užkrėstos trichinelių lervomis.
Trichineliozės šaltinis yra infekuota trichinelėmis šerniena arba kiauliena ir dažniausiai privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės“, – sako gydytoja.
– Kokie požymiai išduoda, kad turime parazitų?
– Simptomai priklauso nuo parazitinių kirmėlių rūšies, nes paveikiami skirtingi organai, bet visiems dažniausiai yra būdingas organizmo nusilpimas, anemija, alergijos, padažnėję infekciniai susirgimai, raumenų ir sąnarių skausmai, apetito sutrikimai, odos problemos, virškinamojo trakto sutrikimai ir lėtinis nuovargis.
Tik, kaip ir minėjau, užsikrėtimas spalinėmis kirmėlėmis gali neturėti ryškių klinikinių simptomų.
– Kokius tyrimus galima atlikti norint išsiaiškinti, ar žmogus yra užsikrėtęs parazitais?
– Pirmiausia visada patariame kreiptis į šeimos gydytoją ar kitą gydytoją, bet nepradėti savigydos, nes daugumą šių simptomų gali sukelti įvairūs susirgimai ir gydytojas gali jums padėti paskirti tinkamiausius tyrimus bei gydymą. Paprastai yra atliekami mikroskopiniai išmatų tyrimai dėl kiaušinėlių, analinės srities tepinėlis dėl enterobiozės bei kraujo tyrimai.
– Kaip parazitai paveikia žmogaus sveikatą?
– Amerikos mokslininkė dr. Hulda Clark nustatė, kad sunkių lėtinių ligų atsiradimą skatina organizme esanti lėtinė parazitinė infekcija ir izopropilo alkoholio buvimas. Kirmėlės gali parazituoti įvairiuose organuose visame organizme, todėl gali sukelti įvairius lokalius ar bendrinius simptomus.
Patekusios į žarnyną parazitinės kirmėlės žaloja virškinimo sistemą, nusilpnina imunitetą, sutrikdo maisto medžiagų įsisavinimą, jų išskiriami toksinai nuodija organizmą bei sukelia bendrines intoksikacines organizmo reakcijas. Pasireiškiančių simptomų sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies, žmogaus imuniteto, virškinamojo trakto būklės. Kartais helmintozė gali imituoti lėtinę ligą, pavyzdžiui sąnarių skausmus arba mažakraujystę.
– Koks ilgalaikis poveikis sveikatai, jeigu negydome užsikrėtimo parazitais?
– Egzistuoja teorija, kad esant sunkioms ligoms, kaip Alzheimerio sindromas, parkinsonizmas, sunkūs artritai, raumenų distrofija ir onkologinės ligos, vienu svarbiausių patogeninių faktorių yra parazitinė infekcija. Tačiau ir nesutinkantys su šia teorija sutiks, kad ilgalaikis parazitų poveikis organizme neigiamai veikia kūną: sukelia mažakraujystę, intoksikaciją, paveikia virškinamąjį traktą, silpnina imunitetą, todėl didėja tikimybė įvairioms infekcijoms. Tai neigiamai veikia visą organizmą ir gali sutrikti visų sistemų veiklą, o tai paliečia žmogaus gyvenimo kokybę.
– Kokie gydymo metodai?
– Ligoniai gydomi vaistais nuo kirmėlių (antihelmintiniais vaistais). Paprastai pakanka 1–2 vaistų dozių. Skiriama pirma vienkartinė vaistų dozė, po dviejų savaičių – antroji vienkartinė vaistų dozė, kuri padeda išvengti pakartotinio susirgimo. Tačiau primenu, kad gydymą turi paskirti gydytojas. Sudėtingas yra tik trichineliozės gydymas, kuris ilgas dėl paties susirgimo sunkumo.
Gamta sukūrė daug priemonių nuo parazitų, kurie sėkmingai naudojami homeopatijoje – tai moliūgų sėklos, juodasis graikiškas riešutas, česnakas, gencijono šaknis, čiobreliai, mėtos, gvazdikmedis, chlorofilas ir kt.
– Papasakokite, kokios profilaktinės priemonės gali padėti?
– Noriu visiems priminti, kad labai svarbi bendra helmintozės profilaktikos dalis yra higienos laikymasis. Norint neužsikrėsti helmintoze, reikia plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą. Vaikams būtina trumpai karpyti nagus, kad ten nesikauptų nešvarumai ir vaikas negalėtų jų kramtyti. Taip pat būtina gerti tik patikrintų šulinių vandenį, laikytis maisto ruošimo higienos, kai žalia mėsa ir apdoroti produktai ne tik pjaustomi atskirai, bet ir neturi galimybės liestis šaldytuve. Taip pat negalima valgyti neaiškios kilmės, nepatikrintų maisto produktų ar ruoštų nesilaikant maisto saugos reikalavimų.
Reikia priminti ir atostogaujantiems kitose šalyse, kad nematomi pavojai neretai gali tūnoti vandenyje, žemėje, ore ir maiste, dėl ko ypač raginu būti atsargius ir neužsimiršti, kad netektų dar ilgai jausti nemalonių pasekmių.
