Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro, Lietuvoje pastaraisiais metais vis daugiau žmonių suserga depresija, kamuoja nuotaikos, nerimo ir miego sutrikimai, o į specialistus dėl psichikos sveikatos problemų yra kreipęsi apie penkis proc. gyventojų.
Tačiau šis skaičius iš tikrųjų gali būti keliskart didesnis, nes žmonės dėl diskriminacijos vis dar linkę tokius sutrikimus slėpti.
Atėjus gydytis pas psichiatrą, gyvenimas yra apribojamas – ribojama teisė vairuoti, ribojamos tam tikros profesijos, ir pacientai dėl to nenori į mus kreiptis, – sako Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas.
„Atėjus gydytis pas psichiatrą, gyvenimas yra apribojamas – ribojama teisė vairuoti, ribojamos tam tikros profesijos, ir pacientai dėl to nenori į mus kreiptis“, – sako Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas.
Anot jo, dar viena bėda – visą informaciją teikia ligonių kasos, kurios turi galimybę tą informaciją paviešinti kitiems, todėl pacientai gali jaustis nesaugūs.
„Turi būti užtikrintas visapusiškas konfidencialumas, kad pas psichiatrą atėjęs pacientas jaustųsi, jog jo informacija niekam kitam nebus perduota. Be to, negalima tik pagal diagnozes pasakyti, ar žmogus gali, ar ne. Diagnozė nėra pagrindas apriboti teisėms“, – pažymi specialistas.
A. Navickas teigia, kad turi būti padarytas nusikaltimas, jei norima, pavyzdžiui, riboti teisę vairuoti.
„Daugelis ligonių važinėja dar atsargiau negu sveiki žmonės. Taip kad tai nėra kriterijus juos apriboti“, – įsitikinęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas.
Gydytojas taip pat pažymi, kad Lietuvoje ypač daugėja egzistencinių depresijų, kurių priežastimi dažnai tampa visuomenėje tvyranti didžiulė įtampa ir socialinės gerovės užtikrinimas – garantijos dėl darbo, ateities.
