Paprastai menopauzė moterims prasideda sulaukus 45–55 metų, tačiau kiaušidės pradeda „senti“ maždaug nuo 40 metų, o silpnėjant jų veiklai organizme mažėja moteriškų hormonų.
Pasikeitusi hormonų koncentracija kraujyje turi rimtą poveikį visam kūnui: prasideda su menopauze siejami simptomai, kurie dažnai gerokai apkartina kasdienį gyvenimą. Menopauzė pirmiausia siejama su karščio bangomis, miego sutrikimais ir nuotaikų svyravimais.
Menopauzės metu moteriškojo hormono estrogeno gamyba pamažu mažėja, keičiasi moteriškų ir vyriškų lytinių hormonų santykis. Moteriškus hormonus gaminančių kiaušidžių funkcija silpnėja palaipsniui, todėl teigiama, kad menopauzė prasideda maždaug prieš dvejus metus iki paskutinių menstruacijų ir baigiasi praėjus 3–4 metams po jų. Ji skirstoma į tris etapus.
Priešmenopauzė: mėnesinės tampa nereguliarios
Pirmieji simptomai atsiranda vidutiniškai 45-erių, nors kartais juos gali jausti jau 38–40 metų moterys, arba, atvirkščiai, moteris nejaučia jokių pokyčių iki 50-ties.
Nors kiaušidės dar funkcionuoja, menstruacijos jau būna nereguliarios, o intervalai tarp jų ilgėja. Šiuo laikotarpiu gali prasidėti labai gausios mėnesinės, kartais sumažėja lytinis potraukis, atsiranda galvos skausmai, dirglumas, nervingumas, silpnumas, depresinės nuotaikos, sutrinka miegas, tampa sunkiau susikaupti. Šiame etape gali pasireikšti ir tokie menopauzės simptomai, kaip šaltkrėtis, gausus prakaitavimas, širdies plakimas.
Pradeda blogėti plaukų ir nagų būklė, pradeda didėti svoris ir kauptis riebalai pilvo srityje.
Menopauzė: kuo ypatingas estrogenas
Šiuo laikotarpiu kiaušidžių funkcija sparčiai silpnėja ir mėnesinės palaipsniui visiškai išnyksta. Vidutiniškai tai įvyksta apie 48–53 metus.
Nusilpusios kiaušidės gamina vis mažiau estrogeno, o šis hormonas yra labai svarbus ne tik dėl reprodukcinės funkcijos ir gražios, jaunatviškos odos išsaugojimo. Estrogenas apsaugo kraujagysles nuo kalkėjimo, taigi lėtina aterosklerozės vystymąsi, o tuo pačiu apsaugo nuo infarkto ir insulto.
Būtent todėl moterims širdies infarkto rizika smarkiai išauga 10-čia metų vėliau nei vyrams, nes jų kraujagyslės dėl estrogeno poveikio ilgiau nei vyrų išlieka sveikos. Taip pat estrogenas stabdo kaulų retėjimą ir apsaugo nuo kaulų lūžių. Jo sumažėjus visi šie procesai prasideda.
Nors moterys šį laikotarpį gali išgyventi skirtingai, visgi menopauzės simptomai pasireiškia daug ryškiau. Pagrindiniai iš jų: karščio bangos, kurios gali būti tokios stiprios, kad moteriai per naktį tenka pakeisti nuo prakaito šlapius drabužius net keletą kartų, neretai dėl to atsirandantis miego trūkumas, emocinis dirglumas ar net depresinės būsenos.
Estrogenas lėtina aterosklerozės vystymąsi, apsaugo kraujagysles nuo kalkėjimo bei nuo infarkto ir insulto.
Kaip jau minėta, šiuo laikotarpiu ima grėsti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, didėja kraujospūdis, netgi gali įvykti hipertenzinės krizės, taip pat gali keistis kraujo krešėjimo sistema, atsirasti trombozės pavojus, stebimi urogenitaliniai pokyčiai – sausumas makštyje, skausmas lytinių santykių metu, niežėjimas, deginimas, šlapimo nelaikymas.
Pomenopauzė – iki gyvenimo pabaigos
Šis laikotarpis prasideda praėjus metams nuo paskutinių mėnesinių ir trunka iki gyvenimo pabaigos. Nemalonūs menopauzės simptomai pamažu išnyksta, tačiau įsigalioja su amžiumi susiję struktūriniai pokyčiai. Jie gali pasireikšti osteoporoze, širdies ligomis, antro tipo diabetu, nutukimu, sutrikusia skydliaukės funkcija.
Ryškiausi menopauzės požymiai
Karščio bangos ir prakaitavimas. Tai staigus kūno temperatūros padidėjimas. Tokių priepuolių per parą gali įvykti nuo keleto iki 40 ar daugiau kartų. Stipriau ar silpniau šis simptomas kamuoja apie du trečdalius visų moterų.
Kaulų trapumas. Po menopauzės moteris kasmet praranda iki 2–3 proc. kaulų masės.
Išvaizdos pokyčiai. Poodinis riebalų sluoksnis pamažu atrofuojasi, mažėja kolageno, oda tampa plonesnė, dėl to atsiranda raukšlių. Dėl pasikeitusios medžiagų apykaitos, moteris, net jei laikosi sveikos mitybos principų, neretai pradeda priaugti svorio.
Emocinis nestabilumas. Nuotaika ima „šokinėti“: staiga, be konkrečios priežasties, gali apimti didžiulis liūdesys, daug dažniau pasirodo ašaros, moteris gali tapti sentimentali arba, atvirkščiai, labai dirgli, ją gali erzinti paprasčiausi dalykai, o reakcija į juos prasiveržia pykčiu. Rimtesniais atvejais gali pasireikšti neurozė arba depresija.
Miego sutrikimai. Kai kurioms moterims tampa sunkiau užmigti, jos kenčia nuo nemigos, ryte joms sunku išlipti iš lovos. Taip pat mažėja darbingumas dienos metu. Teigiama, kad vienos ar kitos formos miego sutrikimai menopauzės metu pasireiškia net trečdaliui moterų.
Moteris gali tapti sentimentali arba, atvirkščiai, labai dirgli, ją gali erzinti paprasčiausi dalykai, o reakcija į juos prasiveržia pykčiu.
Intymaus gyvenimo problemos
Menopauzės metu plonėja ir sausėja ne tik oda, bet ir lytinių organų gleivinė. Ji tampa jautresnė, sumažėja ją „sutepančių“ gleivių kiekis, dėl to pirmiausiai atsiranda skausmas intymių santykių metu, o vėliau nemalonūs pojūčiai makšties gleivinėje gali pasireikšti ir kasdienybėje, kartais taip stipriai, kad trinka įprastas moters gyvenimas.
Dėl moteriškų hormonų pokyčių prarandamas makšties sienelių elastingumas, epitelis neišskiria pakankamai gleivių. Pažeistos epitelio ląstelės nesugeba pagaminti pakankamai glikogeno, dėl to laktobakterijos neturi kuo maitintis, taigi sumažėja pieno rūgšties gamyba.
Mažėjant laktobakterijų, gleivinės epitelizacija vyksta per lėtai ir nekompensuoja pažeidimų, makšties gleivinė suplonėja, raukšlėjasi, džiūsta. Visa tai ir sukelia minėtus simptomus. Be to, tai gresia ir rimtomis lytinių organų ligomis, kadangi makšties gleivinė nebeatlieka savo barjerinės funkcijos, tad į ją patekusi infekcija plinta toliau.
Taigi šiuo laikotarpiu moterims vertėtų atkreipti dėmesį jau į pirmuosius makšties sausėjimo požymis ir pasirūpinti jos gleivinės drėkinimu ir regeneracija. Šių priemonių pasirinkimas yra platus – įvairiausi kremai, žvakutės, geliai.
Daugumos jų sudėtyje yra hialurono rūgšties, kuri pasižymi labai stipria drėkinimo galia. Be to, ji slopina uždegimą ir skatina jungiamojo audinio gamybą. Hialurono rūgštis yra normali kūno audinių sudedamoji dalis, todėl visuomet gerai toleruojama, nesukelia alerginės reakcijos.
Renkantis makšties drėkinimo priemonę patartina atkreipti dėmesį, kiek joje yra hialurono rūgšties. Kuo jos daugiau, tuo preparatas veiksmingesnis. Taip pat geriau rinktis preparatą, kuris būtų natūralus, neturėtų parafino, riebalų ir glicerino priemaišų, taip pat augalinių medžiagų, kvapiklių, kurie gali sukelti alergiją, būtų patogus naudoti.
Moterys vis dar neatpažįsta menopauzės simptomų
Pasak ginekologės Daivos Keršulytės, nors moterys įsitikinusios, kad gerai žino menopauzės simptomus, neretai jų neatpažįsta. Net padidintą prakaitavimą ir karščio bangas bandoma sieti ne su menopauze, bet su kokiomis ligomis.
„Mat šių simptomų tikimasi, kai sutrinka mėnesinių ciklas, tačiau menopauzės simptomatika gali prasidėti dar jam nesutrikus. Tuomet moterys pradeda ieškoti ligų, vaikščioti pas įvairius gydytojus, tirtis, kol koks nors gydytojas neatsiunčia pas ginekologą.
Taip pat simptomai gali pasireikšti tik miego sutrikimu ir sumažėja dėmesio koncentracija. Tokius dalykus visada galima „nurašyti“ nuovargiui, persidirbimui, stresui ir pan. Kitoms tiesiog pradeda šokinėti kraujospūdis, tačiau gydytojai neranda jokių pakitimų“, - pasakojo gydytoja.
Pasak ginekologės, anksčiau prasidėjusios menopauzės simptomus būna sunku atpažinti dar ir dėl to, kad paprastai menopauzė siejama su 45–55 metų amžiumi, daugumai moterų ji prasideda apie 50-uosius metus, bet jeigu ji ateina anksčiau, moterims būna labai sunku tai pripažinti psichologiškai.
Kokios natūralios priemonės veiksmingos?
Taigi menopauzė – tai didelių ir dažnai ne itin malonių pasikeitimų metas moters gyvenime, tačiau šiuolaikinis medicinos mokslas jau gali gerokai palengvinti simptomus ir sugrąžinti menopauzę išgyvenančiai moteriai gyvenimo džiaugsmą.
Žinia, menopauzės simptomus šalina pakaitinė hormonų terapija, tačiau švelnius simptomus galima sureguliuoti ir natūraliomis priemonėmis.
Pasak ginekologės, pasirodžius pirmiesiems simptomams, kol dar sutrikimai nėra dideli, pirmoji pagalba yra izoflavonai, kurie randami sojoje ir raudonuosiuose dobiluose. Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. menopauzės simptomus patiriančių moterų gyvenimo kokybę izoflavonai tikrai pagerina.
Izoflavonai gali būti rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo gydymas nuo karščio bangų menopauzės metu.
„Maisto papildai dažnai vertinami skeptiškai, teigiama, kad jie neveikia, tačiau su izoflavonais yra atlikti klinikiniai tyrimai ir įrodytas jų veiksmingumas. Prieš keletą metų teko dalyvauti Ginekologinės endokrinologijos kongrese, kurio buvo sudaryta ekspertų grupė iš endokrinologijos korifiejų ir septyni profesoriai pasirašė dokumentą, kuriame pateikta išvada, kad izoflavonai gali būti rekomenduojami kaip pirmo pasirinkimo gydymas nuo karščio bangų menopauzės metu.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad izoflavonai turi ir kitokios naudos moters organizmui. Jie saugo nuo kaulų retėjimo, t. y. osteoporozės, kurios rizika menopauzės metu didėja. Kuo anksčiau moteris pradės vartoti izoflavonus, tuo veiksmingiau šis procesas bus pristabdytas. Taip pat įrodyta, kad izoflavonai mažina krūties vėžio riziką, nors net iš gydytojų galima girdėti atvirkščią nuomonę. Tyrimai rodo, kad tarp moterų, kurios sirgo krūties vėžiu ir dėl menopauzės vartojo izoflavonus, pasveikimo procentas buvo šiek tiek didesnis, taip pat geresnė buvo ir išgyvenamumo prognozė.
Izoflavonai nesukelia gimdos gleivinės vešėjimo ir nedidina gimdos vėžio rizikos, nors kartais tenka girdėti ir tokių pareiškimų. Dar vienas svarbus dalykas, kad jie stimuliuoja žarnyno bakterijų augimą, o šiandien jau žinoma, kokia svarbi viso organizmo sveikatai yra žarnyno mikrobiota. Taip pat teigiamai veikiamas kraujospūdis, ypač padeda moterims, kurios natūraliai turi padidintą kraujospūdį“, - aiškino D.Keršulytė.
Tiesa, gydytoja priminė, kad būtina keisti ir gyvenimo būdą. Ji pati visas moteris pirmiausiai ragina sportuoti. Sportas naudingas ne tik hormonų sistemai, bet ir osteporozės profilaktikai, kokybiškam miegui, kadangi reguliuoja melatonino išsiskyrimą.
Tuomet ir izoflavonai turės geresnį poveikį. Tik reikia nepamiršti, kad poveikis pasireiškia po 2–3 mėnesių, kai organizmas prisisotina šių medžiagų.
„Mes poveikį vertiname po trijų mėnesių. Jeigu jo nėra, vadinasi, jo nelabai ir bus. Jei padeda, vartoti juos galima tiek, kiek reikia – apribojimų dėl trukmės nėra, juolab kad jie turi daug papildomų naudų organizmui. Kuo ilgiau vartojama, tuo labiau organizmas prisisotina. Pavyzdžiui, galima metus panaudoti, tuomet nutraukti ir pastebėti, kaip organizmas reaguoja“, - patarė pašnekovė.
Kuo ypatingi raudonieji dobilai?
Epidemiologiniai tyrimai taip pat rodo, kad kai kurios Vakarų pasaulio ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, osteoporozė, menopauzės simptomai) susijusios ir su izoflavonų vartojimu.
Pavyzdžiui, Japonijoje, minėtų ligų ir simptomų mastai yra gerokai mažesni, kadangi japonai per dieną su maistu suvartoja apie 40 mg izoflavonų. Vakarietiška mityba jų suteikia tik apie 2–5 mg, kadangi mes valgome, skirtingai nuo rytiečių, mažai sojos produktų, kurie turi daug izoflavonų, bei ankštinių daržovių.
Dėl mitybos ypatumų Rytų moterys patiria gerokai švelnesnius menopauzės simptomus. Vakarų moterims rekomenduojama mitybą papildyti izoflavonais. Bene daugiausiai atlikta klinikinių tyrimų, kurie paskelbti rimtuose moksliniuose žurnaluose, kaip veikia estrogenų lygį organizme raudonieji dobilai. Didžiojoje Britanijoje raudonųjų dobilų preparatai yra populiariausi siekiant palengvinti moteriai menopauzės laikotarpį.
Todėl menopauzės simptomams palengvinti rekomenduojama vartoti raudonuosius dobilus – vieną turtingiausių bei natūraliausių izoflavonų šaltinių. Raudonieji dobilai turi net keturių skirtingų rūšių izoflavonų. Tai fitoestroegenai, pasižymintys panašiu veikimu kaip natūralūs organizmo estrogenai.
Izoflavono struktūra imituoja natūralų žmogaus kūno estrogeną ir sąveikauja su žmogaus estrogeno receptoriais. Genų inžinerijos eksperimentais užfiksuota, kad raudonojo dobilo ekstraktas 45 kartus stipriau aktyvina estrogeno receptorius nei sojos ekstraktas.
Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, raudonojo dobilo izoflavonai net iki 73 proc. sušvelnina karščio bangas, kurios turi didžiulį neigiamą poveikį moters gyvenimo kokybe. Taip pat iki 72 proc. mažina naktinį prakaitavimą, o kartu gerina miegą, nerimo ir depresijos simptomus sumažina net iki 80 proc.
Šie natūralūs estrogenai iki 75 proc. sumažina menopauzės simptomus – be išvardintų teigiamų poveikių, jie pagerina plaukų ir odos būklę, pašalina makšties gleivinės sausumą, padeda palaikyti širdies sveikatą ir lėtinti kaulų tankio praradimą ir, kaip patvirtino tyrimai, nedidina krūties vėžio bei gimdos gleivinės išvešėjimo rizikos.
