„Ši nuostata tikriausiai kilo iš Viktorijos laikų, kuomet buvo tikima, jog kasdienis tuštinimasis reiškia gerą sveikatą, – sakė dr. Michael’as Camilleri, Mayo klinikos Minesotoje Gastroenterologijos ir hepatologijos skyriaus konsultantas ir profesorius. – Dauguma žmonių tuštinasi nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Ir visais atvejais tai yra normalu“.
Kalbant apie tuštinimąsi kaip sveikatos rodiklį, dažnumas nėra svarbiausias veiksnys. Kaip dažnai ir kiek tuštinsimės, tam įtakos turi ne tik mityba ir suvartojamas vandens kiekis, bet ir žmogaus amžius, vaistai, patiriamas stresas, įvairios socialinės aplinkybės, teigė Masačusetso ligoninės gastroenterologė ir Harvardo medicinos mokyklos medicinos instruktorė dr. Trisha Pasricha.
Ką rodo tuštinimosi įpročiai
Ar atkreipiate dėmesį į savo išmatų spalvą ar formą? Pasak dr. M.Camilleri, išmatų forma, išvaizda ar konsistencija iš tikrųjų yra daug geresnis kriterijus nei tuštinimosi dažnumo rodikliai. Medikai išmatų kokybę vertina naudodami Bristolio išmatų lentelę, pagal kurią jos skirstomos į septynias grupes. Sveikiausios yra trečio ir ketvirto tipo išmatos: dešros/gyvatės formos arba lygios išmatos.
Jei tuštinatės tris kartus per savaitę, o konsistencija yra kieta arba panaši į akmenukų, nieko blogo, jei nepajutote jokių gyvenimo kokybės pokyčių, sakė dr. T.Pasricha.
Tačiau, jei bandydami tuštintis, dažnai jaučiate įtampą arba pastebite, jog ne visiškai pasituštinote, teks pergalvoti savo mitybos įpročius ir gyvenimo būdą.
Kaip sau galite padėti? Ekspertai rekomenduoja sėdint ant klozeto po kojomis pasidėti nedidelę pakylą, mat pakeliant kelius virš klubų, atsipalaiduos dubens dugno raumenys, kurie palaiko žarnyną, taip išmatos lengviau pasišalins.
„Mes neevoliucionavome tam, kad tuštintumėmės sėdėdami 90 laipsnių kampu, kaip darome dabar. Anksčiau visi tuštinosi pritūpę. Sėdint stačiu kampu iš tikrųjų išangės pralaidumas gerokai pasunkėja“, – paaiškino dr. T.Pasricha.
Ką daryti, kad tuštinimasis būtų lengvesnis
Medikų teigimu, valgant pakankamai skaidulinių medžiagų, kurių yra daržovėse, vaisiuose, neskaldytose grūdinėse kultūrose ir riešutuose, galima išvengti vidurių užkietėjimo. JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, bendras skaidulinių medžiagų kiekis turėtų būti ne mažesnis kaip 25 g per dieną.
Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad kiviai ir džiovintos slyvos gali būti ypač naudingos, norint išvengti vidurių užkietėjimo, tačiau per didelis skaidulinių medžiagų kiekis gali būti susijęs su pilvo pūtimu ar laisvomis išmatomis.
„Atminkite, jog pakankamas suvartojamo vandens kiekis suminkština išmatas. Taip pat įrodyta, kad kava bei kiti gėrimai su kofeinu skatina storosios žarnos susitraukimus. Šie gėrimai gali paskatinti ir tuštinimąsi”, – teigė dr. M.Camilleri.
Kas dar turi įtakos tuštinimuisi
Itin svarbus yra kadienio judėjimo vaidmuo. Pasak Kalifornijos universiteto gastroenterologės dr. Folasade May, daugelis žmonių propaguoja sėdimą gyvenimo būdą, todėl neretai ir turi tuštinimosi problemų. Mankšta padeda išjudinti maistą virškinimo trakte ir skatina išmatų pasišalinimą.
Tai, kaip greitai ar lėtai maistas judės virškinamuoju traktu, gali priklausyti ir nuo genetikos, o mūsų virškinimo sistema senstant linkusi sulėtėti, sakė gastroenterologė.
Tuštinimuisi nemažą įtaką daro kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, opioidai ir antidepresantai, taip pat hipotirozė, dirgliosios žarnossindromas ar opinis kolitas. Nėštumas, gimdymas, didelio svorio priaugimas ar staigus sumažėjimas taip pat gali sukelti dubens dugno disfunkciją, dėl kurios pasunkėja tuštinimasis, sakė dr. F.May.
Stresas taip pat gali turėti įtakos tuštinimuisi. Kai valgome, skrandis išsitempia, iš ten siunčiama žinutė į galvos smegenis, tada – į nugaros smegenis, kurių nervai sukelia storosios žarnos susitraukimus, dėl to tuštinamasi, sakė dr. M.Camilleri. Tačiau jei patiriate stresą, hormonai ir nervų sistemos pokyčiai gali neleisti išmatoms judėti tiesiosios žarnos link, todėl dažnai atsiranda vidurių užkietėjimas. Būna ir priešingai – kai kurie žmonės streso metu suviduriuoja.
Žarnyno sveikatai įtakos gali turėti ir tai, jog ne iškart reaguojama į norą tuštintis.
Pasak ekspertų, žarnyno sveikatai įtakos gali turėti ir tai, jog ne iškart reaguojama į norą tuštintis. Kai kurie žmonės jaučiasi nesmagiai viešose vietose, pvz., darbe, mokykloje ar universitete, tokiu būdu tuštinimasis užlaikomas iki pat vakaro. Tačiau specialistai pataria neatidėlioti – pats tinkamiausias laikas tuštintis yra tuomet, kai jaučiate poreikį.
Jei ant klozeto tenka sėdėti ilgiau nei 10 minučių, kamuoja pilvo pūtimas ar skausmas tuštinantis, kreipkitės į gydytoją. Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, gydytojas galėtų paskirti vaistų, papildų ar vidurius laisvinančių preparatų, kurie padės užtikrinti tuštinimosi reguliarumą.
