Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 27d. 19:18

Kada „saikingas“ alkoholio vartojimas virsta priklausomybe ir gali sukelti vėžį?

Alkoholis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Viena taurelė labai greitai gali virsti priklausomybe

Bokalas alaus, išgertas su kolegomis bare po sunkios darbo savaitės. Taurė vyno per šeimos pietus restorane. Šlakelis viskio namuose, skaitant mėgstamą knygą. Tokį alkoholio vartojimą daugelis mūsų tikriausiai pavadintume „saikingu“. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja „saugus“ variantas? Kada ir kodėl „saikingas“ vartojimas virsta priklausomybe?

„Man patiko ta būsena ir norėjau pakartoti“

Rimantui 62-eji, blaivus jis jau 15 metų. Tačiau prieš tai buvo daugiau nei 30 metų, pilnų alkoholio. Istorijų, panašių į jo – daug, skiriasi tik jų pabaigos.

„Labai tiksliai atsimenu tą dieną, kai prisigėriau pirmą kartą. Buvo mano jauniausio brolio krikštynos. Man – 15 metų. Nugvelbiau butelį nuo šventinio stalo ir su draugais išgėrėme. Iki šiol prisimenu tą jausmą, kai apsvaigau – buvo linksma, kvailiojome, vartėmės, šokinėjome“, – pasakojo Alytuje gyvenantis vyras. Pasak jo, nuo to prasidėjo jo priklausomybė.

„Man patiko ta būsena ir norėjau pakartoti. O alkoholis buvo priemonė pasiekti tai. Dabar suvokiu, kad jau tada man alkoholis buvo kaip poreikis, kaip būtinybė“, – sakė Rimantas.

Įvairūs svaigalai tapo neatsiejamu savaitgalių palydovu. Jo gauti buvo lengva, nes aplinkiniai išgėrinėjančius paauglius toleravo: juk jauni, nori linksmintis.

Man patiko ta būsena ir norėjau pakartoti. Dabar suvokiu, kad jau tada man alkoholis buvo kaip poreikis, kaip būtinybė.

„Tokie buvo tarybiniai laikai. Gyvenau mažame miestelyje. Vieną kartą, pamenu, nuėjom į valgyklą-bufetą su klasiokais, pasiėmėm dėžę alaus. Buvom turbūt kokių 16 metų. Gėrėm ten vietoje – niekas dėmesio nekreipė, alų pardavė, kadangi visi mus pažinojo“, – kitokį laikmetį prisiminė pašnekovas.

Tėvų nuomonė buvo panaši. „Aš negerdavau taip dažnai ir negrįždavau tiek apsvaigęs, kad jiems atrodytų kažkas blogo“, – sakė Rimantas.

Anot jo, tuo metu tai buvo tarsi normalus jaunų žmonių gyvenimo būdas: gerdavo tiek „geručiai“ mokytojų vaikai, tiek blogiukai. Visi įsivaizdavo, kad alkoholį jaunimas vartoja „saikingai“, taigi, problemos nėra.

15min.lt nuotr./Nepilnamečiai.
15min.lt nuotr./Nepilnamečiai.

Antroji žmona pareikalavo skyrybų

Bėdos, kad nuolat išgėrinėja, Rimantas nematė ir atsiradus šeimai, gimus vaikui. „Neatrodė, kad darau kažką, ką reikėtų sumažinti ar ko visai atsisakyti“, – šyptelėjo prisiminęs pašnekovas.

Nors po ketverių su puse metų jo keliai su pirmąja žmona išsiskyrė, Rimantas nemano, jog dėl to buvo kaltas vien alkoholis. „Pagerdavau aš tada. Nesakyčiau, kad dažnai. Bet buvo ir kitų problemų (dėl ko išsiskyrėme – aut.)“, – kalbėjo vyras.

Vėliau atsirado nauja šeima, gimė dar du vaikai. Visą tą laiką Rimantas išgėrinėjo. Tuo metu jau ateidavo į galvą minčių, kad gal geria per daug. Bet jas stūmė šalin.

„Aš visada buvau linkęs paanalizuoti savo gyvenimą. Kartais dienos įvykius vakare atsigulęs. Keletą sykių man buvo atėjusi tokia mintis: „Rimai, o koks tavo santykis su alkoholiu? Ar tu ne per daug geri?“ Tokia aiški mintis. Ji ateidavo tarsi savaime iš sielos gelmių. Bet aš vydavau ją šalin.

Matyt, suvokdavau, kad jeigu pradėsiu detaliau analizuoti, ar aš ne per daug ir ne per dažnai geriu, prieisiu išvadą, kuri man nepatiks. Dabar aš tai išreiškiu žodžiais, o tada dar negalėjau. Buvo tik pojūtis viską nustumti gilyn“, – pasakojo Anoniminių Alkoholikų (AA) bendruomenei priklausantis alytiškis.

Nustoti gerti jo neprivertė nei skyrybos, nei kiti sukrėtimai. Vyras įsitikinęs – išoriniai dalykai nieko nereiškia. Pajusti, kad laikas sustoti tegali pats, viduje. Tik tada iš tiesų pavyks atsisakyti priklausomybės.

„Žmona aiškiai pasakė, kad skiriamės, nes aš geriu. Ji nepasakė, kad aš blogas vyras ar blogas tėvas. Tik tai, kad nori apsaugoti vaikus nuo manęs geriančio. Teisėja iš karto neišskyrė, leido pasitaisyti. Bet aš toliau gėriau. Nors nenorėjau skirtis“, – pasakojo Rimantas.

Atsikratęs priklausomybės susigrąžino šeimą

Į AA bendruomenę jis pateko susipažinęs su viena iš buvusių alkoholikų: moteris su Rimantu lankė tuos pačius kursus. Tada, jis sako, pirmą kartą sužinojęs, kad Alytuje rengiami AA susitikimai. Pakviestas „kursiokės“, nuėjo. Anot Rimanto, „grynai iš smalsumo“.

„Ir po to negėriau tris mėnesius“, – prisiminė. Tačiau tada dar nebuvo atėjęs sąmoningas suvokimas, kad turi problemą. Atrodė, kad, kaip nustojo gerti, taip bet kada ir vėl pradėjęs galės nustoti.

Taigi, po trijų mėnesių nusipirko alaus butelį, ir istorija prasidėjo iš naujo. Prireikė dar kurio laiko, kol Rimantas suprato, kad alkoholio jo gyvenime per daug. Taip jis vėl atsidūrė AA bendruomenės susitikimuose. Šįkart ilgam.

Atsikratęs priklausomybės susigrąžino šeimą ir, kaip pats sako, savo gyvenimą. Išlikti blaiviam jam padeda tikėjimas – iki tol visišku bedieviu save vadinęs vyriškis tikina, kad tik su Dievo pagalba sugebėjo išlipti iš priklausomybės liūno.

„Ar įmanoma saikingai vartoti alkoholį?“ – klausiu Rimanto. Jo nuomone, tokio dalyko nėra. Ypač tiems, kurie jau buvo priklausomi. „Man užtektų vienos taurelės – ir vėl galėčiau pradėti gerti“, – tikino jau 15 metų negeriantis vyras.

Psichologas: saikingas vartojimas yra susijęs su kontrole

Viešosios įstaigos „Renkuosi gyvenimą“ vadovas, psichologas Virgilijus Auga kasdien susiduria su žmonėmis, kenčiančiais nuo priklausomybės alkoholiui, narkotikams ir vaistams. Jo nuomone, nėra jokios „pilkosios zonos“: net ir retai vartojamas alkoholis yra priklausomybė.

Asmeninė nuotr./Virgilijus Auga
Asmeninė nuotr./Virgilijus Auga

„Įstatykime vietoje žodžio alkoholis apibūdinimą „psichotropinė medžiaga, keičianti asmens psichinę būseną ir sukelianti priklausomybę“, tada atsakymas peršasi pats. Tikriausiai šis teiginys atrodo per daug dramatiškai, bet tiesa tokia – alkoholis legalus narkotikas arba, jei netinka, tai tada legalus „dopingas“.

Mes jį naudojame tais pačiais tikslais, kaip ir sportininkai sporte, t. y. norime pasiekti rezultatą, kurio įprastinėmis sąlygomis ir esamais vidiniais resursais nepasiektume.

Alkoholis legalus narkotikas arba, jei netinka, tai tada legalus „dopingas“.

Pvz., negaliu kompanijoje būti linksmas, tai išgeriu ir toks tampu; esu bailys – pavartojęs tampu drąsus. Užuot aiškinęsis, kodėl nesugebu to padaryti blaivas su esamais savo resursais, renkuosi lengvesnį kelią – pavartoti dopingą“, – sakė V.Auga.

Pasak jo, pagrindinė daugelio žmonių mąstymo klaida (kad vartoti alkoholį normalu – aut.) susiformuoja dėl visuotinio svaigalų vartojimo.

„Bet koks pradžioje atrodantis „nenormalus“ dalykas, įdiegus jį į visuomenės sąmonę ir nuolat jį propaguojant, tampa „norma“. Taigi, svaigalų vartojimas laikui bėgant tapo „norma“, bet asmenybei tai nėra normalu. Juk jei norite ugdyti asmenybę harmoningai, remiantis bet kokia asmenybės ugdymo teorija, teks visiškai atsisakyti alkoholio“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.

Ar yra saugus alkoholio kiekis? V.Augos teigimu, tik teoriškai. „Tai kiekis, kuris nesukelia svaiginimosi efekto. Priklausomybės logika tokia: alkoholio (kaip ir visų narkotikų) patrauklumo esmė – euforinis efektas psichikai. Kuo efektas stipresnis, tuo labiau tikėtina, kad asmuo kartos tą veiksmą. Kuo dažniau kartos, tuo didesnė priklausomybės tikimybė. Ir blogiausia, kad iš anksto niekas nėra garantuotas, koks bus alkoholio efektas jo psichikai“, – pažymėjo V.Auga.

Alkoholio patrauklumo esmė – euforinis efektas psichikai. Kuo efektas stipresnis, tuo labiau tikėtina, kad asmuo kartos tą veiksmą.

Statistika liūdna: iš visos svaigalus vartojančių asmenų populiacijos, t. y. maždaug 80 proc. visuomenės, kas 6–7 asmuo yra rizikoje arba jau serga priklausomybe. Skiriasi tik tai, kurioje priklausomybės stadijoje tuo metu jis yra.

„Jei skaičiai atrodo dideli, pabandykite atsiminti didesnius „baliukus“ ir kiek maždaug ten būdavo problemiškų „linksmuolių“, kuriems vis maža alkoholio ar reikia dar nuotykių ir pan.“, – pavyzdžiais kalbėjo pašnekovas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alkoholis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Alkoholis

Nors įvairūs tyrimai liudija priešingai, Lietuvoje iki šiol įsivaizduojama, kad alkoholizmas – asocialių žmonių problema. Daugeliui „normaliose“ šeimose užaugusių žmonių savotišku sektinu pavyzdžiu, kaip „saikingai“ ir „sveikai“ vartoti alkoholį, yra pietiečiai – prancūzai, italai, ispanai. Pastarieji neįsivaizduojami vakarieniaujantys be vyno taurės. Alkoholį vartojančius tėvus nuo mažumės mato vaikai, vėliau tęsiantys tokį gyvenimo būdą.

„Ir niekas ten neprasigeria“, – galima dažnai išgirsti pasiteisinimą iš tų lietuvių, kurie gyvena panašiai. T. y. įsivaizduoja, jog alkoholinius gėrimus gerdami retai, neturi šansų tapti priklausomi nuo svaigalų. Ypač, jei jų giminėje nebuvo nuo priklausomybių kenčiančių žmonių.

Nuolat su priklausomybes turinčiais žmonėmis bendraujančio V.Augos nuomone, taip gyvendami žmonės neįvertina, jog rizikos veiksnių yra kur kas daugiau nei tik „asociali šeima“ ar „netinkami draugai“.

„Skiriamos dvi priklausomybių priežastys – įgimtos, t. y. genetika, ir įgytos, kurias nulemia socialiniai ir psichologiniai veiksniai. Genetiniai veiksniai įrodyti moksliniais tyrimais – alkoholį vartojančiose šeimose augę vaikai (ypač berniukai) turi 2–4 kartus didesnę tikimybę susirgti priklausomybe nei jų bendraamžiai, augantys nevartojančiose šeimose.

Socialiniai veiksniai taip pat daug lemia. Pirmiausia – vartojantys tėvai. Toliau tradiciškai aukštesnės rizikos variantai yra nepilnos šeimos, vaikai iš globos įstaigų, vaikai, kurių tėvai emigracijoje, senelių užauginti vaikai, taip pat ir „normalių“ šeimų vaikai, kuriose vienas iš tėvų buvo „despotas“.

123RF.com nuotr./Tėvų elgesys gali turėti neigiamų pasekmių net vaikui užaugus
123RF.com nuotr./Tėvų elgesys gali turėti neigiamų pasekmių net vaikui užaugus

Psichologiniai aspektai nurodo, kad priklausomais dažnai tampa egocentriškos, narcicistinės, emociškai nestabilios, nebrandžios, taip pat ir „aukos“ poziciją gyvenime užimančios, asmenybės. Joms būdinga vengti atsakomybės, primesti ją aplinkai, ieškoti lengvų malonumų „čia ir dabar“. Tokie žmonės nemėgsta ilgai ir nuosekliai siekti rezultato, nepakelia įtampos bei kritikos. Tai sunkiai gyvenime prisitaikančios asmenybės, todėl svaigalai joms tampa kompensacine priemone, siekiant įveikti gyvenimo keliamus uždavinius, kuriuos su jų turimu charakteriu darosi per sunku išspręsti“, – savo įžvalgomis dalinosi psichologas.

Potraukis svaigalams išlieka visą gyvenimą

Pastaraisiais metais itin populiarūs tapo įvairūs iššūkiai, tarp kurių – ir visiškas alkoholio atsisakymas. Vieni ilgiau, kiti trumpiau valo“organizmą ir savo gyvenimą nuo svaigalų. Visiškai abstinencijai ryžęsi žmonės dažnai įsivaizduoja, jog gali būti ramūs, kad niekada nepaslys – nebevartos jokių alkoholinių gėrimų.

Tačiau psichologai jiems turi naujieną: ramybės čia negali būti. Jei kažkada gėrei, potraukis tam išlieka visą gyvenimą.

„Jeigu tai taip lengvai pavyktų, priklausomybė seniai būtų išgydyta. Reikia prisiminti, ką dažnai net medikai primiršta – alkoholizmas turi du simptomus. Sustabdžius pirmąjį, t. y. nutraukus vartojimą, išlieka antrasis – obsesija (apsėdimas) - negalėjimas ilgai išgyventi blaiviai, vis pasiduodant „traukai“ išgerti.

Alkoholikai yra davę tūkstančius pažadų, kad negers: žmonoms, vaikams, tėvams, Dievui, velniui. Ir jie kurį laiką negerdavo, bet ateidavo lemtinga X diena, kada jie nebesugebėdavo atsispirti potraukiui. Būtent tas negebėjimas atsispirti potraukiui pavartoti esant blaiviam ir žinant gręsiančias žalas, ir yra specifinis priklausomų asmenų psichikos sutrikimas“, – sakė kovoti su priklausomybėmis padedantis V.Auga.

Anot jo, iki šiol labai trūksta tyrimų, diskusijų ir nuomonės formavimo apie šią pakankamai klastingą priklausomybės dalį. Maža to: nesuteikiant šiam simptomui reikiamos svarbos, lengvai formuojasi klaidinga nuomonė ir net gydymo strategija – kad užtenka nustoti vartoti ir viskas bus gerai. „Nebus“, – kategoriškas pašnekovas.

Ar galima išmokti gerti saikingai, kaip tai padaryti? „Galima, jeigu jūs ne alkoholikas. Priminsiu, ką jau sakiau: alkoholikas – praradęs kontrolę vartoti asmuo. Saikingas vartojimas yra kontrolė“, – pažymėjo V.Auga.

Jis priminė, kad net ir didžiausioje duobėje esantys alkoholikai pradėjo nuo nedidelių svaigalų kiekių.

„Svaigalų dinamika tokia – kuo dažniau ir daugiau jų vartojama, tuo didesnio jų kiekio reikia tam pačiam efektui pasiekti. Jeigu būtų pardavinėjama tik degtinė, tikėtina, kad būtų mažesnis vartojančių skaičius – ypač tarp jaunimo ir moterų. Tačiau padarius alkoholį patraukliu savo skoninėmis savybėmis, pardavimai vyksta daug sklandžiau (pvz., ,,sidras“ – alkoholio pramonės ,,šedevras“ siekiant įtraukti jaunimą, merginas, moteris į vartojančių gretas)“, – savo mintimis dalijosi VšĮ „Renkuosi Gyvenimą“ įkūrėjas.

Jeigu būtų pardavinėjama tik degtinė, tikėtina, kad būtų mažesnis vartojančių skaičius – ypač tarp jaunimo ir moterų.

Jis sveikino tuos, kurie jau po pirmųjų alkoholio paragavimų suprato, jog tai – ne jiems: „Laimingi tie, kurie apsivėmė po pirmo karto ir toliau nebepradėjo, ar kuriems dėl kitų priežasčių iškart nepatiko. Tie, kuriems prireikė laiko ir suprato, kad alkoholis nuodai, – irgi sveikinimai. Visi kiti toliau vartoja, nes turi poreikį.“

Norint išvengti vėžio reikia gyventi be alkoholio

Moksliniai tyrimai jau seniai patvirtino, kad alkoholio vartojimas yra viena iš pagrindinių vėžį sukeliančių priežasčių.

„Bet kokio kiekio alkoholio vartojimas didina vėžio riziką – kuo daugiau vartojama, tuo rizika didesnė“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos Vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Everatt.

Asmeninio arch. nuotr./Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos Vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Everatt
Asmeninio arch. nuotr./Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos Vyresnioji mokslo darbuotoja Rūta Everatt

Žala akivaizdi: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai septynių rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės, gerklų, kepenų, gaubtinės ir tiesiosios žarnos bei krūties.

Vyrų, kurie išgeria mažiau nei du alkoholinius gėrimus per parą (mažiau nei 20 gramų grynojo alkoholio), ir moterų, kurios išgeria mažiau nei vieną alkoholinį gėrimą per parą (mažiau nei 10 gramų grynojo alkoholio), vėžio rizika yra 6 proc. mažesnė, palyginti su žmonėmis, kurie alkoholio vartoja daugiau.

„Sumažinus suvartojamo alkoholio kiekį, pvz., nuo 4 ar daugiau iki 1 ar mažiau alkoholinių gėrimų per parą, kepenų vėžio rizika gali sumažėti 21 proc., kolorektalinio vėžio rizika – 31 proc., o krūties vėžio rizika moterims – 30 proc.“, – teigė mokslininkė.

Atsisakius alkoholio arba gerokai sumažinus jo kiekį, per kelerius metus vėžio rizika sumažėja.

Tarptautinės gairės nustato aukščiausias rekomenduojamas alkoholio vartojimo ribas: 1 standartinis gėrimo kiekis per dieną moterims ir 2 standartiniai gėrimo kiekiai vyrams. Standartinę gėrimo porciją sudaro 10–12 g gryno alkoholio (apytikriai 280–330 ml alaus bokalas, 150–180 ml – šampano taurė, 30–40 ml – viskio ar stipraus gėrimo stiklas, 100–120 ml – vyno taurė). „Reikia žinoti, kad restoranuose ir baruose dažnai siūlomos didesnės porcijos nei standartinės, taip pat įvairiose šalyse priimti alkoholinių gėrimų tūrio ir stiprumo standartai skiriasi“, – priminė mokslininkė.

„Alkoholio vartojimas viršijant nurodytas ribas pažeidžia beveik kiekvieną kūno organą ir sistemą“, – pažymėjo R.Everatt. Amerikos vėžio tyrimų institutas ir Pasaulio vėžio tyrimų fondas paskelbė, kad net ir vienas standartinis alkoholinio gėrimo kiekis per dieną, nesvarbu, kokios rūšies, didina krūties vėžio riziką. Europos kodeksas prieš vėžį rekomenduoja riboti bet kokios rūšies alkoholio vartojimą. Siekiant išvengti vėžio geriausia jo nevartoti visai.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./„Vyno dienos“
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./„Vyno dienos“

Klysta ir tie, kurie mano, jog retkarčiais „nusigerdami“ savo organizmui padaro nedaug žalos.

„Vėžio rizikos požiūriu, epizodinis sunkus pasigėrimas ar besaikės išgertuvės gali būti net blogiau nei reguliarus išgėrinėjimas“, – nurodė mokslininkė. Pasak jos, besaikėmis išgertuvėmis galima laikyti epizodinį sunkų vyrų pasigėrimą suvartojus daugiau negu 5–6 alkoholio porcijas ir moterų – suvartojus daugiau nei 4–5 porcijas vienu kartu.

Tiesa, kad niekada nevėlu keisti blogus įpročius. „Atsisakius alkoholio arba gerokai sumažinus jo kiekį, per kelerius metus vėžio rizika sumažėja. Ji visiškai gali ir neišnykti, nes rizika priklauso nuo to, kiek metų alkoholis buvo vartojamas ir vartoto kiekio.

Tačiau, sumažės kita žala, kadangi alkoholis gali sukelti daugelį ligų: kepenų cirozę, pankreatitą, insultą ir širdies nepakankamumą, psichikos ir elgesio sutrikimus, įskaitant depresiją, smurto protrūkį ir atminties praradimą, taip pat psichikos ligas, vaikų, kurių motinos gėrė būdamos nėščios, leukemiją ir alkoholinę kepenų ligą“,– sakė pašnekovė.

Ji priminė, kad ypač nepalankus sveikatai derinys – alkoholis + tabakas. Tad siekdami sumažinti vėžio riziką, turime ir mesti rūkyti.

Žinių turime, bet įpročių nekeičiame

Nors tyrimų yra, o jų rezultatai nuolat viešinami, iki šiol lietuviai nesieja alkoholio su vėžiu. R.Everatt nuomone, Lietuvoje dar trūksta reprezentatyvių gyvensenos tyrimų, efektyvių, veiksmingų strategijų, kurių tikslas būtų ištirti ir keisti gyventojų įpročius, didinti motyvaciją mažiau vartoti alkoholio arba visai jo atsisakyti. Nepakanka ir sistemingos efektyvios pagalbos tiems, kurie nori atsisakyti alkoholio.

„Tiek rūkymo, tiek alkoholio žala sveikatai ne iki galo suvokiama Lietuvoje – tai rodo didelis rūkančių vyrų ir didėjantis rūkančių moterų skaičius (2014 m. kasdien rūkė 33 proc. vyrų ir 12 proc. moterų).

Bent kartą per mėnesį rizikingai (daugiau kaip 60 g gryno alkoholio vieno pobūvio metu) alkoholinius gėrimus vartojo 40 proc. vyrų ir 25 proc. moterų. Svarbu tai, kad Lietuvoje suvartojamas alkoholio kiekis, tenkantis vienam gyventojui, yra vienas didžiausių Europoje. Itin paplitęs nesaikingas gėrimas, kai išgeriama daug alkoholio vieno pobūvio metu, geriama iki girtumo“, – statistika dalinosi mokslininkė.

Gryno alkoholio suvartojimas litrais vienam gyventojui, vyresniam nei 15 metų
Gryno alkoholio suvartojimas litrais vienam gyventojui, vyresniam nei 15 metų

Pasak jos, lietuvių sergamumas skrandžio, kasos, burnos ertmės, ryklės, stemplės piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo šių onkologinių ligų yra vieni didžiausių Europoje.

„Mūsų tyrimai atskleidė, kad šių vėžinių susirgimų paplitimas yra susijęs su alkoholio vartojimu, todėl, kovojant su vėžiu, svarbu alkoholio vartojimą visuomenėje mažinti, tai padėtų išvengti daugelio šios ligos atvejų“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ypač liūdinanti statistika – kad gausus alkoholio vartojimas auga tarp moterų. Nors ši tendencija būdinga visai Europai, Lietuvoje ji itin ryški.

„Didelį alkoholio vartojimą ir nepakankamas žinias apie pasekmes lemia daugelis priežasčių. Įrodyta, kad mokesčių alkoholiui didinimas, prieinamumo mažinimas, skatinimas nevartoti alkoholio, pagalbos programos priklausomiems nuo alkoholio padeda žmonėms mažiau gerti.

Svarbu, kad būtų vadovaujamasi Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programa, kitų ES valstybių patirtimi, PSO rekomendacijomis, Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir rizikos veiksnių tyrimų rezultatais. Aukšto lygio moksliniai tyrimai taip pat gali prisidėti prie efektyvios sveikatos politikos šioje srityje formavimo“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos Vyresnioji mokslo darbuotoja.

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

04:35
12:16

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

05:52
17:54
02:59

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką