Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado).
Koks karštis pavojingas sveikatai?
Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo.
Atsižvelgiant į sinoptikų prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.
•Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
•Nuo 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
•Nuo 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
•Nuo 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
•Nuo 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
•Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.
Karštą dieną Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratoriai rekomenduoja:
Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Patariama vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
Dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būti pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo trukmę karštoje aplinkoje, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Stengtis būti patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Mašinos labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
Palaikyti namų aplinką vėsią: namuose langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždaryti, atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi; geriau naudoti tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą; dieną naudoti kuo mažiau dirbtinės šviesos ir elektrinių įrenginių, nes jie sukuria papildomą karštį; jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
