Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 13d. 09:00

Kardiologė: „Miokardo infarkto galima išvengti, svarbu – staiga sureaguoti“

Infarktas
Vida Press nuotr. / Infarktas

„Miokardo infarkto galima išvengti, galima numatyti – reikia žinoti organizmo siunčiamus ženklus. Tad nuolat bėgant ir skubant kartais reikėtų sustoti, įsiklausyti į savo organizmą, galbūt yra pradinių perspėjančių ženklų“, – sako „Baltijos Amerikos klinikos“ gydytoja kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė ir priduria, kad miokardo infarktas nėra mirtina liga, jei žmogui pagalba suteikiama iškart.

Pagrindinė moterų mirties priežastis

Prieš mėnesį Lietuvą sukrėtė skaudi žinia – sustojus širdžiai mirė humoristas Vytautas Šerėnas (59 m.). Prieš porą savaičių žurnalistą, rašytoją, etiketo specialistą Giedrių Drukteinį (49 m.) ištiko infarktas. Kasmet pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 mln. žmonių. Beveik ketvirtadalio jų priežastis – staiga sustojusi širdis.

Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų, pasak gydytojos kardiologės prof. Ž.Petrulionienės, yra labai daug. Pagal sergamumą ir mirtingumą maždaug du tris kartus viršijame ES šalių vidurkį.

Apie 63 proc. moterų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, o vyrų – apie 48 proc.

„Mirčių struktūroje pirmoje vietoje yra kraujotakos sistemos ligos, jos sudaro 56 proc., palyginti Prancūzijoje, Danijoje – 24 proc. Ir blogiausia, kad tas procentas nemažėja. Pagrindinė mirčių priežastis – išeminė, arba koronarinė, širdies liga. Maždaug 22 tūkst. žmonių Lietuvoje kasmet miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, apie 25 proc. šių mirčių yra staigus širdies sustojimas“, – sako pašnekovė.

Pasak gydytojos, mitas, kad širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyrai. Apie 63 proc. moterų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, o vyrų – apie 48 proc. Kaip teigia prof. Ž.Petrulionienė, širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė moterų mirties priežastis.

Rizikos veiksniai: ką reikėtų žinoti?

Rizikos veiksnių, kodėl susergama šiomis ligomis, gali būti daug. Blogiausia, pasak specialistės, kai žmogus turi jų darinį. Paprašyta pasidalyti patarimais, ką reikėtų žinoti, gydytoja pirmiausia siūlo išsiaiškinti polinkį širdies ir kraujagyslių ligoms tarp pirmos eilės giminaičių (brolių, seserų, tėvų, senelių), ar nėra buvę staigių mirčių, ankstyvų infarktų, insultų.

„Ankstyvas – jei vyrai susirgo arba mirė iki 55 metų, moterys – iki 60–65 metų. Jei to buvo nemažai, tokiems žmonėms reikėtų atkreipti ypač didelį dėmesį. Vyrai, būdami 40-ies, jau turėtų susirūpinti, pasižiūrėti rizikos veiksnius, moterims patikra rekomenduojama perkopus 50 metų“, – sako prof. Ž.Petrulionienė.

Vyrai, būdami 40-ies, jau turėtų susirūpinti, pasižiūrėti rizikos veiksnius, moterims patikra rekomenduojama perkopus 50 metų.

Kalbėdama apie rizikos veiksnius pabrėžė, kad ligą dažniausiai nulemia ne vienas jų, o keletas.

„Kas antras žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ir dažnas to net nežino, nesigydo. Yra nemažai nutukimo atvejų (apie 40–50 proc.), ir to pilvinio – piktojo – yra metabolinio sindromo (apie 30 proc.). Dar vienas veiksnys – rūkymas, vyrai rūko daugiau, moterys – mažiau. Taip pat – cholesterolio ir kitų kraujo riebalų padidėjimas, cukrinis diabetas (apie 10–12 proc.)“, – rizikos veiksnius vardija gydytoja.

Jos teigimu, dar vienas itin svarbus veiksnys, kuris dažniausiai neįeina į skaičiavimo skales, yra psichoemocinė įtampa: poilsio, miego trūkumas, ilgos darbo valandos, didelis tempas ir t. t. Miokardo infarktas, insultas arba staigi mirtis, pasak jos, ištinka, kai organizmas, ypač esant stresinei situacijai, tiesiog neatlaiko.

„Miokardo infarkto galima išvengti, galima numatyti – reikia žinoti organizmo siunčiamus veiksnius. Tad nuolat bėgant ir skubant kartais reikėtų sustoti, įsiklausyti į savo organizmą, galbūt yra pradinių perspėjančių ženklų“, – sako kardiologė.

Vida Press nuotr./Infarktas
Vida Press nuotr./Infarktas

Pakenkti gali per didelis fizinis krūvis

Paklausta, kokią įtaką šioms ligoms turi sportas, ar gali jis padaryti žalą, Ž.Petrulionienė sakė, kad fizinis aktyvumas yra rizikos mažinimo veiksnys. Tačiau problema, pasak jos, ta, kad žmonės, ilgai sėsliai gyvenę, nejudėję, nesportavę, pasiryžta staiga pradėti sportuoti, ir labai dažnai tas krūvis tampa neadekvačiai didelis žmogaus organizmui.

„Mes, kardiologai, rekomenduojame reguliarias, nedidelio, vidutinio intensyvumo treniruotes, dažniausiai aerobines: t.y. bėgimą, greitą ėjimą, plaukimą, važiavimą dviračiu – geriausia gryname ore. Bet jokiu būdu ne didžiuliai fiziniai krūviai“, – teigia specialistė.

Gydytoja dalijasi keletu patarimų, ką turėtų padaryti ar žinoti žmogus, prieš pradėdamas sportuoti.

Pagrindinė mirčių, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, priežastis yra išeminė, arba koronarinė, širdies liga.

„Reikėtų žinoti savo kraujospūdį, nes labai dažnai žmonės nejaučia aukšto kraujospūdžio, savo širdies susitraukimo dažnį būnant ramybės būsenos, pasitikrinti, ar nėra ritmo sutrikimų, atkreipti dėmesį į visus savo rizikos veiksnius.

Kreiptis į šeimos gydytoją – jei reikia, jis nusiųs pas kardiologą, ir atliksite testus: kardiogramą, krūvio mėginį, labai gerai būtų pažiūrėti echoskopu, ar viskas gerai širdies raumeniui, ar normaliai traukiasi. Yra paros elektrokardiograma, galima pasižiūrėti, ar nėra ritmo sutrikimų. Tai yra labai svarbu“, – įspėja prof. Ž.Petrulionienė.

Išeminės ligos pirmieji požymiai

Pagrindinė mirčių, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, priežastis yra išeminė, arba koronarinė, širdies liga. Į kokius požymius reikėtų atkreipti dėmesį?

„Pirmiausia reikėtų sunerimti, jei pasikeičia įprastinio fizinio krūvio tolerancija – tarkime, lipant į kalniuką reikia sustoti, atsiranda negeras pojūtis už krūtinkaulio, krūtinės centre. Sustojus per keletą ar keliolika minučių jis praeina. Kartais tas jutimas už krūtinkaulio gali būti spaudimas, veržimas, skausmas, smaugimas, jis gali plisti į gerklę, į kairį petį ar ranką, po mentimi, tarp menčių, į nugaros pusę. Klasikinis, vadovėlinis simptomas, kad sustabdžius fizinę veiklą, sustojus ir ramiai pabuvus, tas jutimas praeina. Arba pavartojus nitroglicerino – tai kraujagysles plečianti medžiaga.

Tas simptomas esant panašiam krūviui dažniausiai vėl pasikartoja, o sustojus vėl praeina. Tokie jutimai jau turi žmogui nurodyti kelią pas gydytoją. Gali būti, kad žmogaus kraujagyslės yra susiaurėjusios ir kraujotaka pakankama tik ramybės būsenos, o fizinio krūvio metu širdies raumeniui jos jau nebepakanka“, – sako gydytoja.

Pirmiausia reikėtų sunerimti, jei pasikeičia įprastinio fizinio krūvio tolerancija.

Jos teigimu, reikėtų susirūpinti ir tada, jei fizinio krūvio metu atsirado naujas dusulys, širdies ritmo sutrikimai, kurių anksčiau nebuvo, jei širdis „permuša“, dirba per smarkiai. Taip pat – jei labai aukštas kraujospūdis, nes tai gali būti patys pirmieji ligos ženklai.

Pasak kardiologės, į gydytoją visada verta kreiptis, jei žmogui nerimą kelia kokie nors jutimai krūtinėje ar, tarkime, tirpstanti kairė ranka.

Kaip sako prof. Ž.Petrulionienė, žmogaus organizme viskas yra glaudžiai susiję, todėl mūsų sveikatai įtakos turi ir mityba, ir nejudrus gyvenimo būdas, kuris ypač neigiamai veikia širdį. Pasak kardiologės, gydytojai visuomet rekomenduoja palaikyti reguliarų fizinį krūvį, atkreipti dėmesį į tai, ką valgote, geriate.

„Didžioji problema Lietuvoje ta, kad vartojame labai daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčių produktų, daug cukraus, daug druskos, angliavandenių. Širdžiai būtini elektrolitai yra kalis ir magnis. Kadangi vasara prognozuojama karšta, o išprakaitavus organizmas praranda daug elektrolitų, jie turi būti papildomi – reikėtų gerti pakankamai vandens, kuris turi šių mineralų. Tas pats galioja ir sportuojant, kai gausiai prakaituojama“, – dėmesį atkreipia pašnekovė.

Didžioji problema Lietuvoje ta, kad vartojame labai daug sočiųjų riebalų rūgščių turinčių produktų, daug cukraus, daug druskos, angliavandenių.

Ką daryti, jei šalia esantis staiga susmunka?

Norint išgelbėti žmogaus gyvybę, svarbu ne kiekviena minutė, o kiekviena sekundė. Tad staiga susmukus žmogui aplinkinių reakcija ir pagalba taip pat turėtų būti žaibiška.

„Jei žmogus susmuko, reikia įvertinti, ar jis kvėpuoja, ar yra širdies veikla, ar prarado sąmonę. Tą žmogų būtina paguldyti ant kieto pagrindo, šiek tiek atlošti smakrą, kad būtų atlaisvinti kvėpavimo takai. Vienas imasi skambinti greitajai pagalbai, kitas pradeda daryti krūtinės paspaudimus – išorinį širdies masažą.

Pagal naujausias rekomendacijas nėra būtina pūsti orą, nes, jei žmogus nepažįstamas, nežinai, serga jis infekcinėmis ligomis ar ne. Svarbiausia yra efektyviai spausti apatiniame krūtinkaulio trečdalyje maždaug šimtą kartų per minutę. Tie paspaudimai turi būti gana gilūs, efektyvūs, kad užtikrintų smegenų ir kitų organų kraujotaką. Turime daug pavyzdžių, kai atlikus efektyvų išorinį širdies masažą puikiai atsigauna ir smegenys, ir visi kiti organai“, – sako kardiologė.

123rf.com/Širdis
123rf.com/Širdis

Atvykus medikams, pasak jos, atstatoma širdies veikla, tam naudojami defibriliatoriai. Užsimindama apie juos, gydytoja pabrėžė, kad Lietuvoje daugėja automatinių defibriliatorių, tačiau tas tinklas dar nėra pakankamas: „Bet, manau, netruks jų atsirasti ir daugiau. Automatiniai defibriliatoriai, pakabinti viešose vietose, išties yra išmanūs, balsu pasakoma žingsnis po žingsnio, ką reikia daryti.“

Prof. Ž.Petrulionienė dar kartą akcentuoja, kad miokardo infarkto galima išvengti, ir jis nėra mirtina liga, jei žmogui pagalba suteikiama staiga, specializuotoje ligoninėje greitai atstatoma kraujotaka. Esmė čia, pasak jos, yra vadinamosios auksinės valandos.

„Jei žmogus ilgiau kaip 20 minučių jaučia stiprų skausmą krūtinėje, reikia kviesti greitąją pagalbą. Atvykę medikai nuveš į specializuotą centrą, ten bus atverta kraujagyslė, atstatoma kraujotaka ir žmogus bus išgelbėtas.

Jei žmogus ilgiau kaip 20 minučių jaučia stiprų skausmą krūtinėje, reikia kviesti greitąją pagalbą.

Jei žmogus namuose yra vienas, paskambinęs greitajai pagalbai turėtų atrakinti duris, vartus, kad medikai lengvai galėtų patekti.

Taip pat tiek laiko jaučiant skausmą rekomenduojama išgerti kraują skystinančių vaistų. Pirmiausia kraujo krešėjimą mažinančio aspirino. Jo dozė yra apie 300 mg, geriausia sukramtyti, kad suveiktų greitai.

Jei kraujospūdis nėra stipriai nukritęs, neperdozuojant reikėtų išgerti ir nitroglicerino – viena tabletė po liežuviu arba vienas įpurškimas. Tada šiek tiek palaukti, nes jis plečia kraujagysles ir mažina kraujospūdį, po keleto minučių, jei skausmas krūtinėje vis dar nepraėjo, galima pakartoti.

Ir, žinoma, kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Per pirmąsias dvi valandas atvėrus kraujagyslę širdies raumuo gali likti nepažeistas. Vėliausias laikas yra dvylika valandų“, – kaip derėtų elgtis, nurodo gydytoja kardiologė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką