Cistos yra maži skysčių pripildyti maišeliai ir dažniausiai formuojasi ant kiaušidžių. Jų dydis svyruoja nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Menstruacijų ciklo pradžioje vystosi mažos ląstelės, arba folikulai, iš kurių lieka vienas pagrindinis folikulas. Subrendus jame esančiai kiaušialąstei, jis plyšta ir kiaušialąstė yra pasirengusi apvaisinimui. Kiti nesubrendę folikulai sunyksta.
Tačiau, jei folikulas neplyšta arba kiti folikulai nesunyksta, jie pavirsta į cistą.
Visos vaisingo amžiaus moterys patenka į cistų atsiradimo rizikos grupę. Kiaušidžių cistos išnyksta po menopauzės, tačiau kai kuriais atvejais jos gali pasirodyti ir vyresniame amžiuje.
Cistų atsiradimą gali paskatinti nereguliarus mėnesinių ciklas, nevaisingumo gydymas, hormonų disbalansas ir genetika.
Kiaušidžių cistų simptomai iš pradžių yra panašūs į bendros savijautos sutrikimus, todėl anksti jas pastebėti sunku. Pavyzdžiui, cistoms būdingos nereguliarios mėnesinės, pilvo ir dubens skausmai, plintantys į nugarą ar kojas, stiprus skausmas prieš menstruacijas, stiprus skausmas lytinių santykių metu, kartais galimas pykinimas ir vėmimas, jautrumas krūtų audiniuose, sunkumo jausmas pilve, pilvo pūtimas, slėgis tiesiojoje žarnoje arba šlapimo pūslėje.
